Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-163/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-12-05
Bylos Nr.: 1A-163/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis: I. S., R. Č.
Advokatai: Raimondas Jurka, Vidmantas Jakavičius

Kategorijos

1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-163/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.; 2.4.6.4.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Kastyčiui Šikšniui,gynėjams advokatams Raimondui Jurkai, Sauliui Juzukoniui,nuteistiesiems I. S., R. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. J., nuteistojo I. S., nuteistojo R. Č. gynėjo advokato Vidmanto Jakavičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

I. S. ir R. Č. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. liepos 2 d. ir nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.

R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. D., L. J. bei paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Š. miesto savivaldybės tarybos nario pareigų, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. D., L. J. bei paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Š. miesto savivaldybės tarybos nario pareigų, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. CD-5-027-08, CD-5-032-08, CD-5-033-08, CD-5-037-08, CD-5-039-08, CD-5-040-08, CD-5-041-08, CD-5-050-08, CD-5-048-08, CD-5-059-08, CD-5-025-08, CD-5-081-08, CD-5-089-08, CD-5-131-08, CD-5-082-08; diskus su vaizdo, garso įrašais bei užrašais DVD-R „Paleckio interviu“, „V. S.“, „Politikų klubas-7 2008-04-30 Splius“; kasetę „TDK“ su Šiaulių miesto tarybos 2007 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio garso įrašu; kasetę „EMTEC“ su Šiaulių miesto tarybos 2008 m. balandžio 24 d. posėdžio garso įrašu; kasetę „TDK“ su Šiaulių miesto tarybos 2008 m. birželio 26 d. posėdžio įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. ir R. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojais, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

I. S., būdamas Š. miesto savivaldybės tarybos nariu, 2008 m. balandžio 12 d. apie 11 val. 00 min., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „E“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „E“ įgalioto atstovauti įmonės interesus Š. miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, I. S. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min., viešbučio – restorano „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Š. miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 19 val. 40 min., viešbučio – restorano „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Š. miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“ detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, Š. miesto savivaldybės tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“ detaliojo plano, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 12 d. apie 11val. 30 min., prekybos centro „I“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimais komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

R. Č. būdamas Š. miesto savivaldybės tarybos bei šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariu, per nusikalstamos veikos bendrininką, Š. miesto tarybos narį I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 12 d. apie 11 val. 00 min., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „E“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „E“ įgalioto atstovauti įmonės interesus Š. miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min., viešbučio – restorano „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir L. J. bei išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Š. miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 19 val. 40 min., viešbučio – restorano „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su I. S., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Š. miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, Š. miesto savivaldybės tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detaliojo plano, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. birželio 12 d. apie 11 val. 30 min., prekybos centro „I“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su L. J., ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Š. miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Š. miesto savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras E. J. apeliaciniame skunde prašo pripažinti įrodymais 2008 m. balandžio 13 d. atliktų operatyvinių veiksmų metu gautus, 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede, t. y. kompaktiniame diske užfiksuotus duomenis, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, t. y. nepagrįstai nepripažino įrodymu 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų protokole bei protokolo priede, t. y. kompaktiniame diske užfiksuotos informacijos. Skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 25 d. protokole ir protokolo priede, t. y. kompaktiniame diske užfiksuota informacija – I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,S“, gautas nesivadovaujant galiojančiomis teisės normomis, neteisėtu būdu, todėl ši informacija negali būti pripažinta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje ir ja negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroro teigimu, iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo, atliekant operatyvinį tyrimą R. Č. atžvilgiu, buvo gauta informacija apie R. Č. kontaktus su I. S., kitais asmenimis, kyšio reikalavimą, taip pat informacija apie 2008 m. balandžio 13 d. įvyksiantį L. J. susitikimą, kuriame dalyvaus ir R. Č. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieš susitikimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) pareigūnai perdavė L. J. diktofoną, apmokė naudotis šia technika, kuria L. J. užfiksavo 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,S“ įvykusį susitikimą su I. S. Be to, technikos panaudojimas ir šis operatyvinis veiksmas buvo užfiksuotas operatyvinių veiksmų atlikimo protokole.

Prokuroras pažymi, kad situacija, kai kontroliuojami asmenų pokalbiai, kitoks susižinojimas ar veiksmai, kai vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę yra žinoma ir tai, vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, nėra paminėta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, o tai atitinka to paties įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą techninių priemonių panaudojimo pagrindą.

Todėl, apelianto nuomone, L. J., A. D. susitikimo su I. S. 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,S“ metu techninės priemonės panaudotos ir susitikimo garso įrašas padarytas įstatyme numatytu būdu. Prokuroro teigimu, šis teismo padarytas Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas vertinant įrodymus, nėra esminis, kadangi nepadarė įtakos nuosprendžio priėmimui, tačiau nurodytų operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisingas įvertinimas yra svarbus vienodos teisminės praktikos formavimui.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nesant nusikalstamos veikos požymių.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6, 7 straipsniuose įtvirtintus principus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, o jame išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamųjų kaltumo yra nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais byloje esančiais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik dviejų liudytojų A. D. ir L. J. parodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nėra nuoseklūs, kas leidžia pagrįstai abejoti parodymų patikimumu ir teisingumu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kam jis (apeliantas) viešbučio ,,S“ pirtyje užsiminė apie problemas dėl sklypų detaliojo plano patvirtinimo ir kas žadėjo jam padėti. Pirmosios instancijos teisme parodymų metu liudytojas A. D. taip pat keitė parodymus dėl šių aplinkybių ir negalėjo užtikrintai atsakyti, kam jis vis dėlto užsiminė apie iškilusias problemas ir kas žadėjo jam padėti.

