- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- 1-34-1111/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40667-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Advokatai
- Juozas Levickas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2024 m. spalio 10 d. apie 14:00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia metė akmenį ir plytą į buvusios sugyventinės I. J. virtuvės plastikinio lango stiklo paketą, jį išdaužė bei akmeniui atsitrenkus į virtuvės sieną tokiu būdu sugadino I. J. turtą ir padarė 230,00 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. B. 2025-10-28 teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažįsta kaltas. Tą dieną jie nesutarė dėl vaiko pristatymo į sporto būrelį, tuo metu buvo išgėręs darbe, prašė nukentėjusiosios, kad nuvežtų vaiką, ji pasakė, kad neveš. Kolega jį nuvežė iki namų, jis atvežė vaikui kuprinę, nesutarus gavosi kaip gavosi, pasitaikė plyta po ranka, gavosi piktumas, kad negali vaikas patekti į užsiėmimus, dar promilės, ir gavosi. Pats nuvažiavo į policijos komisariatą prisiduoti, kad padarė tai. Gailisi, nenorėjo nieko sužeisti, norėjo, kad vaikas patektų į būrelį. Žalas atlygino, viską kas buvo pateikta iš nukentėjusiosios. Kliudė sieną, tai susimokėjo dar bendrijai. Ir moralinė žala buvo sumokėta ir administracinė nuobauda sumokėta, stengėsi visur ištaisyti tą savo klaidą. Su nukentėjusiąja santykiai tokie, kad bendrauja, vaiką duoda ir šnekasi, o teismo salėje vėl piktai vienas į kitą žiūri. Yra atsiprašęs daug kartų nukentėjusiosios ir žinutes rašė, tik iš jos žodžio „atleidžiu“ nėra girdėjęs, iš savo pusės viską yra padaręs. Tų metų santykiai buvo skyrybų, gavosi daug problemų, kas liečia jį, kaip vyrą turintį bendrų vaikų, tie metai buvo sunkūs visomis prasmėmis, daug kas susidėliojo su alkoholiu, piktumais ir padarytais negerumais. Įvykio dieną kiek buvo alkoholio suvartojęs, nežino, nežino kaip įvertinti tą alkoholio kiekį. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kad būtų surengtas bylos nagrinėjimas teisme, motyvai buvo turbūt dėl to, kad jam padarius tą nusižengimą, buvo atsiprašęs, atlyginęs žalas ir pradėjo bendrauti normaliai, paskirta bausmė truputėlį neadekvati, buvo su apykoje, reikėjo dirbti. Dėl lango išdaužimo buvo patrauktas administracine tvarka, buvo paskirta bauda, susimokėjo baudą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ terminale. Kai prasidėjo baudžiamoji byla, jam buvo siūlyta rašyti prašymą, kad būtų sugrąžinti pinigai iš valstybės. Prisimena, kad pasikeitė žalos dydis, dėl to pradėjo baudžiamąją bylą ir reikėjo rašyti tą prašymą, nes kitaip kvalifikuojasi. Prašymo nerašė. Tyrėja, kuri siūlė, vardo nežino, pažintų, baudą pasiūlė už langą. Už langą ėjo iškart susimokėti. Kad sumokėta, kvitą siuntė tyrėjai, nes ji sakė, kad rašyti prašymą. Dėl alkoholio vartojimo, pasikeitus šeimyninei situacijai viskas keitėsi, tuo momentu buvo viskas karšta šeimoje ir viskas vyko emociškai, psichologiškai sunkiai, tai buvo tas etapas, šiandien jis yra kitoks, viskas yra gerai, nebėra piktumų, nuoskaudų. Alkoholį vartoja saikingai, elgiasi tvarkingai, su niekuo nekonfliktuoja, nėra alkoholis piktas draugas su kuriuo galėtų nusikalsti. Pasikeitė alkoholio vartojimo kultūra. Norėtų taikytis su nukentėjusiąją. Baudą susimokėjo kai policijoje davė pagal ką turi susimokėti, sumokėjo pagal nurodytą kodą. Baudą mokėjo kai buvo paskirta, poros valandų bėgyje, iš policijos komisariato iškart nuėjo į parduotuvę ir susimokėjo, nepagalvojo, kad reikia kvitą išsaugoti.
