- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-39-835/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03599-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., P. K., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, suinteresuotam asmeniui R. K., institucijos atstovei Jūratei Buškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., P. K., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, institucija teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo giminystės santykių nustatymo tikslu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti socialinio draudimo našlaičio pensijos gavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnaus R. J. tėvas, o R. J. yra jo sūnus.
Pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja kartu su P. K. neregistruotoje santuokoje gyveno nuo 2000 metų Kaune. Kartu tvarkė buitį, vedė bendrą ūkį, kūrė ir planavo bendrą gyvenimą. (duomenys neskelbtini)gimė jų sūnus R.. Nuo 2006 metų ji persikėlė gyventi pas savo tėvus į Alytų, nes bendras gyvenimas su P. K. tapo neįmanomas. 2013 m. vasario 22 d. P. K. mirė. Civilinės metrikacijos skyriuje norėjo sūnaus tėvu įrašyti mirusį sugyventinį P. K., tačiau jai buvo paaiškinta, kad pagal įstatymą to padaryti negalima. Šiuo metu ji sūnų augina viena. P. K. tėvai yra mirę, tačiau jis turi seserį, sūnų iš pirmos santuokos. Šio fakto nustatymas turės juridinę reikšmę, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių įstatymą mirusiojo vaikai turi teisę gauti našlaičio pensiją.
Suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Ji patvirtino, kad jos brolis P. K. yra R. J. tėvas. Jis su pareiškėja nuo 2000 metų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, labai laukė gimstant sūnaus, dalyvavo gimdyme, kaip šeima buvo gavę ir socialinį būstą. Dėl nesutarimų šeimoje jie išsiskyrė, bet su vaiku bendravimas visuomet buvo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime prieštaravimų pareiškimui nepareiškė.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Iš atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas, jei jis bus įrodytas.
Šalies argumentai
Vaiko teises ginanti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tikslinga nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo P. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. J.. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įraše Nr. 1211 R. J. tėvas neįrašytas (b. l. 55-58). Pareiškėja teismui paaiškino, kad nuo 2000 m. ji gyveno neregistruotoje santuokoje su P. K., kartu vedė bendrą ūkį, planavo bendrą gyvenimą. Gimus sūnui kartu jį augino, tačiau registruojant vaiko gimimą, nenurodė jo tėvo. Dėl P. K. polinkio vartoti alkoholį 2006 m. pareiškėja su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario 22 d. P. K. mirė. R. J. tėvystė nepripažinta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko tėvas, byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo į teismą kreipėsi pareiškėja, gimė (duomenys neskelbtini)., todėl jo tėvystė nustatinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 - 3.148 straipsniuose numatyta tvarka. CK 3.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai. Tačiau CK 3.148 straipsnis numato ir kitas įrodinėjimo priemones tėvystei nustatyti, kurios gali patikimai patvirtinti tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl bendro jos ir vaiko tėvo gyvenimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nuotraukos (b. l. 9). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo R. K. ir liudytojos M. J. bei D. L., kurios parodė, kad iki 2006 metų pareiškėja ir P. K. gyveno kartu Kaune, pirmiau pas jos motiną, vėliau gavo socialinį būstą kaip šeima, susilaukė sūnaus, kurio gimdyme jis dalyvavo, vaiką mylėjo ir juo rūpinosi. Iš liudytojų parodymų matyti, kad joms nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjos sūnaus tėvas yra P. K.. Iš jo elgesio buvo matyti, kad jis pripažino savo vaiką. Vėliau jis sūnumi domėjosi, nebendravo, bet visuomet jį pripažino, vaikas bendrauja su jo giminėmis. Liudytojų parodymai esmėje sutampa su pareiškėjos paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir P. K. nuo 2000 iki 2006 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, teismas turi pagrindo manyti, kad P. K. yra R. J. tėvas.
Kadangi P. K. yra miręs, pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, todėl teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. yra R. J. tėvas, o Robertas J. P. K. sūnus (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.).
Pareiškėjai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-2248-2624 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei nepriteistinos (b. l. 1, 4)(CPK96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Socialinio draudimo našlaičio pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), o R. J. P. K. sūnus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.