Nuteistasis pažymi, kad liudytojas A. D. parodymų metu nepagrįstai nurodė, jog pirtyje su juo kalbėjo 2008 m. balandžio 11 d. ir susitarė susitikti kitą dieną. Pasak apelianto, šią aplinkybę paneigia L. J. parodymai, taip pat jo paties (nuteistojo) nuoseklūs parodymai bei teismui pateikti dokumentai, t. y. pažymėjimas (reg. Nr. XXX), renginio programa, kurie patvirtina, kad jis (apeliantas) 2008 m. balandžio 11 d. buvo konferencijoje, K., o kitą dieną (2008 m. balandžio 12 d.) susitiko su pažįstamais J. B. (J. B.) ir S. M., P.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai J. B. ir S. M. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šių liudytojų parodymus atmetė, motyvuodamas tuo, jog liudytojai buvo apklausti praėjus ilgam laiko tarpui, be to, jie yra suinteresuoti asmenys. Pasak nuteistojo, tai, kad liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, o tik pirmosios instancijos teisme, nereiškia, jog jų pateikta informacija yra neteisinga. Be to, liudytojų J. B. ir S. M. parodymuose prieštaravimų nebuvo, jie sutapo su jo (apelianto) parodymais bei rašytiniais dokumentais, todėl nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais.

Apelianto nuomone, visų šių duomenų visuma, kurie teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, neabejotinai patvirtina, kad susitikimų tarp jo (apelianto) ir A. D. 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. balandžio 12 d. nebuvo ir jokių pinigų iš A. D. nereikalavo. Apelianto nuomone, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje 2008 m. balandžio 14 d. prašymas pakeisti sklypų paskirtį nebuvo patenkintas.

Be to, apeliantas pažymi, kad liudytojo L. J. parodymai apie tai, kas pažadėjo padėti dėl detaliųjų sklypų planų tvirtinimo, viso proceso metu buvo nenuoseklūs, kas kelia pagrįstų įtarimų dėl L. J. parodymų objektyvumo ir patikimumo.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojų A. D. ir L. J. parodymai apie reikalautą pinigų sumą bei reikalavimo aplinkybes viso proceso metu kito, buvo nenuoseklūs, o apklausų metu abiejų liudytojų parodymai apie tas pačias aplinkybes buvo identiški. Apelianto nuomone, abu liudytojai yra suderinę savo pozicijas. Be to, šį faktą patvirtina ir specialistas A. S., kuris pateiktoje išvadoje nurodė, kad tiek L. J., tiek A. D. parodymuose neįprastai daug raiškos sutapimų, tekstas sutampa 90 procentų, kas leidžia teigti, kad liudytojai prieš duodami parodymus, buvo iš anksto susitarę. Taip pat, abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu verčia ir tai, kad prieš liudytojo L. J. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pareigūnai L. J. davė jo paties anksčiau duotų parodymų santrauką, kas akivaizdžiai sutrukdė nustatyti tiesą byloje. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats liudytojas L. J., tiek pareigūnas D. B.

Šalies argumentai

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad L. J. savo 2008 m. balandžio 17 d. pareiškime nurodė, kad iš pradžių iš jo reikalavo 250 000 Lt, nors vėliau apie tokią sumą nei pats L. J., nei A. D. neužsiminė. Be to, apie 250 000 Lt sumą, nurodytą prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, neužsiminė ir prokuroras.

Pasak apelianto, jei nėra galimybės nustatyti tikrų liudytojų parodymų turinio bei nepavykus pašalinti abejonių dėl reikalautos pinigų sumos ir nesant jokių objektyvių bei patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis (apeliantas) iš viso minėjo tam tikrą pinigų sumą, negalima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, apeliantas I. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą visais atvejais atliekant nusikalstamos veikos imitacijos modelį siekiant nepažeisti asmens teisių bei norint, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, turi būti veikiama tik esant atitinkamo pareigūno sankcijai.

Tuo tarpu, sankcija atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei kitus operatyvinius veiksmus jo (apelianto) atžvilgiu buvo pasirašyta 2008 m. balandžio 17 d., o pirmas pasiklausymas, kurį pareigūnų prašymu atliko L. J., bei slaptas sekimas buvo vykdomi gerokai anksčiau, t. y. 2008 m. balandžio 13 d., kas patvirtina, kad minėti veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Pasak apelianto, jis buvo provokuojamas nusikalsti, nes pirmosios instancijos teismui pareigūnai nepateikė jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie tai, kad dar iki 2008 m. balandžio 13 d. turėjo informacijos apie jo (apelianto) nusikalstamus veiksmus ir dėl to buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Pažymi, kad iniciatyvą bendrauti rodė, būtent A. D. ir L. J., kurie pirmi užsiminė apie turimas problemas, skambino jam (nuteistajam) telefonu bei pradėjo kalbas apie pinigus, t. y. kyšį.