Nukentėjusioji I. J. 2025-10-28 teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio visa esmė, kad jie niekada negalėjo sutarti dėl vaiko būrelio lankymo, nes kaltinamasis visada buvo įsipareigojęs nuvežti ir parvežti vaiką į būrelį ir iš būrelio. Ji dirba tokį darbą, kad neturi galimybės vežioti vaiką į būrelius. Visi konfliktai vykdavo dėl to, kad ji turi dirbti. Tą dieną taip pat vaikas grįžo iš mokyklos, pristatė į namus papietauti. Vaikas susiskambino su tėčiu, ji jautė iš balso, kad jis išgėręs, pasakė, kad neduos vaiko vežti, nes jis yra neblaivus. Padėjo ragelį, grįžo į darbą, kolegė įspėjo, kad kaltinamasis buvo atvykęs į jos darbo vietą. Kolegė pasakė, kad išsikviestų policiją, nes tikriausiai kažkas įvyks. Išsikvietė policiją, bet jie nespėjo atvažiuoti. Atvyko pirmas A., skambino į duris, durų nedarė, nes jis buvo neblaivus. Pamatė telefone žinutę, kad „pažiūrėk į langą, jo tuoj nebeliks“, buvo virtuvėje ir pamatė jį metant akmenį. Garsas buvo baisus, akmuo skriejo per visą kambarį, atsitiktinumo dėka trenkėsi į sieną. Faktas, kad abu su vaiku labai išsigando, skambino pagalbos numeriu, kad atsiųstų pagalbą, jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Vaikas bijojo vaikščioti, kad dar koks langas iškris. Atvyko policijos pareigūnai, aprašė įvykį. Paskui kaltinamasis jau buvo nuvykęs į policiją, nežino kodėl tokią poziciją užsiėmė, jis teigė, jog nežinojo, kad ji yra namuose, bet jis žinojo, kad ji yra, nes aikštelėje stovėjo jos vienos mašina ir kaip minėjo, kad jis nešė kuprinę, jis jos neturėjo. Su policijos pareigūnais buvo surašytas pareiškimas, ji buvo šoko būsenoje, ką policijos pareigūnai diktavo tą ir rašė. Pareigūnai skambino kažkam, kiek kainuoja tas langas. Paskui pasikreipė į firmą, kuri tvarko langus, yra sąskaita 180 eurų sumai, perdavė sąskaitą tyrėjams ir tada pasikeitė eiga iš administracinės į baudžiamąją. Skriejo akmuo per visą kambarį, atsitrenkė į sieną, buvo padaryta sienoje duobė, kreipėsi į apdailos įmonę, pasakė, kad sienos sutvarkymas kainuos apie 70 eurų. Yra sąskaitos, kokios buvo pateiktos jai, kiek kainuoja atstatyti žalą. Jos turi būti pateiktuose dokumentuose. Tai buvo ne pirmas kartas, nes orderis buvo išrašomas antrą kartą. Dėl orderio pažeidimo, kaltinamasis rašė, kad nori pasimatyti su vaiku, ji kreipėsi į policiją. Tas buvo dviejų dienų bėgyje po orderio išrašymo. Šiai dienai santykiai su kaltinamuoju tik dėl vaiko. Kaltinamasis jai atlygino visą žalą, turtinę ir moralinę, bendrai apie 900 eurų, kiek reikalavo civiliniame ieškinyje viską sumokėjo. Po šio įvykio su kaltinamuoju konfliktų ar konfliktinių situacijų nebuvo. Po šio įvykio jie turėjo šeimos įvykių analizę, su socialiniais darbuotojais susitikimus, mano, padėjo suprasti, kad toks agresyvus elgesys nereikalingas. Turtinė žala buvo 230 eurų.
Liudytojas K. V. 2025-12-15 teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo B. nepažįsta. Jam žinoma, kad gautas pranešimas ar pareiškimas dėl išdaužto lango, buvo žinoma, kad žala 150 eurų, kas yra administracinė atsakomybė, paskui gautas pareiškimas, kad žala didesnė, kolega paprašė nutraukti administracinę teiseną. Tikslesnių duomenų negali paaiškinti apie šį įvykį. Sistemoje įsiveda data, laikas, vieta, nusižengimo esmė, tą viską galima koreguoti, o jei bus protokolas surašytas ar teisena nutraukta, tada atsispindės jei koreguojama. Jei procesinis dokumentas įvestas, jo nepakoreguosi, tik naują galima įvesti. Įėjus į pačią teiseną pagal ROIK numerį matosi, viską galima koreguoti kol nėra procesinis sprendimas priimtas. Kolegė, kuri tvarkė tuos reikalus - L. P.. Jam tuo metu buvo aišku dėl administracinės ir pradėjo administracinę teiseną, paskui patikslino, kad žala didesnė, žodžiu buvo pasakyta. Jei administracinė teisena, jiems dažniausiai užtenka pasakymo žodžiu, o jei baudžiamoji - prašome pagrįsti dokumentiškai. Nepasakys kiek dienų praėjo kai pradėjo baudžiamąjį procesą, gal kelios dienos.
