- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1-289-448/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- R. K., I. Ž., V. K.
- Kaltinamasis
- P. Ž.
- Advokatai
- Ona Klinavičienė, Jurgita Žiužni
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiesiems R. K., I. Ž., V. K., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, kaltinamojo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2004-09-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 178 str. 1 d., 214 str., 182 str. 1d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2005-06-03 pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m.;
4. 2012-02-24 pagal LR BK 180 str. 2 d.,63 sr. 1d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn.,
kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Ž. 2013 m. sausio 12 d. apie 12 val. Alytaus rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 52-ame kilometre, važiuodamas nuo Jiezno krypties link Alytaus, būdamas neblaivus (1,03 prom.) ir vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9-to punkto reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133-o punkto reikalavimus–neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į atvažiuojantį lengvąjį automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl to įvykusio eismo įvykio metu automobilio Mazda 323 vairuotojai R. K. dėl dešinio kelio sąnario girnelės atviro lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, automobilio Mazda 323 keleivei mažametei V. K. dėl abiejų blauzdikaulių lūžimų nesunkiai sutrikdė sveikatą, keleivei I. Ž. dėl dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Apklaustas kaltinamuoju, P. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. sausio 12 dieną jis buvo (duomenys neskelbtini), su pažįstamais gėrė alų ir vyną. Pažįstamas paprašė, kad kaltinamasis jį palydėtų iki degalinės, nes pažįstamam bevažiuojant galėjo baigtis degalai. Kaltinamasis važiavo draugo VW Passat. Kelias buvo nevalytas, buvo labai slidu, snigo. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu. Vienu momentu dėl slidaus kelio automobilį pradėjo mėtyti, jis atsitrenkė į kelio atitvarą, automobilį pradėjo sukti, ir jis slysdamas į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu Mazda 323. Iš Mazdos išlipo dvi moterys, vienos veidas buvo kruvinas. Vėliau pamatė, kad automobililyje buvo ir maža mergaitė.
Dėl šio įvykio nukentėjusiųjų atsiprašė.
Šalies argumentai
Ieškinių dėl turtinės žalos sumas pripažįsta, o dėl neturtinės- prašo mažinti.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013-01-12 apie pietus ji vairavo savo automobilį Mazda 323, kartu su motina ir 3 m. dukra važiavo iš Alytaus į Jiezną. Oro sąlygos buvo prastos, kelio danga padengta šlapiu sniegu. Jos su mama buvo prisisegusios saugos diržus, o dukra buvo vežama galinėje sėdynėje vaiko autokėdutėje. Nukentėjusioji buvo sustojusi šalikelėje palaukti iš paskos važiuojančio brolio. Vėl pradėjusi važiuoti, pamatė, kad iš priekio atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, jis užvažiavo ant šlapio sniego, jį pradėjo mėtyti. Automobilis trenkėsi į kelio atitvarus, tuomet įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į nukentėjusiosios vairuojamą Mazdą. Nukentėjusioji nejautė skausmo, rūpinosi dukra, tik vėliau pamatė savo kraujuojančią koją. Ji buvo nuvežta į Alytaus ligoninę, jai buvo nustatytas kelio sąnario girnelės atviras lūžis. Dukra buvo išvežta į Kauno klinikas, nes jai lūžo abiejų kojų blauzdikauliai. Kadangi nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, dukrą slaugė dukters tėvas.
Nurodo, kad po įvykio ji patyrė stresą dėl savo ir dukros sveikatos. Ji negalėjo bendrauti su dukra, jos slaugyti, nes pati buvo sužalota ir vaikščiojo su ramentais. Jos vyras pasiėmė nedarbingumo lapelį ir slaugė jas abi. Nurodo, kad ji nedarbinga ir negali eiti į darbą dar iki dabar, jai numatytos operacijos.
Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2013-01-12 apie vidurdienį ji važiavo su dukra R. K. ir jos mažamete dukra K. vairuojamu automobiliu į Kaišiadoris. Anūkė sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje autokėdutėje. Jos visos buvo prisisegusios saugos diržus. Ant asfalto buvo daug sniego, slidu. Už Alytaus R. buvo sustojusi šalikelėje ir laukė atvažiuojančio brolio. Kai pamatė jo automobilį, ji pradėjo važiuoti. Staiga nukentėjusioji pamatė iš priekio kita eismo juosta atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kurį pradėjo mėtyti po kelią, jis atsitrenkė į atitvarus, įvažiavo į jų eismo juostą ir atsitrenkė į jų automobilį. Ji jautė, kad išsiskleidė oro pagalvės. Jai skaudėjo krūtinę, stipriai bėgo kraujas iš prakirstos lūpos. Dukra anūkę ištraukė iš automobilio. Prie jų pribėgo atsitrenkusio automobilio vairuotojas, iš savo mašinos pasiėmė vaistinėlę ir davė jai binto užsidėti ant žaizdos.
Atvykę medikai anūkę išvežė į Kauno klinikas, dukrą paguldė į ligoninę Alytuje. Pačiai nukentėjusiajai įvykio metu lūžo šonkaulis.
Pretenzijų kaltinamajam nereiškia.
Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad nukentėjusioji R. K.-jo žmona, jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2013-01-12 jis buvo namuose, žmona su dukra šeimos automobiliu Mazda buvo išvažiavusios pas žmonos mamą į Alytų. Apie 12 val. jam žmona pranešė, kad jos pateko į avariją. Jis atvažiavo į įvykio vietą. Dukra ir žmona jau buvo nuvežtos į ligoninę. Ligoninėje buvo tik žmona, dukra jau buvo išvežta į į Kauno klinikas. Jis nuvažiavo į Kauno klinikas, ten operavo jo dukrą. Dukrą ligoninėje slaugė jis, nes žmonai buvo lūžusi koja. Vėliau dukra buvo reabilitacijoje, visą tą laiką jis dukrą nešiojo ant rankų, nes ji negalėjo vaikščioti.
Nuo 2013 m. sausio 12 d. iki balandžio 10 d. jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes turėjo būti su dukra. Žmonos koja buvo sugipsuota iki balandžio mėn., todėl jis rūpinosi ir žmona.
Dukra jau po truputį vaikšto, tačiau gydytojai sakė, kad jai reikės specialios ortopedinės avalynės, liks pooperaciniai randai.
Byloje reikškia civilinį 2112,45 Lt ieškinį dėl turtinės ir 5000 Lt-dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytojas A. R. parodė, kad automobilį VW Passat jis pirko žentui Tamulevičiui. Sužinojo, kad žento draugas kaltinamasis tą automobilį sudaužė. Byloje niekam pretenzijų nereiškia, nes kaltinamasis jam žalą dėl automobilio atlygino.
2013 m. sausio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti kelio (duomenys neskelbtini) 52-ame kilometre (1 t., b. l. 8-9), eismo įvykio vietos plane užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo (1 t., b. l. 10), eismo įvykio vieta ir transporto priemonės po įvykio užfiksota nuotraukose (1 t., b. l. 11-17).
Transporto priemonės apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilių apgadinimai po įvykio (1 t., b. l. 22-23, 35-36).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 749/13 (01) nurodoma, kad P. Ž. kraujyje rasta 1,03 promilės etilo alkoholio ( b. l. 49).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 134/13 (06) nurodyta, kad R. K. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio kelio sąnario girnelės atviro lūžimo (1 t., b. l. 73-75), išvadoje Nr. G 97/13 (06) pažymima, kad V. K. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abiejų blauzdikaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, specialisto išvadoje Nr. G 96/13 (06) nurodyta, kad I. Ž. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
P. Ž. veika ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 2 d. Teisme įvertinus ir patikrinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad ši jo veikos kvalifikacija teisinga. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9-tas punktas įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133-ias punktas reikalauja atsižvelgti į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anskto numatytos kliūties. Kaltinamasis P. Ž. nesilaikė šių taisyklių reikalavimų, pažeidė aprašytas taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės- nukentėjusiosioms R. K., V. K. ir I. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. P. Ž. nors ir nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti šie pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo P. Ž. veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad P. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d.
P. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2 p.). Jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, yra ne jo atsakomybę sunkinanti, o veiką kvalifikuojanti aplinkybė. P. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių. P. Ž. dabar teisiamas jau šeštą kartą, jis anksčiau baustas administracine tvarka. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiųjų atsiprašė, šie jam atleido. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. Ž. anksčiau buvo teistas ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus tikslus atitiks P. Ž. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, o jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad P. Ž. veikoje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei į tai, kad nukentėjusiųjų P. Ž. atsiprašė, šie jam atleido.
Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusieji byloje pareiškė tokius civilinius ieškinius: R. K.-20 000 litų neturtinės žalos ir 2628,32 litų turtinės žalos, V. K.- 20 000 litų neturtinės, V. K.- 5000 litų neturtinės ir 2112, 45 litų turtinės žalos.
V. K. ieškinį dėl turtinės 2112, 45 litų žalos sudaro jo negautos pajamos per laikotarpį, kurį jis nedirbo ir slaugė savo dukrą. Šis ieškinys byloje pilnai įrodytas ir tenkintinas pilnai.
R. K. 2628,32 litų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos jos ir dukros gydymui pirktiems vaistams, išlaidos kurui vykti į gydymo įstaigas bei apmokėti automobilio stovėjimą prie gydymo įstaigų ir R. K. negautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Byloje su civilinio ieškinio pareiškimu yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ir pilnai įrodantys ieškinio sumą, todėl R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Pažymėtina, kad su ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo sumomis kaltinamasis sutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinio pareiškimą dėl neturtinės žalos išieškojimo V. K. Draudimo bendrovė, nurodydama į LR CK 6.284 str., teigia kad V. K. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes V. K. neįeina į šiame Kodekso straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą. Dėl to pasisakytina, kad šis Kodekso straipsnis apibrėžia tik atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, todėl nagrinėjamu atvėju šis straipsnis netaikytinas.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala, kaip nurodo įstatymas, yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo P. Ž. neatsargiais veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios patyrė stresą, kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką gydėsi. Traumų padarinius nukentėjusiosios jaučia iki šiol. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji R. K., dėl sužalojimo ji ilgai gydėsi ir prarado dalį darbo pajamų. V. K. nurodė, kad jis labai ilgą laiką nedirbo, slaugė sužalotą dukrą ir žmoną, pergyveno dėl jų sveikatos ir ateities. Akivaizdu, kad dėl traumų ir pergyvenimų nukentėjusiosios jautė diskomfortą, V. K. gyvenimo kokybė taip pat suprastėjo, tačiau nukentėjusiųjų nurodytos sumos-po 20 000 litų R. K. ir V. K. bei 5000 litų V. K. neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl ieškiniai tenkintini dalinai. Kaltinamasis nukentėjusiosioms nesunkiai sutrikdė sveikatą, tačiau jo veiksmai buvo netyčiniai, neatsargūs. Nukentėjusieji turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006, civ. byloje Nr. 3K-7—225/2005). Priteisus neturtinės žalos nukentėjusiosioms R. K. ir V. K. po 20 000 litų, o V. K.-5000 litų, būtų pažeistas ir teisingumo, ir protingumo kriterijai. Nusikalstamos veikos pasekmės teisine prasme nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiosioms buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Kaip jau aukščiau minėta, kaltinamasis sutrikdė sveikatą netyčiniais, neatsargiais veiksmais, jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o piniginis atlyginimas už nusikaltimu padarytus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Vadovaujantis išdėstytu ir siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. patirtą neturtinę žalą įvertinant po 8000 litų, o V. K.-1000 litų. Ši suma bei ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems priteistina iš civilinio atsakovo-ADB ”ERGO Lietuva“, nes, kaip matyti iš Privalomojo draudimo sutarties liudijimo (t. 1., b. l. 28), automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu šioje draudimo bendrovėje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-04-18 teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinai jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę P. Ž. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams 15 dienų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į P. Ž. paskirto terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo atbūtą sulaikyme nuo 2013-01-12 iki 2013-01- 13.
Bausmės pradžia P. Ž.-2013-06-11.
P. Ž. panaikinti skirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti jam kardomąją priemonę-suėmimą.
Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir išieškoti jiems iš P. Ž.: V. K.-2112, 45 litus, R. K.-2628,32 litus.
Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir išieškoti jiems iš ADB ”ERGO Lietuva“: R. K.-8000 litų, ieškinį dalyje dėl 12 000 litų atmesti, V. K.-8000 litų, ieškinį dalyje dėl 12 000 litų atmesti, V. K.- 1000 litų, ieškinį dalyje dėl 4000 litų atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (P. Ž. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.