Be to, I. S. pažymi, kad nereikalavo pinigų iš A. D. ir L. J. bei neveikė nusikalstamai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų L. S., A. J., G. M., V. S. parodymai.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad L. J. buvo asmeniškai suinteresuotas žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimu, todėl tokiam planui nepavykus, turėjo pagrįstą motyvą jam (apeliantui) atkeršyti.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, aktyvūs pareigūnų veiksmai, t. y. nurodymas L. J. įrašyti pokalbį, suteikti L. J. garso įrašymo techniką bei atlikti slaptą sekimą nepradėjus ikiteisminio tyrimo, neatitinka įstatymų reikalavimų. Pasak apelianto, šiuos veiksmus pareigūnai galėjo atlikti pradėjus operatyvinį tyrimą ir laikydamiesi operatyviniams veiksmams vykdyti nustatyto leistinumo reikalavimo pagal Operatyvinės veiklos įstatymą arba pradėjus ikiteisminį tyrimą. Todėl 2008 m. balandžio 13 d. atliekant operatyvinius veiksmus jo (apelianto) atžvilgiu, nebuvo priimta būtina ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nebuvo nustatytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, taip pat asmenys, prieš kuriuos tokie veiksmai turi būti atlikti bei neapibrėžti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, t. y. buvo pažeisti visi esminiai šio veiksmo teisėtumui keliami reikalavimai. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas L. J. veikdamas pagal 2008 m. balandžio 17 d. teismo nutartį, peržengė ribas ir imitavo veiksmus ne tik pagal BK 225 straipsnio, bet ir pagal BK 227 straipsnio nuostatas.

I. S. skunde teigia, kad nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinio teisingumą.

Apelianto nuomone, kompaktiniuose diskuose užfiksuota informacija buvo suklastota, pakeista ar kitaip pakoreguota. Be to, šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai bei teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai E. B., T. V., V. P., D. B., kurie nurodė, kad laikas galėjo nesutapti dėl to, jog ,,nusimušė“ kompiuteriuose laikas. Pasak nuteistojo, abejoti dokumentuose užfiksuota informacija bei jos patikimumu leidžia ir tai, kad byloje esančiuose dokumentuose nenurodyta kokia įrašymo įranga buvo naudota įrašinėjant pokalbį, taip pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Todėl visos šios aplinkybės rodo, kad pareigūnai atliko operatyvinius veiksmus neteisėtai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje slaptas sekimas buvo vykdomas pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus, nes nebuvo pateikta filmuota medžiaga, nors ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje buvo nurodyta naudoti vaizdo ir garso įrašymo techniką.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. Č. gynėjas advokatas Vidmantas Jakavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką bei nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių.

Skunde teigiama, kad garso įraše (kompaktinis diskas Nr. CD-5-027-08) 2008 m. balandžio 14 d. užfiksuoti nuteistojo R. Č. paaiškinimai dėl detalaus plano svarstymo, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys R. Č. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų apie tai, kad R. Č. žinojo, jog I. S. susitikinėja su A. D. ir L. J. bei tarp jų vykstančius susitarimus ir pokalbius. Tai, kad R. Č. nežinojo apie galimus susitarimus dėl kyšio, patvirtina ir 2008 m. birželio 16 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis vykęs tarp I. S. ir L. J. Be to, iš 2008 m. balandžio 28 d. telefoninio pokalbio turinio matyti, kad egzistavo neįvardintas asmuo, su kuriuo L. J. susitikinėjo, bendravo ir kuris pažadėjo jo naudai atlikti veiksmus. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme šis neįvardintas asmuo nebuvo nustatytas.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis R. Č. veikė bendrininkų grupe su nuteistuoju I. S. ir tiesiogiai iš A. D. bei L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės dydžio kyšio. Skunde prašoma atsižvelgti į liudytojų A. D. ir L. J. duotus parodymus, kuriuose nurodoma, jog R. Č. niekada neišsakė reikalavimo duoti kyšį, ar jį priimti. Be to, liudytojai taip pat patvirtino, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvavo R. Č. pinigų sumos nebuvo minimos. Todėl apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. Č. neatliko jokių veiksmų A. D. ar L. J. naudai, siekiant paveikti Š. miesto savivaldybės tarybos bei miesto ūkio ir plėtros komiteto narių daugumą, kurie pritartų siūlomam detaliajam planui. Be to, Š. miesto savivaldybės miesto ir ūkio plėtros komitetas 2008 m. balandžio 21 d. posėdyje, o Š. miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepritarė ir nepatvirtino žemės sklypų detaliojo plano, numatančio žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Nuteistojo R. Č. gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje ne visi įrodymai buvo gauti laikantis įstatymų. Pasak apelianto, 2008 m. balandžio 13 d. garso įrašas buvo įrašytas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas.