Liudytoja L. P. 2026-01-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju jokių santykių nėra. Atliko tik procesinius veiksmus su nukentėjusiąja ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Į įvykio vietą vyko reagavimo skyriaus pareigūnai, ji tik gavo pavedimą patikslinti įvykio aplinkybes ir priimti sprendimą. Dėl administracinės teisenos aplinkybių, tai administracinę teiseną pradėjo reagavimo skyrius, kadangi buvo nurodyta žala mažesnė nei BK numato. Su administracinės bylos medžiaga ji nedirbo. Jei kolega K. V. gavo iš jos pavedimą, tai tikėtina, kad tuo metu ji atliko vyriausiojo tyrėjo funkcijas, negali paneigti, kad davė ar nedavė pavedimo. Ar minėtas asmuo buvo nubaustas administracine tvarka, tokių duomenų neturi, bet jei įvykio aplinkybių tikslinimo metu paaiškėjo, kad žala didesnė nei 150 eurų ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai administracinė teisena nutraukta priimant nutarimą nutraukti administracinę teiseną. Dėl smurto orderio pažeidimo nežino ar buvo pradėta teisena, negali atsakyti. Iki 150 eurų yra administracinis nusižengimas, sumos skaičiuojamos daikto verte, tai numato kodeksai. Žala yra nuo 3 MGL, tai 3 MGL yra 150 eurų, jei administracinė teisena buvo pradėta, tai žala buvo iki 150 eurų.
Kaltinamasis A. B. 2024-12-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta visiškai, supranta kuo yra įtariamas. Kaltu prisipažįsta visiškai. Jis 2024-10-10 apie 14:00 val. atvyko į buvusios sugyventinės I. J. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad jų sūnų M. B. nuvežtų į būrelį. Jis buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet su juo buvo pažįstamas I. G., kuris atvežė jį prie buvusios sugyventinės namo. Jis įvykio nematė, kadangi stovėjo kitoje kelio pusėje. Jis prie jos namų atvežė sūnaus kuprinę, kuri visada būna pas jį, nes jį visada veža į užsiėmimus. Atvežus kuprinę I. J. su juo nebendravo, ji neatidarė durų, kai norėjo perduoti sūnaus daiktus, todėl būdamas šiek tiek išgėręs ir labai susierzinęs išėjo į kiemą, paėmė gatvėje pirmą pasitaikiusį akmenį (plytos gabalą) ir metė jį į virtuvės langą. Po išmetimo matė, kad stiklas sudužo ir dėl to labai išsigando. Suprato, kad negerai pasielgė ir iš karto atvyko į policijos komisariatą prisipažinti kas įvyko. Tą pačią dieną pareigūnai susisiekė su I. J. ir jam dėl šio įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jam buvo paskirta bauda, kurią jis susimokėjo. Norėjo I. J. atlyginti padarytą žalą, norėjo sutvarkyti stiklą, bet ji į jo skambučius, žinutes neatsiliepia ir iš jo neima pinigų. Tikslina, kad pripažįsta savo kaltę, dėl to gailisi ir dėl šio įvykio jau buvo nubaustas administracine tvarka. Taip pat iš karto gali atlyginti žalą už išdaužtą stiklo pakeltą bei už sugadintą sieną. Šiuo metu su sūnumi bendrauja, dažnai jį veža į užsiėmimus ir jie sutaria labai gerai. Su I. nebendrauja, o kalbasi tik dėl sūnaus. Pripažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi (1 t., b. l. 100-102).
