Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui Ryčiui Kazilioniui,

trečiojo asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovėms Rūtai Vaitkūnienei, Svajai Trečiokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. B. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl suteikto žemės sklypo pirkimo užbaigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsikirsdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovas ilgą laiką bandė pats, nesikreipiant į teismą, ieškoti 5 arų žemės sklypo pirkimo procedūrų užbaigimo įvairiose institucijose, todėl ir susidarė ilgas laiko tarpas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad A. J. B. naudojosi asmeninio naudojimo žeme, sudariusia 0,30 ha ploto. 1996 m. J. A. individuali įmonė parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kurio pagrindu buvo suformuotas A. J. B. parduotinas 0,25 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei pastarojo šiaurės-vakarų pusėje naudojamas 437 m² žemės sklypas. 1998 m. gegužės 29 d. prašymu A. J. B. prašė Panevėžio rajono mero leisti privatizuoti šalimais esantį 0,10 ha žemės sklypą, kuris yra laisvoje žemėje (duomenys neskelbtini) kaime. Panevėžio rajono valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl detaliųjų planų rengimo nusprendė leisti atlikti A. J. B. namų valdos padidinimo detalaus išplanavimo projektą (duomenys neskelbtini) 1998 m. gruodžio mėnesį E. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, pagal Panevėžio rajono savivaldybės užsakymą atlikusi namų valdos padidinimo (duomenys neskelbtini), detalųjį plano projektą, parengė namų valdos padidinimo plano pagrindinį brėžinį, kuriame suformavo 0,05 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su A. J. B. priklausančiu žemės sklypu, pastarojo pietvakarinėje pusėje. Panevėžio rajono taryba (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino planuojamų teritorijų raidos programas pagal priedus, tame tarpe pagal priedą Nr. 6 – informuoti visuomenę apie ruošiamus detalaus planavimo projektus, juos viešai apsvarstyti ir patvirtinti Panevėžio rajono valdyboje. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono valdyba, remdamasi teisės aktais ir 1999 m. gegužės 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino namų valdos detalųjį planą (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Panevėžio apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. B. atkurtos nuosavybės teisės į P. B. ir A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime valdyto turto 0,05 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, šalia A. J. B. nuosavybės teise priklaususios 0,25 ha namų valdos, (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą užbaigti valstybinės žemės sklypo pirkimo (privatizavimo) procedūrą, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pirkimo-pardavimo sandoriams įstatymas nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino, todėl reikalavimui dėl pirkimo procedūros užbaigimo taikomas bendrasis, 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis).

13. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

14. Ieškovas nurodė, kad, rašydamas 1998 m. gegužės 29 d, prašymą, norėjo įsigyti 5 arų (0,05 ha) žemės sklypą, kuris nurodytas J. A. individualios įmonės parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, besiribojantis šiaurės-vakarų pusėje su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto ir priklausančiu ieškovui. E. K individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, 1998 metais parengtame namų valdos padidinimo plano pagrindiniame brėžinyje matyti, kad 5 arų laisvos valstybinės žemės sklypas suformuotas perkeliant jį iš šiaurės-vakarų pusės į pietvakarinę pusę, besiribojančia su ieškovui priklausančiu 0,25 ha ploto žemės sklypu. Su tokiu namų valdos padidinimo detalaus išplanavimo projekto pagrindiniu brėžiniu ieškovas sutiko, savo parašu jį patvirtino. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas neprieštaravo, kad suformuotas laisvas valstybinės žemės sklypas būtų ne ankstesnėje, šiaurės-vakarų pusėje, o pietvakarinėje, ieškovui priklausančio sklypo, pusėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

15. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį (teisės akto redakcija nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2000 m. balandžio 30 d.), jeigu veiklos mastai nedideli, detaliojo planavimo reikmė, rengimas, derinimas ir tvirtinimas turi būti supaprastinti įstatymo 20 straipsnio pirmojoje dalyje minimose taisyklėse nustatyta tvarka. Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, 55 punkto pagrindu detalųjį planą, derintą ir tvirtintą supaprastinta tvarka, tvirtina savivaldos vykdomoji institucija – valdyba. Nagrinėjamoje byloje ieškovo namų valdos padidinimo detalaus išplanavimo projektas buvo derintas supaprastinta tvarka, todėl (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono valdyba minėtą planą patvirtino.

16. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį (teisės akto redakcija galiojusi nuo 1997 m. kovo 7 d. iki 2000 m. spalio 27 d.), valdybos sprendimai įsigalioja po jų pasirašymo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog po Panevėžio rajono valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo ieškovas turėjo ir galėjo suvokti, kad pagal jo 1998 metų prašymą dėl žemės sklypo pirkimo, norimas įsigyti 5 arų žemės sklypas nebus jam parduotas (CPK 185 straipsnis). Taigi, galima teigti, jog nuo 1999 m. gegužės 19 d. prasidėjo 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros užbaigimo, kuris baigėsi 2009 m. gegužės 18 d. Ieškovas ieškinį pareiškė 2020 m. liepos 16 d., akivaizdžiai praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

17. Ta aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką gynė savo galimai pažeistas teises nesikreipdamas į teismą, nesudaro pagrindo spręsti klausimo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes teismas tokius ieškovo veiksmus vertina kaip akivaizdų savo galimai pažeistų teisių suvokimą ir sąmoningą veikimą siekiant ne teismo keliu minėtas teises apginti. Objektyvių aplinkybių, kliudžiusių ieškovui laiku kreiptis į teismą, nenustatyta.

18. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Sprendimo 16-17 punktuose nustatyta, kad ieškinio senaties terminas įpareigoti užbaigti valstybinės žemės sklypo pirkimo (privatizavimo) procedūrą praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsakovas reikalavo ieškinio senatį taikyti, teismas nusprendžia ieškinį atmesti dėl minėtos priežasties. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą užbaigti valstybinės žemės pirkimo (privatizavimo) procedūrą pagrįstumo.

19. Atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo A. J. B. ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui grąžinti nuosavybės teisės atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1999 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.