- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- AN2-501-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00242-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal B. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo B. L. pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimu B. L. pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. 1.29 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo žinant, kad pagalba nereikalinga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. L. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad iš sodybos „(duomenys neskelbtini)“ dažnai sklinda triukšmas, jis trukdo poilsiui, todėl jau nuo 2012 metų jis kviečia policiją, tačiau triukšmą keliantys asmenys buvo nubausti tik vieną kartą. Įvykio dieną sodyboje “(duomenys neskelbtini)” vėl vyko vakarėlis, jo metu buvo labai triukšmaujama, girdėjosi klykavimai, garsus juokas, nesiliovė net po 12 val. nakties, ir tai trukdė poilsiui. Apie 1.30 val. savo telefonu apeliantas paskambino policijai, prisistatė ir nurodė savo ir minėtos sodybos adresą, paprašė policijos pareigūnų, kad sudrausmintų sodyboje „(duomenys neskelbtini)” triukšmaujančius asmenis. Po šio skambučio triukšmas trumpam liovėsi, maždaug valandą jo nebuvo, tačiau vėliau vėl atsinaujino.
2017 m. rugsėjo 22 d. apeliantas buvo pakviestas į policiją, kur policijos pareigūnė A. B. surašė jam administracinio pažeidimo protokolą. Pareigūnė nurodė, jog policijos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 16 d. nuvykę į minėtą sodybą „(duomenys neskelbtini)” jokio triukšmo negirdėjo, apklausė sodyboje buvusius asmenis, jie ją įtikino, jog sodyboje netriukšmaujama. Apelianto teigimu, pareigūnė jo žodinių paaiškinimų nenorėjo klausytis, nenorėjo imtis policijai jo siūlomų priemonių: nuvykti į sodybą tuo metu, kai vyksta vakarėliai su garso matavimo prietaisais, įsitikinant, jog policijos automobilis yra lengvai identifikuojamas, nes, jo žiniomis, pamatę policijos automobilį, sodyboje esantys asmenys nutildo muziką ir netriukšmauja. Policijos pareigūnė teigė, kad jis pats yra kaltas dėl to, kad nerenka įkalčių: pats nematuoja garso, nefilmuoja. Apeliantas bandė įtikinti pareigūnę, kad jis nesijaučia drąsiai, vykdamas į sodybą, nes gali susidurti su alkoholį vartojančiais ir triukšmaujančiais asmenimis, jų reakcija jam gali būti neadekvati. Sodybos šeimininkė nuslėpė nuo pareigūnų faktą, kad bent vieną kartą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 16060997240 už viešosios rimties trikdymą. Policijos pareigūnai nei po paskutinio iškvietimo, nei po pastarųjų, niekada nėra pateikę jokios informacijos apie renkamus įrodymus, išskyrus tai, kad buvo nuvykę į sodybą „(duomenys neskelbtini)”, kur apklausė asmenis, buvusius sodyboje, o jie triukšmavimo faktą linkę slėpti. Apeliantas neigia grasinęs „uždaryti (duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnai pateikė teismui sodybos šeimininkų nuomonę, tačiau jokiais kitais įrodymais jos nepagrindė. Tai leidžia abejoti pareigūnų kompetencija ir nešališkumu, tiriant šią jam inkriminuotą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantas tvirtina, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis vengė atvykti į teismo posėdį. Tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d., surašius administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnai jį suklaidino – sakė, kad bus pakviestas į teismą. Tačiau joks pareigūnų minėtas atskiras šaukimas jam nebuvo įteiktas, jokio registruoto laiško negavo. Tik vėliau, analizuodamas tokio tipo dokumentus, kai jau gavo skundžiamą nutarimą, pastebėjo, jog bylos nagrinėjimo data jau buvo įrašyta administracinio nusižengimo protokole, jo surašymo metu. Tačiau jam, teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, sunku teisingai įvertinti policijos pareigūnų atliekamus veiksmus, todėl, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybą teisme, nes jis apie teismo posėdį informuotas nebuvo.