Nukentėjusioji I. J. 2024-10-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-10-10 apie 13:56 val. jai būnant darbe, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, iš mokyklos atėjo jos sūnus M. B., kuris iš jos telefono paskambino savo tėčiui, jos buvusiam sugyventiniui A. B.. Vaikas skambino norėdamas paklausti ar tėtis nuveš į būrelį. Tuo metu kai vaikas kalbėjosi su tėčiu telefonu, būdama šalia vaiko, iš A. B. balso suprato, jog jis yra neblaivus. Tada A. B. pasakė, kad neblaiviam vaiko neduos. Toliau jis sakė, kad atvažiuos su vairuotuoju, bet tam ji prieštaravo. Telefonu jis pasakė, kad tuoj atvažiuos. Ji iš savo darbo vietos su vaiku išvažiavo į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), papietauti, nes buvo jai pietų pertrauka. Jai išvykus į namus pietauti, jos kolegė L. I. ją informavo, kad A. B. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kad yra neblaivus bei agresyviai nusiteikęs. Kolegė pasakė, kad jis galimai vyksta pas ją, rekomendavo iš karto kviesti policijos pareigūnus. Apimta išgąsčio apie 14:09 val. paskambino 112 ir pranešė, kad neblaivus sugyventinis, kuris yra agresyvus, atvyksta pas ją į namus. Atvykęs A. B. į jos namus beldėsi į duris, bet ji jo neįsileido, nes bijojo jo neblaivaus. Kai jis yra neblaivus tampa agresyvus, nors prieš ją tiesioginio fizini smurto nėra vartojęs. Kai jo neįsileido, jis jai parašė SMS žinutę, kad pažiūrėtų į virtuvės langą, nes jis tuoj dings. Tuo metu ji buvo virtuvėje, kur per langą pamatė jį lauke pareinantį su akmeniu su kuriuo metė į virtuvės langą. Virtuvės langas išdužo. Skrisdamas akmuo per langą atsitrenkė į virtuvės sieną, po to nukrito ant virtuvės laminuotų grindų. Netrukus per tą patį virtuvės langą A. B. metė ir plytą, kuri krisdama per langą atsitrenkė į šaldytuvą. Šaldytuvas buvo patrauktas arti lango, nes buvo sugedęs ir tą dieną turėjo atvykti meistras jo išsivežti. Greitai skambino antrą kartą į 112 norėdama, kad kuo skubiau atvyktų policijos pareigūnai, nes jau langas buvo išdaužtas. A. B. buvo atvykęs su sidabrinės spalvos automobiliu, galimai su „Škoda“, su nelietuviškais numeriais, kurį vairavo jai nepažįstamas vyriškis. A. B. išdaužęs jos buto, esančio pirmame aukšte, virtuvės langą, išvažiavo. Po kurio laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie A. B. įvykio vietoje neberado. Pareigūnai ją informavo, kad dėl šio įvykio A. B. pateikė smurto artimoje aplinkoje orderį. Pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė pareiškimą, kuriame buvo nurodžiusi, kad dėl išdaužto lango stiklo padaryta 150 eurų žala. Tai nori parodyti, kad įvykio metu akmeniu buvo sugadinta virtuvės siena dėl kurios padaryta 50 eurų žala. Taip pat išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas, kurio vertė 180 eurų. Todėl dėl šio įvykio jai yra padaryta 230 eurų žala. Taip pat nori parodyti, kad įvykio metu namuose kartu su ja buvo jų (duomenys neskelbtini) metų sūnus M. B., kuris buvo išsigandęs ir verkė. Su A. B. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 7 metus, iš kurių 2 metus gyveno atskirai, nes tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Nuo 2023 m. lapkričio su juo išsiskyrė po incidento, kai jis būdamas neblaivus peiliu subadė jos draugės vyrą. Dėl to vyksta teisminiai procesai. Per bendro gyvenimo laikotarpį A. B. prieš ją fizinio smurto nebuvo vartojęs, bet kai būdavo išgėręs būdavo agresyvaus būdo. Su A. B. gyveno jos bute. Kadangi įvykio metu dėl išdaužto lango ir sugadintos sienos jai padaryta apie 230 eurų turtinė žala, be atliktų keitimo ir sienos remonto darbų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti A. B. nesiartinti prie jos bei jos namų. Dėl civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, kai bus nustatytas galutinis žalos dydis (1 t., b. l. 60-62).