Taip pat gynėjas skunde teigia, kad liudytojas L. J. naudodamasis jam suteikta technine įranga, atliko veiksmus, imituojančius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veika imituojantys veiksmai realiai jau buvo atliekami 2008 m. balandžio 13 d., tačiau tuo metu tokie veiksmai nebuvo sankcionuoti pagal BPK 159 straipsnio nuostatas, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nepranešė prokurorui, kad liudytojui L. J. siūloma padaryti nusikaltimą, o prokuroras savo ruožtu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti šiam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl to nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tyrimo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai savo veiksmais organizuodami neteisėtą pokalbių įrašymą ir nurodydami L. J. kalbėti apie kyšį ir kitaip jį instruktuodami, provokavo daryti nusikalstamą veiką. Pasak gynėjo, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, kurios sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Prokuroras prašo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo I. S. bei nuteistojo R. Č. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistasis I. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas prašo gynėjo advokato Vidmanto Jakavičiaus apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo I. S. ir nuteistojo R. Č. gynėjo advokato Vidmanto Jakavičiaus apeliaciniai skundai tenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendis dėl I. S. ir R. Č. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Nuteistasis I. S. ir nuteistojo R. Č. gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Tuo tarpu, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepagrįstai nepripažino įrodymais 2008 m. balandžio 13 d. atliktų operatyvinių veiksmų metu gautus bei 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede (kompaktiniame diske) užfiksuotus duomenis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Svarbu pažymėti, kad įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai reiškia, kad spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje nagrinėjamojoje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos viršininkas 2008 m. rugsėjo 12 d. pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai pažymą „Dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje“ su 2008 m. balandžio 13 d. atliktų operatyvinių veiksmų metu gautais bei 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede (kompaktiniame diske) užfiksuotus duomenis, kurie buvo prijungti (4 t., 142-151, 152-169 b. l.). Iš Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 25 d. protokolo (Nr. 18-10-105) turinio matyti, kad atliekant operatyvinius veiksmus 2008 m. balandžio 13 d. nuo 11 val. 22 min. iki 12 val. 20 min., naudojant operatyvinę techniką bendra tvarka, buvo padarytas garso įrašas (Apeliacinio teismo pastaba: protokole padaryta techninė klaida ir nurodoma – vaizdo įrašas), kurio metu užfiksuotas liudytojų L. J., A. D. ir nuteistojo I. S. pokalbis, vykęs viešbutyje „S“.

Liudytojas L. J. apklaustas apie 2008 m. balandžio 13 d. įvykusio susitikimo pokalbio įrašymo aplinkybes Šiaulių apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisiamuosiuose posėdžiuose parodė, kad į STT pareigūnus kreipėsi ne savo iniciatyva. Pasak liudytojo, STT pareigūnai patys susisiekė su juo (liudytoju), informavo, kad turi duomenų apie 2008 m. balandžio 13 d. įvyksiantį susitikimą su I. S. dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio metu galimai bus bandoma reikalauti kyšio, bei pasiūlė įrašyti pokalbį. Jam sutikus bendradarbiauti, davė įrašymo įrangą (diktofoną), o viską įrašęs atidavė STT pareigūnams. Teigė, kad pirmo susitikimo metu su STT pareigūnais apie R. Č. nekalbėjo, jis atsirado tik vėliau. Taip pat parodymų metu patvirtino, kad niekas iš susitikimuose dalyvavusių asmenų nežinojo apie pokalbių fiksavimą. Pažymėjo, kad pareiškimą STT pareigūnams parašė tik 2008 m. balandžio 17 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ankščiau pareiškimo nerašė, nes niekas nežinojo, kas bus kalbama 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo metu. Iki 2008 m. balandžio 13 d. įvykusio susitikimo, niekas iš jo (liudytojo) jokio kyšio nereikalavo (9 t., 149-159 b. l.; 12 t., 16-20 b. l.).

Liudytojas V. P. parodė, kad atliekant operatyvinį tyrimą buvo gauta informacija, kad L. J. turi tam tikrų problemų dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teigė, kad pagal pirminę informaciją buvo žinoma tai, jog buvo reikalaujamos pinigų sumos, t. y. iš pradžių didesnės, vėliau pokalbio metu buvo tikslinamos. Pasak liudytojo, jis pats susirado L. J., davė jam diktofoną, parodė kaip juo naudotis ir paprašė įrašyti pokalbį vyksiantį 2008 m. balandžio 13 d. Parodymų metu patvirtino, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. neturėjo jokių duomenų apie I. S. bei nebuvo užvesta operatyvinė ar baudžiamoji byla jo atžvilgiu, netaikomi sankcionuoti veiksmai, todėl įrašymo techniką naudojo bendra tvarka. Pažymėjo ir tai, kad nuo 2008 m. kovo 25 d. buvo atliekamas operatyvinis tyrimas R. Č. atžvilgiu, sankcionuotas techninių priemonių naudojimas, kitoks sužinojimas ir kontrolė. Nurodė, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. buvo užfiksuoti R. Č. kontaktai su I. S. Taip pat teigė, kad vykdant operatyvinius veiksmus gana dažnai naudojasi piliečių paslaugomis, suteikia jiems techniką. Pasak liudytojo, tai yra teisėta ir numatyta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (10 t., 65-70 b. l.; 12 t., 20-21, 250-254 b. l.).

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos įstatymai tiksliai reglamentuoja duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo procesą ir tyrimo metu gautos informacijos pripažinimo įrodymais kriterijus. BPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (šis įstatymas galiojo iki 2013 m. sausio 1 d.) ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Taigi jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas.