Be to, apelianto tvirtinimu, byloje esančiais surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais liko nepaneigta versija, kad jis policijos pareigūnus kvietė, būdamas įsitikinęs, jog triukšmaujama, triukšmas skambučio metu sklinda būtent iš sodybos „(duomenys neskelbtini)“. ANK 493 straipsnyje nurodytas administracinės teisės pažeidimas (specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia t. y. jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. Tai reiškia, kad kvalifikuojant veiksmus kaip žinomai melagingą policijos iškvietimą, būtina neginčytinai nustatyti, kad policija buvo kviečiama nesant jokių objektyvių priežasčių, duodančių pagrindą būtent pačiam policiją kviečiančiam asmeniui laikyti, kad reikalinga kviesti policijos pareigūnus. Tokių duomenų byloje nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).
Apeliantas pažymi, kad nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkė R. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nubaustasis B. L. teigia, kad policijos pareigūnė, surašiusi jam administracinio nusižengimo protokolą, jį suklaidino dėl to, kad jam apie teismo posėdį bus pranešta, ir tik po to, kai gavo skundžiamą nutarimą, skaitydamas visus dokumentus, pamatė, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta teismo posėdžio data ir vieta. Dėl to, kad jis buvo suklaidintas ir nedalyvavo teismo posėdyje, buvo pažeistos jo teisės į gynybą, todėl mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta. Be to, ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nes, jo teigimu, kvalifikuojant veiksmus kaip žinomai melagingą policijos iškvietimą, būtina neginčytinai nustatyti, kad policija buvo kviečiama nesant jokių objektyvių priežasčių, duodančių pagrindą būtent pačiam policiją kviečiančiam asmeniui laikyti, kad reikalinga kviesti policijos pareigūnus. Tokių duomenų byloje nenustatyta.
Kaip apeliaciniame skunde neneigė ir pats B. L., administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta jo bylos nagrinėjimo data ir laikas, taip pat jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir jis dėl to pasirašė, administracinio nusižengimo protokolo kopija jam buvo įteikta asmeniškai. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytą jo bylos nagrinėjimo datą ir vietą pamatė tik po to, kai jau buvo išnagrinėta jo administracinio nusižengimo byla, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad B. L. nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą tinkamai. Akcentuotina, kad B. L. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant administracinių nusižengimų kodekso nuostatų (ANK 629, 630 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad B. L., būdamas patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir pats turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir baigtimi.
Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti ir su B. L. apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo tiksliai suformuluota kaltinimo teisinė kvalifikacija. Pažymėtina, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad jame aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo esmė, t. y. B. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad iškvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo, kylančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog policijos pagalba nereikalinga. Pažymėtina, kad šiuo atveju B. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, o ANK 493 straipsnio 2 dalis nėra blanketinė, nukreipianti nurodyti teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi B. L. padarytos veikos požymiai ir nurodyti ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad B. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas laikantis ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Tiek paaiškinime surašius administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir apeliaciniame skunde B. L. tvirtino nepadaręs administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nes 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 1.30 val., iš sodybos „(duomenys neskelbtini)“ girdėjosi triukšmas, jis trukdė jam ilsėtis, taip pat nurodė, kad šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų neturi (b. l. 3). Tačiau šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime iš byloje surinktų įrodymų padaryta išvada, kad B. L. iškvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo, žinodamas, kad policijos pareigūnų pagalba nereikalinga, nes realiai iš sodybos triukšmas, dėl kurio būtų pažeistos B. L. teisės į ramų poilsį nakties metu, nesklido.