Nukentėjusioji I. J. 2025-01-07 ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad su A. B. ji kartu negyvena nuo 2023 metų lapkričio mėnesio. Su juo bendrauja tik dėl bendro jų vaiko M. B.. Kadangi skyrybos vyksta „piktuoju“, nes jie nesutaria dėl alimentų sumos, jis ant jos pyksta, nes ji pirma inicijavo skyrybas. Su A. B. nutarė skirtis todėl, kad jis dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, tapdavo agresyvus, bet fizinio smurto prieš ją nėra naudojęs. Jam vyksta teismo posėdžiai, kadangi jis peiliu sužalojo jos draugės vyrą. Būtent po šio įvykio, kai jis peiliu sužalojo jos draugės vyrą, ji liepė A. B. išsikraustyti iš jos namų ir jie nuo tada išsiskyrė. Nuo 2023 lapkričio mėn. ji ne kartą yra gavusi žinutes, kad jis gali pakeisti jos gyvenimą, kad dėl vaiko gali sudeginti miestus, kad jo neliestų ir taip toliau. Ji mano, kad šias žinutes jis rašydavo neblaivus. Ji į jo žinutes neatsakydavo ir užboluodavo jo telefono numerį. Taip pat jis 2024-01-30 apie 17:55 val., būdamas neblaivus, atvyko į jos darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpose „(duomenys neskelbtini)“ salone ieškoti jos. Kai atvyko, jos kolega E. K. pasakė, kad yra ne tarnybinėse patalpose ir atidarė duris. Tada A. B. tarpduryje ranka ją nestipriai stumtelėjo, bet E. atsitojo tarp jų ir A. B. pasakė išeiti iš „(duomenys neskelbtini)“ salono. A. dar kažką pasakė ir išėjo. Kai A. B. ją stumtelėjo į petį, jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat smurto žymių neliko. Daugiau jokių incidentų su A. B. nėra buvę. Ji asmeniškai, kai A. B. būna vartojęs alkoholinių gėrimų, bijo, kadangi tampa agresyvus. Kai būna blaivas, tokių įvykių nėra buvę. Taip pat nori papildyti, kad įvykio metu, t. y. 2024-10-10, kai A. B. metė į jos buto langą du kartus akmenį, namuose kartu buvo ir jų bendras mažametis sūnus M. B.. Ji su M. buvo svetainėje, o buvo išdaužtas virtuvės langas. Kai buvo išdaužtas virtuvės langas, M. išsigando, pradėjo verkti ir pradėjo jos klausti, kodėl tėtis taip pasielgė. Ką ji jam pasakė, negali tiksliai nurodyti, bet M. nurimo. Jis po šio įvykio miegojo naktimis normaliai, stengėsi vis prisigalvoti pramogų, kad jis apie šį įvykį negalvotų. M. iš pradžių nenorėjo susitikti su tėčiu, bet praėjus savaitei pats pradėjo klausti, kada gali susitikti su tėčiu. Nejuto, kad jis būtų patyręs baimę prieš susitinkat su A. B.. M. jai minėjo, kad tėtis jo atsiprašė dėl to, kad metė akmenį į langą ir nutarė daugiau ta tema daugiau nekalbėti. Kadangi M. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis yra jautrus, todėl prašo jo dėl šio įvykio nepaklausinėti, kadangi nenori, kad jis patirtų stresą. Jis buvo apklaustas vaikų teisių specialisčių ir prašo, kad jis į šį ikiteisminį tyrimą būtų neįtrauktas, kadangi vaikas myli juos abu ir nenori, kad jis būtų traumuojamas. Jis tuo metu, kai akmuo buvo įmestas į virtuvę, sužalojimų nepatyrė, sėdėjo kitame kambaryje ir būtent to momento kaip sudužo stiklas nematė. Buvo didelis garsas, todėl jie abu labai išsigando. Po šio įvykio su A. B. kalbėjosi tik dėl vaiko, jai yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ir jį pateiks iki 2025-01-10 (1 t., b. l. 63-65).