Remiantis bylos medžiaga bei pirmiau aptartais liudytojų L. J. ir V. P. parodymais matyti, kad STT operatyvinis darbuotojas V. P. savo iniciatyva susirado L. J., suteikė jam techninę įrangą (diktofoną) ir nurodė įrašyti 2008 m. balandžio 13 d. vykusio susitikimo pokalbį. Taigi liudytojas L. J. pasinaudojo kompetentingo pareigūno suteikta technine įranga, padarė 2008 m. balandžio 13 d. vykusio pokalbio garso įrašą, kurio metu buvo užfiksuotas jo (L. J.), A. D. ir I. S. susitikimas, o vėliau ši pokalbio suvestinė (4 t., 152-169 b. l.) bei kompaktiniame diske užfiksuota informacija buvo pateikta nagrinėjamojoje byloje kaip įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nesirėmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos veiksmus, t. y. suteikti garso įrašymo techniką L. J., STT pareigūnas V. P. galėjo atlikti tik esant pagrindui, pradėjus operatyvinį tyrimą ir laikydamasis operatyviniams veiksmams vykdyti nustatytų leistinumo reikalavimų pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2003 m. gegužės 20 d. redakciją. Pažymėtina, kad tikrinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą, tokiais atvejais reikalinga byloje gauti apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotas nutartis arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuotų operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotus teikimus, o jeigu nėra galimybės įdėti jų į bylą dėl to, kad juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, byloje turi būti tokių dokumentų išrašai, kuriuose tokių duomenų nebūtų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fragmentiškų duomenų (pvz.; STT, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kt., pažymos, tarnybiniai pranešimai), iš kurių galima spręsti apie įvykdytų operatyvinių veiksmų prieš asmenį pobūdį, laiką bei kitas jo ribas patvirtinančias aplinkybes, nepakanka šių veiksmų teisėtumui patikrinti.

Remiantis byloje pateiktais duomenis bei paties liudytojo V. P. parodymais duotais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą nebuvo, nes STT pareigūnas neturėjo konkrečios informacijos (faktų) apie rengiamą, daromą ar padarytą BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, arba apie nusikaltimą rengiantį, padarantį ar padariusį asmenį, t. y. šiuo atveju – I. S., todėl ir nagrinėjamojoje byloje motyvuotų nutarčių dėl techninių priemonių naudojimo sankcionavimo nėra, taip pat nėra ir jų išrašų. Nors STT pareigūnas V. P. parodymų metu tvirtino, kad 2008 m. balandžio 13 d. vykusiame susitikime techninės priemonės buvo naudojamos bendra tvarka, t. y. pasak liudytojo, kai vienas iš pokalbio dalyvių žino apie tokią įrangą ir savo noru įrašo pokalbį (12 t., 250-254 b. l.), tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį liudytojo argumentą vertina kritiškai.

Pagal tuo metu (2003 m. gegužės 20 d. redakcija) galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, techninių priemonių naudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pokalbių telefonu kontrolę. Tuo tarpu, pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais.

Teisėjų kolegija remdamasi pirmiau nurodytomis nuostatomis pažymi, kad akivaizdu, jog techninių priemonių naudojimą bendra tvarka operatyvinėje veikloje gali vykdyti tik operatyvinės veiklos subjektai (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), bet ne savavališkai pasitelkiant privatų asmenį (šiuo atveju liudytoją L. J.) įrodymams baudžiamajame procese rinkti ir tokiu būdu įgnoruojant įstatymų nustatytą tvarką.

Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad 2008 m. balandžio 13 d. vykusiame susitikime liudytojas L. J. technines priemones naudojo ne bendra tvarka (kaip parodymų metu tvirtino STT pareigūnas V. P.), bet specialia tvarka, tačiau nesankcionavus nusikalstamos veikos imitacinio modelio BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamojoje byloje realiai buvo taikomas nusikalstamos veikos imitacinis modelis, tačiau STT pareigūnas V. P. turėdamas tam tikrą informaciją, t. y. kad gali būti reikalaujama pinigų iš L. J., nepranešė prokurorui, kuris nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti L. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jog būtų įmanoma išsiaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Dėl to nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. nebuvo nustatytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat asmenys, prieš kuriuos tokie veiksmai turėjo būti atlikti, neapibrėžti veiksmai (ribos), kuriuos asmeniui, imituojančiam nusikalstamą veiką leidžiama atlikti, nenustatytas siekiamas rezultatas ir kt.