Paaiškinime kaip liudytoja sodybos „(duomenys neskelbtini)“ savininkė M. K. nurodė, kad įvykio metu jos sodyboje buvo svečių, tačiau jie neigė triukšmavę ar garsiai leidę muziką. Paaiškino, kad B. L. gyvenamasis namas nuo jos sodybos yra už kokių 215 metrų, Lubiai grasino, kad su ja susidoros ir „uždarys“ veiklą, todėl nepagrįstai kiekvieną savaitgalį kviečia policijos pareigūnus (b. l. 14–15). Paaiškinime kaip liudytojos S. U. užfiksuoti parodymai patvirtina M. K. parodymus, kad sodyba „(duomenys neskelbtini)“, kurią ji išsinuomojo, yra toli nuo aplinkinių namų. Įvykio metu nurodytu laiku ji ir jos 6 metų vaikas jau miegojo, nes ji laukiasi. Svečiai klausėsi muzikos, bet ji netrukdė miegoti būnant tame pačiame pastate (b. l. 9–10). Tai, jog įvykio metu nebuvo garsiai leidžiama muzika ir triukšmaujama, patvirtino ir šalia sodybos gyvenančios kaimynės A. B.-M. ir A. G., kurios miegojo savo namuose su šeimomis, ir joks triukšmas iš sodybos „(duomenys neskelbtini) “ nesklido ir nesklinda. Liudytoja A. B.-M. papildomai nurodė, kad ji gyvena šioje vietoje apie 20 metų. L. yra konfliktiniai žmonės, jie prašė pasirašyti raštą, jog neva sodybos „(duomenys neskelbtini) “ lankytojai kelia triukšmą (b. l. 11–12, 13).
Pažymėtina, kad aplinkybę, jog įvykio metu jokio triukšmo nebuvo, patvirtina ne tik kaip liudytojų S. U., A. B.-M. ir A. G., kurios įspėtos dėl atsakomybės, paaiškinimuose užfiksuoti parodymai, bet ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kurios buvo nustatytos įvykio vietoje, t. y. buvo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, sodybą (duomenys neskelbtini), jokio triukšmo nesigirdėjo, grojo tik foninė muzika, tačiau užėjo į namą vis tiek įspėjo buvusius asmenis, kad netriukšmautų. Žmonės pasipiktino, nes jie triukšmo nekėlė, langai buvo uždaryti, jų net nebuvo galima atidaryti. Kvietusio policiją asmens name šviesa nedegė, jis į lauką neišėjo (b. l. 6).
Iš aptartų duomenų matyti, kad dėl to, ar įvykio naktį buvo keliamas triukšmas, buvo apklausti ne tik šalia sodybos gyvenantys asmenys, įvykio metu sodybą išsinuomojusi S. U., bet pranešimas dėl keliamo triukšmo buvo ir patikrintas, tačiau faktas nepasitvirtino, triukšmas iš sodybos ir joje esančio namo, kuris trikdytų ramų poilsį, nesklido. Apelianto tvirtinimas, kad asmenys išjungė muziką, kai pamatė policijos pareigūnų automobilį, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Kartu pažymėtina, kad B. L., iškvietęs policijos pareigūnus, pats į lauką net neišėjo ir nieko nepaaiškino. Be to, iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad PRĮR sistemoje nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. užfiksuota net 17 pranešimų apie keliamą triukšmą minėtoje sodyboje, buvo skambinta iš B. L. arba D. L. telefonų, jie prisistatydavo, tačiau dauguma kartų kviesdavo policiją neprisistatę, o telefono numeriai tie patys. Faktai apie keliamą triukšmą sodyboje nepasitvirtindavo, taip pat ir aptariamo įvykio metu (b. l. 5). Tokios aptartos aplinkybės visiškai nepaneigia to, kad B. L. kviesdavo policijos pareigūnus, vos pamatęs, kad sodyboje yra susirinkę žmonės bei nepaneigia liudytojų M. K. bei A. B.-M. parodymų, kad B. L. kviesdavo policiją dėl to, jog jam tiesiog nepatiko, kad sodyba buvo nuomojama ar panašiai. Dėl to, nors realiai triukšmas nesklido ir ramybės nedrumstė, B. L. policijos pareigūnus be jokio reikalo iškvietė ir 2017 m. rugsėjo 16 d. naktį.
Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. 1.29 val., B. L. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, todėl jis skundžiamu nutarimu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.