Liudytoja L. I. 2025-01-10 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone. Kartu su ja dirba jos kolegė I. J.. Ji su I. sutaria gerai ir kartais pasipasakoja viena kitai apie asmeninius dalykus. Ji jai yra pasakojusi apie savo sugyventinį A. B. ir ne kartą yra jį mačiusi „(duomenys neskelbtini)“ salone, kai ateina pasikalbėti su I.. Taip pat yra buvę du atvejai kai A. B. į „(duomenys neskelbtini)“ saloną yra atėjęs apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas agresyvus. Vienas iš atvejų buvo žiemos metu, tikslios valandos ir datos nepasakys, nes nepamena, A. B. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir ieškojo I.. Tada I. sėdėjo tarnybinėse patalpose ir A. B. stovėjo prie tarp tarnybinių durų ir ranka pastūmė I., kuri nuo pastūmimo nenugriuvo, bet ar ji kur nors atsitrenkė, pasakyti negali, kadangi nepamena. Tuo metu salone buvo ir kitas darbuotojas, t. y. E. K., kuris pasakė A. B. iš salono pasišalinti ir jiems pradėjus sakyti, kad iškvies apsaugą, A. B. išėjo. Po šio įvykio, kurį laiką jo nematė. Po to, t. y. 2024-10-10 apie 14:00 val., bet tiksliai laiko pasakyti negali, kai I. išėjo į namus, o ji liko „(duomenys neskelbtini)“ salone, į saloną atvyko A. B., kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Jis nieko nesakęs iš karto priėjo prie tarnybinių durų ir atidarė duris. Jo paklausė, ką jis čia veikia, o jis paklausė, kur yra I.. Nepamena ką jam atsakė, bet paprašė, kad jis iš salono pasišalintų. Jam pasakė, kad iškvies apsaugą, o jis jai atsakė, kad kviestų. Dar kartą A. B. pasakė, kad jis yra neblaivus ir ji jam iškvies apsaugą, todėl jis išėjo. Suprato, kad gali važiuoti pas I. į namus, todėl jai parašė žinutę, kad galimai A. B. atvažiuoja pas ją į namus ir yra agresyvus. Pasiūlė iš karto kviesti policiją, nes matėsi labai agresyvus, įniršęs ir piktas. Kas vyko prie I. namų, ji nežino, kadangi tuo metu buvo darbe. Po to I. atsiuntė nuotrauką, kad A. B. akmeniu išdaužė stiklo paketą. Ji asmeniškai su A. B. nebendrauja, jo kaip asmenybės nepažįsta, bet iš jos pastebėjimų gali pasakyti, kad kai jis atvyksta į saloną blaivas, jis elgiasi mandagiai ir gražiai, o jeigu būna akivaizdžiai neblaivus, tada atvykęs būna agresyvus (1 t., b. l. 91-93).
2024-10-10 – 2024-10-18 įvykio vietos apžiūros protokole (priedas fotolentelė Nr. 1), užfiksuota, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Prie daugiabučio namo pirmos laiptinės šiaurinėje daugiabučio pusėje 1 bute matomas kairėje pusėje išdaužtas langas. Matomi dveji įdėti plastikiniai langai šalia vieno kito, lange esanti įdauža matosi dešiniajame lange. Šalia lango ant žemės, tai yra žolės ir trinkelių matosi pabirusios stiklo šukės. Šalia išdaužto plastikinio lango dešinėje pusėje sienoje matoma įdauža. Įėjus į 1 butą kairėje pusėje matomas įėjimas į virtuvę. Įėjus į virtuvę kairėje pusėje matomas stalas bei dvejos kėdės prie jo. Dešinėje pusėje matomas kaip stalas, kuris prijungtas prie sienos. Tiesiai matomas išdaužtas plastikinis langas bei pabirusios stiklo šukės ant grindų, tai yra plytelių. Prie stalo kojos, kuris yra prijungtas prie sienos, matomas ant grindų padėtas akmuo. Prie išdaužto lango ant palangės matoma padėta plyta. Apžiūrint toliau įvykio vietą, ant sienos, prie kurios yra prijungtas stalas, matoma joje įdauža (1 t., b. l. 20-29).
2024-10-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. J. pateikė 2024-10-16 sąskaitą faktūrą Nr. 102372, 1 lapas, 2024-10-15 darbų sąmatą, 1 lapas, ekrano nuotrauką su žinutės informacija, 1 lapas (1 t., b. l. 16-19). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-10-16 PVM sąskaitoje-faktūroje serija VSI Nr. 102372 nurodyta, kad stiklo paketo kaina – 180 Eur (2 t., b. l. 41). Ekrano nuotraukoje su 2024-10-15 žinutės informacija nurodyta, kad statybinių medžiagų ir priemonių kaina – 56,28 Eur (2 t., b. l. 40). Darbų sąmatoje nurodyta, kad darbų kaina – 70,50 Eur, visa medžiagų ir darbo mokėtina suma – 126,78 Eur (2 t., b. l. 42).
2024-10-16 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2024-10-10 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), plyta bei akmeniu išdaužė buvusios sugyventinė I. J. virtuvės plastikinio lango stiklą bei sugadino virtuvės sieną. Žala 230 Eur. I. J. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas skundas, prašymas, pareiškimas ir kt. 2024-10-11 I. J. (1 t., b. l. 5-6, 7-9, 11, 12-15).
2024-10-16 nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad 2024-10-10 apie 14 val. 16 min. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik pranešėjai paskambino buvęs neblaivus sugyventinis ir pagrasino jai, kad atvažiuos pas ją ir ją sužalos. Sugyventinis turėjo vežti vaiką į būrelį, bet pranešėja jam jo nedavė. Namuose 1 vaikas, GMP atsisakė. 2024-10-10 apie 14 val. 22 min. nuvykus nurodytu adresu matėsi, kad minėto buto virtuvės lango stiklas yra išdaužtas. Įėjus į butą ten buvo blaivi pranešėja I. J., kartu su ja namuose buvo jos nepilnametis sūnus M. B.. Moteris paaiškino, kad apie 14 val. jai paskambinęs jos buvęs sugyventinis A. B., kuris norėjo iš jos paimti bendrą vaiką ir nuvežti į būrelį, tačiau ji supratusi, kad asmuo gali būti neblaivus, atsisakė jam duoti vaiką dėl ko telefonu pradėjo žodiškai konfliktuoti. Po kiek laiko A. B. atvykęs prie jos namų beldė į buto duris, tačiau ji buto durų neatidarė, tada asmuo nuėjo į lauką pasiėmė akmenį ir metė į virtuvės langą ir jį išdaužė. Iš pranešėjos I. J. gautas pareiškimas dėl turto sugadinimo, padaryta žala 150 eurų. Pradėta AN teisena ROIK 24257198358. 2024-10-11 iš I. J. gautas pareiškimas, jog dėl išdaužto lango ir apgadintos buto virtuvės sienos padaryta 230 eurų žala. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40667-24, todėl teiseną pagal LR ANK 115 straipsnį nutraukiama (1 t., b. l. 36-37).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamos sąvoka „minimalusis gyvenimo lygis“ ir santrumpa „MGL“ yra tolygios sąvokai „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, jų dydžių apskaičiavimo tvarką ir šių rodiklių dydžius tvirtinančius subjektus ir apibrėžia bazinį bausmių ir nuobaudų dydį ir jį nustatantį subjektą.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – tai eurais išreiškiamas rodiklis, taikomas kvalifikuojant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei apibrėžiant ir apskaičiuojant bausmių ir nuobaudų dydžius. Pagal minėto straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.
Pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019, 2K-126-495/2021).
Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. J. parodymai, liudytojų K. V., L. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Nukentėjusioji I. J. pateikė sąskaitą-faktūrą, kuri patvirtina, kad stiklo paketo kaina – 180 Eur, duomenis apie tai, kad statybinių medžiagų ir priemonių kaina – 56,28 Eur, darbų sąmatą apie tai, kad darbų kaina – 70,50 Eur, visa medžiagų ir darbo mokėtina suma – 126,78 Eur.
Pažymėtina, kad bendra I. J. pateiktų duomenų apie padarytą žalą suma sudaro 306,78 Eur, tačiau A. B. kaltinimas yra pareikštas tik dėl 230 Eur padarytos žalos, tai yra neskaičiuojant atliktų darbų kainos. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios I. J. pateikti duomenys apie patirtą žalą yra pagrįsti ir protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jais abejoti.
Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis A. B. sugadino nedidelės vertės svetimą nukentėjusiosios I. J. turtą, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėtina, kad byloje buvo keliama versija apie tai, kad kaltinamasis A. B. dėl nukentėjusiosios I. J. turto sugadinimo buvo nubaustas administracine tvarka, todėl yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką. Teismo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra. Byloje yra duomenys apie tai, kad kaltinamasis A. B. 2024-10-12 buvo nubaustas 40 Eur bauda pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį dėl 2024-10-11 padaryto administracinio nusižengimo, bauda sumokėta 2024-10-14 (1 t., b. l. 112, 2 t., 3-17, 18).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas trumpesnis už vidurkį, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) I. J. kaltinamajam A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Eur turtinės ir 409,16 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 84-85). Kaltinamasis A. B. nukentėjusiajai I. J. 2025-01-15 pervedė 500 Eur, 2025-01-15 pervedė 409,16 Eur (1 t., b. l. 88-89). Esant nurodytoms aplinkybėms procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107, 109, 113 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiosios I. J. civilinio ieškinio procesą nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.