Todėl liudytojas L. J. rinko įrodymus, t. y. darė 2008 m. balandžio 13 d. vykusio susitikimo garso įrašą naudodamasis valstybės institucijos suteikta įranga, tačiau nesilaikant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, jog tokiu būdu buvo apribotos I. S. teisės į sužinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą bei buvo atimta minimali apsauga, kurią turi kiekvienas asmuo demokratinėje valstybėje. Be to, šių teisių ribojimas galimas tik pagal įstatymus, kuriuose įtvirtinamos tikslios apribojimų sąlygos (apribojimo leistinumas, apimtis, kontrolė ir kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose (1993 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje A. prieš Prancūziją; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje M. M. prieš Nyderlandų Karalystę; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Heglas prieš Čekijos Respubliką; 2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę ir kt.) taip pat konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimus, nurodydamas, jog tuo atveju, kai oficialūs valstybės pareigūnai dalyvauja asmens susižinojimo kontrolės procese, teikdami vienai iš šalių techninę ar kitokią pagalbą (pvz.; leisdami naudotis technikos priemonėmis pokalbiui įrašyti, duodami nurodymus, kaip naudotis suteiktomis priemonėmis, ir pan.), ignoruodami įstatymų nustatytą tvarką, būtiną tokiai kontrolei, tokiu būdu neteisėtai apriboja asmens teises į susižinojimo slaptumo gerbimą. Be to, EŽTT praktika patvirtina ir tai, kad tuo atveju, kai privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, tai privatus tokio įrašo naudojimas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių teismo ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis. Tačiau tokia situacija pagal jos pobūdį turi būti atskiriama nuo slapto susižinojimo kontrolės ir įrašinėjimo, kurį privatus asmuo atlieka oficialaus tyrimo (baudžiamojo ar kitokio) kontekste ir šio tyrimo naudai, valstybės tyrimo institucijoms pritariant ir teikiant techninę pagalbą privačiam asmeniui.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2008 m. balandžio 13 d. garso įrašas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede (kompaktiniame diske) užfiksuoti duomenys bei šių gautų įrodymų pagrindu surinkti kiti byloje esantys duomenys, yra gauti neteisėtu būdu, suvaržant asmens teises ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl prokuroro skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2008 m. balandžio 13 d. atliktų operatyvinių veiksmų metu gautais bei 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede (kompaktiniame diske) užfiksuotais duomenimis, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kitas svarbus momentas, į kurį teisėjų kolegijos nuomone būtina atsižvelgti yra tai, kad nagrinėjamojoje byloje nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens (I. S.) išaiškinimas susidėjo iš dviejų dalių, t. y. operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo.

Remiantis iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. 2008 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 18-10-70 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad ikiteisminį tyrimą siūloma pradėti todėl, jog atliekant operatyvinius veiksmus buvo nustatyta, kad Š. miesto tarybos nariai iš Š. miesto verslininkų už detaliųjų planų patvirtinimą pareikalavo nuo 250 000 Lt, po to 200 000 Lt, po to 160 000 Lt, o vėliau – 120 000 Lt (1 t., 1 b. l.). Be to, 2008 m. balandžio 17 d. STT pareigūnas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 18-10-71 „Dėl duomenų perdavimo ikiteisminiam tyrimui“, iš kurio turinio matyti, kad visa operatyvinė informacija apie galimą I. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 3 dalyje, paremta 2008 m. balandžio 13 d. vykusio L. J., A. D., I. S. susitikimo metu viešbutyje „S“ (1 t., 2-3 b. l.). Pažymėtina, kad šio pirmiau nurodyto STT pareigūno tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 4 b. l.). Tuo tarpu, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. J. 2008 m. balandžio 17 d. prašymu Nr. ITT1-91 kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją leisti L. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV) (1 t., 66-67 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi leido L. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 gegužės 17 d., t. y. leido L. J. tartis su I. S. ar per galimus tarpininkus tartis dėl kyšio dydžio, pažadėti I. S. ar tarpininkams duoti kyšį bei panaudojant L. J. nuosavus pinigus ir / ar STT pareigūnų pinigus, ar duoti reikalaujamą kyšį, slapta vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) technika fiksuoti L. J., I. S. bei galimų tarpininkų pokalbius, veiksmus susijusius su tiriamu nusikaltimu (1 t., 72-73 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamojoje byloje NVIV I. S. atžvilgiu buvo parengtas ir vykdomas remiantis būtent STT pareigūno V. P. 2008 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 18-10-70 pagrindu, kuriame disponuojama operatyvine informacija gauta būtent iš 2008 m. balandžio 13 d. vykusio L. J., A. D., I. S. susitikimo metu, kurio metu informacija (duomenys) buvo surinkta neteisėtai, t. y. ignoruojant įstatymų nustatytą tvarką.

Todėl Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat tyrimo pradžios buvo neteisėtas, todėl viso tyrimo metu gauta informacija (duomenys) neturi jokios įrodomosios vertės. Todėl NVIV panaudojimas I. S. atžvilgiu pripažįstamas neteisėtu, o jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai, kaltinant I. S. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (kyšininkavimu), t. y. jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl esant šioms aplinkybėms, byloje nebėra prasmės analizuoti aplinkybių, ar liudytojo L. J. veiksmuose, kuriais realiai buvo imituojama nusikalstama veika, nebuvo provokacijos požymių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-262/2012, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-549/2013). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), nustatant provokaciją turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į modelio dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), tačiau, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. Be to, pažymėtina ir tai, kad teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys, nes privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio veiką jokių konkrečių duomenų neturima.

Todėl, norint remtis byloje esančiais kitais duomenimis (šiuo atveju – liudytojų parodymais), pirmiausia turi būti teisingas visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus. Kaip jau minėta pirmiau, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008 m. balandžio 17 d., tą pačią dieną Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras E. J. surašė prašymą Joniškio rajono apylinkės teismui priimti nutartį leisti L. J. atlikti NVIV, o Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas tą pačią dieną priėmė nutartį leisti L. J. juos atlikti (1 t., 1, 66-67, 72-73 b. l.). Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar buvo įmanoma per tokį trumpą laiką parengti ir vykdyti visus būtinus NVIV procesinius dokumentus, juo labiau, kad visa reikalinga bylos medžiaga Joniškio rajono apylinkės teismui buvo išsiųsta tik 2008 m. balandžio 18 d., t. y. dieną vėliau, nei 2008 m. balandžio 17 d. buvo priimta teismo nutartis (1 t., 70 b. l.).

