Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys A. S. ir D. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu šalys gyvena atskirai. Ieškovė nurodė, kad šalys prarado santuokos liudijimo originalą, todėl teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo, vadovaujasi (duomenys neskelbtini) administracijos CMS santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.).

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. D. S. procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2019 m. gruodžio 5 d. (16 b. l.) CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka – šeimos nariui. Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas 2020 m. sausio 9 d. viešo paskelbimo būdu (28 b. l.). Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teismas šioje byloje nenustatė pagrindų, dėl kurių atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, tokios kaip atsakovo atvesdinimas.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, o kitas prašymo dėl šalių taikymo nepateikė, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.

CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas ir šeima nesirūpina, faktiškai atsakovas visą santuokos laikotarpį praleido įkalinimo įstaigoje, savo įpročių nepakeitė net ir išėjęs į laisvę iš įkalinimo įstaigos. Kartu su ieškove gyveno kartu tik apie savaitę laiko, šiuo metu su ieškove negyvena, neveda bendro ūkio. Ieškovei toks atsakovo elgesys buvo nepriimtinas, todėl ji su atsakovu nusprendė nebegyventi. Tačiau ir pati ieškovė iš esmės nedėjo pastangų, kad kokiu nors būdu padėtų atsakovui ir taip siektų išsaugoti šeimą. Teismas šias aplinkybes pripažįsta aplinkybėmis, dėl kurių šalių santuoka iširo. Teismo vertinimu, kiekviena iš šalių pažeidė sutuoktinių pareigas iš esmės ir dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Todėl teismas sprendžia šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Todėl teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors ieškovės atstovė prašė teismo nenurodyti teismo sprendime priežasčių dėl kurių iširo šalių santuoka, teismas šio prašymo tenkinti negali, nes CK 3.63 straipsnyje reglamentuota, kad abiejų sutuoktinių prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutoktinų kaltę dėl santuokos nutraukimo. Nors teismas laiko, kad ieškinys ir teismo šaukimas atsakovui įteikti tinkamai, tačiau pačiame ieškinyje tokio prašymo nebuvo nenurodyta ir atsakovui apie jį nėra žinoma, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovas palaiko tokį ieškovės prašymą.

Dėl ieškovės pavardės.

Teismas, vertindamas tai, kad dėl pavardės tarp šalių ginčo nėra, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę S. pavardę (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalys reikalavimų dėl išlaikymo nereiškia, o teismas aplinkybių, kurioms esant sutuoktiniai turėtų teikti išlaikymą vienas kitam, nenustatė, todėl sprendžia išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nepriteisti. Taip pat nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų prievolių kreditoriams.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi.

Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant dalintino turto nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovei A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (9-10 b. l.). Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2020 m. sausio 21 d. pažymą Nr. (12.35) PT-477, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 240,00 Eur. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisina 240,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,95 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. palikti pavardę S, D. S. pavardę – S.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Atsakovui D. S. teismo sprendimą registruota pašto siunta išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu bei specialiame interneto tinklapyje 2020-02-05 paskelbti tokio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. vasario 5 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-555-1031/2020 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07366-2019-6) pagal ieškovės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo D. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam teismo sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas D. S. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 41) 598494.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.