- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-155-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00051-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Nuteistasis
- E. T., Ž. I.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 50 (penkiasdešimties) parų areštu;
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už plėšimą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nedidelės vertės svetimo turto vagystę, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio taisyklėmis, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir subendrinta bausmė E. T. skirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką E. T. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-13 iki 2011-12-29.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas Ž. I., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. T. nuteista už tai, kad 2011 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, iš nukentėjusiojo R. L. kelnių kišenės pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ už 50 Lt, su beverte TELE 2 „Pildyk“ SIM kortele, 20 Lt, bei tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą tikslą, ji 2011-01-11, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, iš nukentėjusiojo A. D. striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2760“ už 200 Lt, su beverte TELE 2 „Pildyk“ SIM kortele, piniginę už 30 Lt, su joje buvusiais 40 Lt, nuo rankos nusegė ir pagrobė laikrodį, balto metalo apyrankę už 30 Lt, iš viso pagrobė 370 Lt vertės svetimo turto.
Be to, ji nuteista už tai, kad veikdama kartu su Ž. I., 2011 m. gegužės 12 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, bute esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. L., o būtent Ž. I. sudavus V. L. vieną smūgį į galvos sritį, o E. T. pareikalavus, kad nukentėjusysis V. L. atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, šiam telefono neatidavus, E. T. pagrasinus „kad nudurs“, bei sudavus vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam V. L. į skruostą, ir ne mažiau 3-4 smūgius į galvos sritį, o Ž. I. sudavus nukentėjusiajam V. L. rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 10 kartų, į įvairias kūno vietas, sakant „kad reikia išjungti iki sąmonės netekimo“, dėl ko nukentėjusysis trumpam prarado sąmonę, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. L. poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, kairiame antakyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. L. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“ už 350 Lt, su beverte UAB „Tele2“ SIM kortele, DVD grotuvą „Samsung“ už 100 Lt, akinius nuo saulės už 35 Lt, džinsinį švarką už 150 Lt, viso pagrobė svetimo turto už 635 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistoji E. T. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jos veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jai skirta bausme ir priteistu 950 Lt ieškiniu. Apeliantės teigimu, nukentėjusysis V. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios keitė parodymus, akistatos metu nurodė, kad ji iš jo nieko neėmė ir jo nemušė, o teisme nurodė, kad ji jam sudavė vieną kartą. Taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu teisėjui nukentėjusiojo paklausus, kodėl jis keičia parodymus, pastarasis atsakė, kad jis „ant jos turi pyktį“ ir kad jos bijo. Teigia, kad ji nukentėjusįjį pažįsta 10 metų ir žino, kad jis vartoja tabletes bei psichotropines medžiagas, todėl, nuteistosios nuomone, V. L. yra neprognozuojamas, daug kartų teistas bei yra „pasodinęs“ ne vieną žmogų. Be kita ko nurodo ir tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad ji jokių daiktų neėmė, kas, nuteistosios nuomone, rodo ieškinio atsisakymą.
Apeliacinio proceso metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios E. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamas veikas ir paskyrė jai tinkamas bausmes.
Nuteistoji E. T. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi vieną iš dviejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų (t. y. neigia įvykdžiusi plėšimą), kurių padarymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bei nesutinka su jai skirta bausme ir priteistu ieškiniu. Ginčydama savo kaltę dėl vienos iš jai inkriminuotų veikų, apeliantė iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą – kritikuoja nukentėjusiojo parodymus. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant E. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. T. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Nuteistosios E. T. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais ji neigia nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo faktines aplinkybes bei kritikuoja minėtos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, paneigia: nukentėjusiojo V. L. parodymai, kur jis tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 114, 116-117, 120-121, 133-134 b. l.), tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio (3 t., 87-88 b. l.), tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuosekliai teigė, kad E. T. sudavė jam į veidą todėl, kad norėjo atimti jo mobilaus ryšio telefoną, kad jį mušė ir Ž. I.; iš dalies kito nuteistojo – Ž. I. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis nors ir neigė fizinį smurtą naudojęs tikslu apiplėšti, tačiau pripažino, kad atėjęs į nukentėjusiojo butą sudavė jam smūgius (3 t., 114-115 b. l.); pačios nuteistosios E. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji viso proceso metu neigusi, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, pripažino jam sudavusi; specialisto išvada Nr. G 610/11(04), kurioje konstatuota, kad V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą, veidą ir abi rankas (1 t., 80 b. l.); 2011-05-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio turinio matyti, kad V. L. atpažino E. T., kaip asmenį, kuri jį bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė ir apiplėšė (1 t., 94-98 b. l.); 2011-06-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio turinio matyti, kad V. L. atpažino Ž. I. kaip asmenį, kuris jį bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su E. T., sumušė ir apiplėšė (1 t., 102-104 b. l.).
Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo V. L. parodymuose (1 t., 114, 116-117, 120-121, 133-134, 3 t., 87-88 b. l.) užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės, atitinka tiek rašytinę bylos medžiagą, tiek iš dalies pačių nuteistųjų parodymus, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią E. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo. Ir nors nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su E. T. metu buvo pakeitęs savo parodymus, nurodydamas, kad neprisimena, ar jį mušė E. T., taip pat neprisimena, ar ji paėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, nes nuo Ž. I. gavęs smūgius į galvą, apsvaigo (1 t., 160, 161 b. l.), tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis V. L. jau sekančios dienos apklausos metu paaiškino savo parodymų kaitą ir nurodė, kad parodymus pakeitė todėl, jog išsigando, kad jam bus kerštaujama, nes „laisvėje“ yra E. T. vyras (1 t., 120-121 b. l.), ką patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (1 t., 133-134 b. l.). Taigi, nukentėjusiojo V. L. parodymai (1 t., 114, 116-117, 120-121, 133-134, 3 t., 87-88 b. l.) abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, priešingai nei nuteistosios E. T. parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nors ir buvo iš esmės tapatūs (kaltės neigimas), tačiau prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, todėl kolegija juos vertina kaip nuteistosios siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistoji E. T. suvokė visą nusikalstamo veikimo esmę, tai yra suprato, kad pareikalavusi iš nukentėjusiojo atiduoti jo mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam atsisakius, pagrasinusi panaudoti smurtą jo atžvilgiu, po ko kartu su kitu nuteistuoju Ž. I. nukentėjusiojo atžvilgiu naudodama fizinį smurtą, betarpiškai realizavo visus jai inkriminuoto nusikaltimo, atitinkamai numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia, todėl perkvalifikuoti jos veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo nuteistoji, nėra teisinio pagrindo.
Atsakant į nuteistosios skunde nurodytus teiginius, kad ji nukentėjusįjį pažįsta 10 metų ir žino, kad jis vartoja tabletes bei psichotropines medžiagas, todėl, nuteistosios nuomone, V. L. yra neprognozuojamas, daug kartų teistas bei yra „pasodinęs“ ne vieną žmogų, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2010, 2K-184/2009, 2K-11/2012). Nagrinėjamu atveju, šie nuteistosios apeliaciniame skunde nenurodyti teiginiai ne tik kad deklaratyvūs, tačiau ir visiškai nesusiję su nuosprendžiu teisėtumu ir pagrįstumu, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą.
Ir nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su priteistu 950 Lt ieškiniu, ir teigia, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad ji jokių daiktų neėmė, kas, nuteistosios nuomone, rodo ieškinio atsisakymą, tačiau kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam V. L. žalos atlyginimas priteistas tik iš kito nuteistojo Ž. I., o ne iš jos.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajai
Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantei skirtomis bausmėmis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai E. T. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes nuteistajai, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena – baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis nusikaltinas, į tai, kad E. T. anksčiau ne kartą teista, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl E. T. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistė, o pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistosios E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą įvykdė bendrininkų grupėje.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir netgi galutinę subendrintą bausmę apeliantei paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už sunkesnę iš padarytų nusikalstamų veikų numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl E. T. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra jokio pagrindo.
Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad nuteistosios E. T. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jos kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendžio keisti ar naikinti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistosios E. T. apeliacinį skundą atmesti.