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojais apklausti L. J. ir A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, jog 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje, t. y. 2008 m. balandžio 10 d. ar 11 d., viešbučio „S“ pirtyje maudėsi Š. miesto tarybos nariai I. S. ir R. Č., kurio metu A. D. paklausė apie žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei kurio metu buvo pažadėta pasidomėti kaip būtų galima padėti. Pokalbio metu apie pinigus, ar kyšio davimą jokios kalbos nebuvo. Taip pat liudytojai parodė, kad kitą dieną A. D. susitiko su I. S., kurį asmeniškai pažinojo, ir pokalbio metu I. S. pasakė, jog nors jam tokie „dalykai“ yra nepriimtini ir tokiu „dalykų“ pats nedaro, tačiau norint patvirtinti sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, detalųjį planą, jiems kainuos 200 000 Lt (1 t., 8-9, 17-18, 28-31, 53-56 b. l., 9 t., 143-149, 149-159 b. l.). Liudytojas A. D. apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje tvirtino, kad neprisimena, ar prieš antrąjį susitikimą, t. y. vykusį 2008 m. balandžio 13 d., kur nors buvo sutikęs I. S. Taip pat parodė, kad apie pinigus buvo pradėta kalbėti tik antrojo susitikimo metu, konferencijų salėje (12 t., 31-33 b. l.). Liudytojas L. J. apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. įvykusio susitikimo su I. S., A. D. apie jokius pinigus nesakė, nes nebuvo įpareigotas šiuo klausimu kalbėtis. Po to teigė, kad turbūt A. D. buvo ir ankščiau užsiminęs apie pinigus (12 t., 16-20 b. l.). Liudytoju apklaustas STT pareigūnas V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. vykusio susitikimo, neturėjo jokių duomenų, jog I. S. būtų rengęsis daryti nusikalstamą, ar jį buvo padaręs, todėl joks operatyvinis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliktas (10 t., 65-70 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. atsakydamas į prokuroro E. J. klausimą parodė, kad žinojo apie I. S., R. Č. ir A. D. pirmąjį kontaktą, vykusį viešbučio „S“ pirtyje. Informacija, kad I. S. gali dalyvauti kaip bendrininkas (ar tarpininkas) buvo gauta tik paskutinę savaitgalio dieną (12 t., 20-21, 250-254 b. l.). Be to, liudytojas apklausų metu tvirtino, kad nuo 2008 m. kovo 25 d. kontroliavo R. Č. telefoninius skambučius, todėl matė kontaktus su I. S.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina objektyvios informacijos, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. vykusio susitikimo, valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti I. S. rengiantis ar darant nusikalstamą veiką. Be to, apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai pateikė operatyvinio tyrimo duomenis, t. y. telefoninių pokalbių, vykusių laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. balandžio 13 d. išklotines, kuriuose nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad I. S. su R. Č. būtų aptarinėję žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, detalųjį planą, ar būtų kalbėję apie A. D., L. J., ar kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla (12 t., 37-44 b. l.). Tuo tarpu, byloje kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų apie galimą I. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, nėra.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija remiasi teismų jurisprudencija ir atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 162 straipsnyje numatyti reikalavimai dėl vienoje byloje surinktos informacijos panaudojimo kitoje byloje negali būti apeinami nuslepiant operatyvinio tyrimo pradėjimo tikslus. Kai sankcionuojant operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimą nurodoma, kad siekiama nustatyti net kelių BK numatytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau iš esmės nekonkretizavus, kaip atsirado pagrindas manyti, jog tokios veikos gali būti daromos, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes prievartinio pobūdžio priemonių taikymas motyvuotai nesusiejamas su keliamais tikslais (Kasacinė nutartis Nr. 2K-98/2014).

Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2008 m. kovo 18 d. raštu Nr. 3S-01-183 „Dėl teikimo sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydami teikti sankcionavimui techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamu abonentu bei kitokį jų sužinojimą ar veiksmus kai nė vienam pokalbio, kitokio sužinojimo ar veiksmų dalyviui apie kontrolę nėra žinoma, nes turima operatyvinės informacijos apie tai, jog R. Č. galimai vykdė bei vykdo sunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse, tačiau nusikalstamos veikos požymiai dar nėra nustatyti (10 t., 100-101 b. l.). Iš išslaptinto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro A. V. 2008 m. kovo 18 d. teikimo Nr. S5-07-KF „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo” matyti, kad STT pareigūnas V. P. atlikdamas operatyvinį tyrimą turi informacijos apie tai, jog V. S., S. G., R. Č. galimai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei galimai reikalaujant ir galimai imant didelės vertės kyšius, galimai vykdė bei vykdo sunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse, BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau nusikalstamos veikos požymiai dar nėra nustatyti (10 t., 111-112 b. l.). Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B. K. išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro teikimą Nr. Nr. S5-07-KF, 2008 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 257, sankcionavo techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamu abonentu bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. (12 t., 237-238 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamojoje byloje būtina nustatyti, ar pirminė operatyvinė informacija, t. y. atskleidžianti operatyvinio tyrimo pradėjimo tikslą, kurios pagrindu buvo atliekami operatyviniai veiksmai R. Č. atžvilgiu, buvo susijusi būtent su R. Č. šioje byloje inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą pirmosios instancijos teisme buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ar dėl visiškai kitų R. Č. veiksmų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. raštu kreipėsi į STT pareigūnus, prašydami išslaptinti operatyvinę informaciją, siekiant nustatyti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimui R. Č. atžvilgiu (10 t., 82 b. l.). Tačiau STT pareigūnai atsisakė šią informaciją išslaptinti ir pirmosios instancijos teismui nepateikė (10 t., 83-87 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras pateikė išslaptintus STT pareigūnų pranešimus apie gautą informaciją, nurodant, jog šie pranešimai sudarė pagrindą Šiaulių apygardos teismo pirmininkui 2008 m. kovo 20 d. nutartimi sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamais abonentais, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti (12 t., 208-219 b. l.).

Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad STT pareigūnui V. P. buvo pateikta informacija iš nepatikrintų šaltinių arba įtariant, kad pateikta informacija yra klaidinga arba klaidinanti, kurių pagrindų pareigūnas surašė 2008 m. kovo 20 d., 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. kovo 25 d., 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. kovo 27 d., 2008 m. kovo 29 d. pranešimus apie gautą informaciją. Iš šių pateiktų pranešimų turinių matyti, kad pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kad R. Č. būdamas Š. miesto Ūkio ir plėtros komiteto narys nuo 2007 m. spalio mėnesio, galimai reikalauja pinigų už palankius posėdžiuose priimtus sprendimus, t. y. už patvirtintus nenustatytų žemių sklypų detaliuosius planus (12 t., 209-210, 211-212, 213, 214, 215 b. l.). Be to, iš 2008 m. kovo 29 d. pranešimo turinio matyti, kad R. Č. tapęs politiku, ėmė veikti siekdamas užsitikrinti geresnį postą bei galimai neteisėtai gauti dideles pinigų sumas iš bendrovės, kurioje dirbo (12 t., 216-218 b. l.)

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. P. buvo apklaustas dėl pateiktos informacijos išslaptinimo bei kaip šie duomenys yra galimai susiję su šia nagrinėjama byla. Liudytojas V. P. parodė, kad šios informacijos išslaptinimą iniciavo būtent jis. Pranešimuose nurodyti nepatikrinti šaltiniai yra skirtingi, be to, nėra žinoma ar tokia pateikta informacija galima tikėti, ar ne, tačiau ši informacija pateikta pranešimuose yra susijusi su R. Č. pareikštais kaltinimais šioje byloje. Be to, surašydamas 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinį pranešimą (12 t., 219 b. l.) turėjo duomenų apie sankcionuotų R. Č. telefoninių pokalbių turinį, todėl pranešime sistemino informaciją gautą iš šaltinių bei telefoninių pokalbių (12 t., 250-254 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad teisinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus R. Č. atžvilgiu buvo, tačiau pažymėtina, jog ši pateikta operatyvinė informacija nesusijusi su R. Č. veiksmais, t. y. kad jis galimai reikalaus, reikalauja, ar rengiasi reikalauti kyšio iš L. J. ar A. D. už tai, kad būtų patvirtintas žemės sklypų detalusis planas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad remiantis vien tik gandų ar panašios nepatikrintos informacijos šaltiniais, nepakanka konstatuoti apie R. Č. padarytą nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors STT pareigūnas V. P. apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinį pranešimą surašė iš R. Č. telefoninių pokalbių turinių, tačiau teisėjų kolegija šiuos liudytojų parodymus atmeta kaip nepagrįstus ir neįtikinamus. Remiantis byloje esančiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Operatyvinių veiksmų atlikimo 2012 m. sausio 5 d. protokolu Nr. S6-10-1, kurį surašė pats liudytojas V. P., matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. balandžio 13 d. R. Č. bendravo telefonu su I. S., tačiau iš šių telefoninių pokalbių turinio nėra duomenų apie tai, jog būtų aptarinėjami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar būtų kalbamasi apie A. D., L. J., planuojami susitikimai, ar kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla (12 t., 37-44 b. l.). Kitų duomenų, t. y. iki 2008 m. balandžio 13 d. vykusio susitikimo, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad R. Č. veikla buvo susijusi būtent su šioje byloje jam inkriminuojama nusikalstama veika, byloje nėra.

Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad STT pareigūnai iki 2008 m. balandžio 13 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų faktinių duomenų apie tai, jog R. Č. galimai reikalaus, reikalauja, ar rengiasi reikalauti kyšio iš L. J. ar A. D., už tai, jog būtų patvirtintas žemės sklypų detalusis planas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Todėl akivaizdu, kad R. Č. kaltė buvo grindžiama tik įrodymais surinktais nuo 2008 m. balandžio 13 d. po įvykusio pirmiau paminėto susitikimo viešbutyje „S“, kurie buvo gauti neteisėtu būdu, suvaržant asmens teises ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia valstybės veikla neatitinka BPK 1 straipsnio prasmės ir paskirties. Tai reiškia, kad šioje byloje surinkti duomenys yra gauti neteisėtais būdais (BK 20 straipsnis) ir nelaikytini įrodymais. Be to, šis BPK reikalavimų pažeidimai esmingai įtakoja I. S. ir R. Č. baudžiamąją atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. S. ir R. Č. nuteisimo pagal BK 255 straipsnio 3 dalį, panaikinamas, o nuteistieji išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. S. ir R. Č. dėl nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Č. ir I. S. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepasišalinti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. D., L. J. bei panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo Š. miesto savivaldybės tarybos nario pareigų.

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė