- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2-72-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00291-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- A. S. J.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Petras Simėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui A. S. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. S. J. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. J. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 98-101) prašo nustatyti nekilnojamojo turto: 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su ten stovinčiais pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais (šuliniu, tvora) – naudojimosi tvarką tokiu būdu: paskirti jam naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-11 11,72 kv. m, 1-10 16,41 kv. m, 1-9 2,70 kv. m, 1-8 9,54 kv. m, 1-7 8,26 kv. m, 1-6 11,53 kv. m, 1-3 3,59 kv. m, balkoną iš kiemo pusės, palikti bendram naudojimui patalpą 1-1 2,14 kv. m ir balkoną iš gatvės pusės, rūsyje paskirti jam naudotis patalpa R-10 10,52 kv. m, 8,04 kv. m iš 10,72 kv. m patalpos R-11, ½ dalį patalpos R-9 10,29 kv. m, paskirti bendram naudojimui su atsakovu patalpas: R-8 6,91 kv. m, R-7 8,97 kv. m, R-2 2,58 kv. m, R-1 1,68 kv. m, R-4 3,94 kv. m, R-6 2,76 kv. m, paskirti atsakovui naudotis likusiomis gyvenamojo namo patalpomis, palikti bendram naudojimui ūkinį pastatą 2I1p, garažą 3G1p, kiemo statinius (šulinį, tvorą); 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jo pateiktą žemes sklypo naudojimosi tvarkos planą (b. l. 25), paliekant kiemą ir įvažiavimą bendram naudojimui - 435 kv. m, plane pažymėtą dalį sklypo balta spalva, jam priskirti naudotis 78 kv. m sklypo dalimi, pažymėta žalia spalva, atsakovui - 78 kv. m sklypo dalimi, pažymėta mėlyna spalva.
Atsakovas A. S. J. priešieškiniu (1 t., b. l. 154-155) prašo nustatyti naudojimosi tvarką tuo pačiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), - šalims priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, P. J. paskirti naudotis patalpomis rūsyje, pažymėtomis gyvenamojo namo techninės bylos plane R-10 10,52 kv. m, R-11 10,72 kv. m, pirmame aukšte 1-3 3,59 kv. m, 1-4 3,27 kv. m, 1-5 11,11 kv. m, 1-7 8,26 kv. m, 1-8 9,54 kv. m, 1-9 2,70 kv. m, 1-10 16,41 kv. m, 1-11 11,72 kv. m, dalimi - 72 kv. m - žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., pažymėta raide C; jam paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis rūsyje R-3 16,26 kv. m, R- 4 3,94 kv. m, R-5 4,76 kv. m, R-6 2,76 kv. m, R-12 11,18 kv. m, R-13 7,24 kv. m, pirmo aukšto patalpomis 1-2 10,72 kv. m, 1-6 11,53 kv. m, visomis patalpomis gyvenamojo namo antrame aukšte, dalimi -123 kv. m žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., - pažymėta raide B; bendrai paskirti naudotis patalpomis rūsyje R-1 1,68 kv. m, R-2 2,58 kv. m, R-7 8,97 kv. m, R-8 6,91 kv. m, R-9 10,29 kv. m, pirmame aukšte 1-1 2,14 kv. m, ūkiniu pastatu 2I1p, garažu 3Glp ir kiemo statiniais (šuliniu, tvora), dalimi - 396 kv. m žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., - pažymėta raidėmis A ir D; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasistatė kartu su savo mama ir broliu. Broliui priklausė didesnė dalis įsigyto turto, todėl jis naudojosi visomis patalpomis, esančiomis gyvenamojo namo antrame aukšte, jis su mama – pirmuoju aukštu. Mamai priklausė kambariai 1-6 ir 1-7, virtuvė 1-5 ir tualetas 1-4, jis su šeima naudojosi kambariais 1-8, 1-10, virtuve 1-11 ir vonios kambariu 1-3. Su mama bendrai naudojosi koridoriais 1-9, 1-1, 1-2, balkonu iš gatvės pusės, tik jo šeima naudojosi balkonu, esančiu iš kiemo pusės, į kurį galima patekti iš jo kambario 1-8 ir koridoriaus 1-9. Po mamos mirties nebesutaria su broliu dėl patalų gyvenamajame name, jis norėtų, kad jam atitektų mamos turėti kambariai pirmame aukšte. Jis žino, kad broliui priklauso 5/8 dalys, jam 3/8 dalys namo, tačiau neskaičiavo, kiek tai būtų ploto kvadratiniais metrais. Jis prašo paskirti jam naudotis tomis patalpomis, kuriomis jis visada naudojosi, t. y. 1-11, 1-10, 1-8, 1-3, ir kambarius, kuriais naudojosi mama – 1-6, 1-7, taip pat jam paskirti koridorių 1-9 ir balkoną iš kiemo pusės, atsakovui - koridorių 1-2, tualetą 1-4, ir virtuvę 1-5. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, į savo vonios kambarį 1-3 ir kambarį 1-6 jis vaikščiotų per atsakovui paskirtą koridorių 1-2. Bendram naudojimui, jo nuomone, pirmame aukšte turėtų būti paliktas balkonas iš gatvės pusės ir koridorius 1-1. Nuo seno rūsio patalpomis R-11, kur jis laiko vištas, ir R-10, kur susidėjęs įvairius daiktus, uogienes, naudojasi jo šeima. Kad patektų į šias patalpas vaikšto ne tik koridoriais R-1, R-2, R-7, bet eina taip pat ir per patalpas R-8 ir R-9. Rūsio patalpomis jis prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką: jam paskirti visą patalpą R-10, dalį, t. y. 8 m² iš patalpos R-11, ½ dalį patalpos R-9, atsakovui paskirti naudotis patalpomis R-3, R-12, R-13 ir R-5, dalį, t. y. 2,72 m² iš patalpos R-11, ½ dalį patalpos R-9. Kaip padalinti, kokiomis pertvaromis atskirti naudojamas dalis patalpų R-11 ir R-9, nenurodo, tvirtina, kad tai derybų ir susitarimo klausimas, kol kas jis neapsisprendęs. Bendram naudojimui prašo paskirti rūsio patalpas R-1, R-2, R-4, R-6, R-7, R-8. Paaiškino, kad atsakovas yra užsiėmęs R-4 patalpą, kurioje kažkada buvo įrengta katilinė, apšildžiusi visą namą. Šildymo katilas ten stovėjęs sugedo prieš dešimt metų, naujo nepasistatė, įsirengė savo aukšte krosnį, kuria apšildo jam priklausančias patalpas pirmame aukšte. Tačiau jei jis norėtų pasistatyti šildymo katilą, tai reikėtų daryti katilinėje, todėl ji turėtų būtų paskirta bendram naudojimui. Patalpoje R-9 atsakovas laiko malkas, per šią patalpą jis, ieškovas, vaikšto į R-10 patalpą, todėl jo dalis šioje patalpoje turėtų būti nuo įėjimo. Kaip patektų atsakovas į jam priskiriamą dalį šios patalpos, jis dar nenusprendęs. Jo įsitikinimu žemės sklypas turi būti padalintas lygiomis dalimis – kiekvienam po 78 m², likusią sklypo dalį, kurią sudaro kiemas, paliekant bendram naudojimui, pagal jo pateiktą UAB „Vigeba“ parengtą žemės sklypo paskirstymo planą, pagal kurį kiekvienam atitektų ta dalis sklypo, kuria kiekvienas iš jų naudojosi iki šiol, o mamos naudota dalis būtų padalina pusiau. Jo nuomone, taip būtų teisinga.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad jis nuo to laiko, kai atsikraustė gyventi į bendrai su broliu ir mama pasistatytą namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo šeima apsigyveno antrame namo aukšte, naudojosi visu antruoju gyvenamojo namo aukštu, brolis su mama gyveno pirmame aukšte, kur buvo pasidalinę kambarius ir kitas patalpas, tačiau naudojimosi tvarka tarp bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteisinta. Brolis P. J. naudojosi kambariais 1-11, 1-8, 1-10 (virtuvė), 1-3 (vonia), mama 1-6, 1-7, 1-5, kuriame įrengta virtuvė, ir tualetu 1-4. Jis neketina keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, prašo jam paskirti naudotis visomis antrojo aukšto patalpomis, broliui jo naudojamas patalpas pirmame aukšte 1-3, 1-11, 1-10, 1-8. Jis norėtų, kad jam atitektų vienas kambarys pirmame aukšte, todėl prašo kambarį 1-6, kuriuo naudojosi mama, ir koridorių 1-2 paskirti naudotis jam. Kad galėtų į šias patalpas netrukdomai patekti bendram naudojimui prašo paskirti koridorių 1-1 ir balkoną, per kurį iš lauko galima patekti į koridorių 1-1 ir į visas kitas patalpas. Ieškovui paskirti kambarį 1-7, kuriuo naudojosi jų mama, taip pat mamai priklausiusią virtuvę 1-5 ir tualetą 1-4.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (1 t., b. l. 39-40, 41-42), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 102-114) matyti, kad šalims – ieškovui P. J. ir atsakovui A. S. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, ūkio paskirties pastatai, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo bendras plotas 277,24 kv. m, namų valdos žemės sklypas 0,0591 ha dydžio, bendraturčių dalys turte nėra lygios, ieškovui priklauso 3/8 dalys pastatų ir 221/591 dalis žemės sklypo, atsakovui – 5/8 dalys pastatų ir 370/591 dalys žemės sklypo.
Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi yra ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iškėlus bylą teisme dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, byla, šalims prašant, buvo perduota mediacijai (1 t., b. l. 71-72), parengiamųjų posėdžių metu šalims buvo siūloma taikiai išspręsti tarp jų kilusį ginčą, teismo posėdžiai buvo atidedami suteikiant galimybę šalims taikiu būdu susitarti dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklypu, tačiau šalys kompromiso, taikaus ginčo sprendimo būdo nesurado, nesusitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ginčo tarp jų nekyla dėl naudojimosi bendrai ūkio paskirties pastatais ir kiemo statiniais, todėl tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendrų daiktų naudojimo tvarkos spręstinas teismo sprendimu.
Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
Kaip matyti iš gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos, šalims, dviem bendraturčiams, priklausantis gyvenamasis namas yra didelis, jame patalpų yra pakankamai, kad nesusitariantys tarpusavyje savininkai jomis galėtų naudotis netrukdydami vienas kitam, neaštrindami tarp jų kilusį ginčą, išvengdami tolimesnių konfliktų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jų pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, ginčas tarp Ieškovo reikalavimas palikti bendram naudojimui patalpas R-4, R-6, nustatyti, kad jis turi teisę naudotis patalpos R-11 8 kv. m ir puse patalpos R-9 yra ydingas, neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų. Visų pirma, prašydamas paskirti konkrečią dalį patalpų R-11 ir R-9, nenurodė kuri dalis kiekvienam iš bendraturčių turėtų būti paskirta, kaip apriboti, atskirti šias patalpas. Be to, skaidyti patalpas dalimis, kai yra pakankamai izoliuotų patalpų, kuriomis šalys galėtų naudotis be papildomų pertvarkymų, darbo ar piniginių sąnaudų, būtų neekonomiška ir neracionalu. Kaip nurodė, šalys, rūsio patalpomis R-4 ir R-6, pagal nusistovėjusią jų tarpusavio tvarką, daugiau kaip dešimt metų naudojasi atsakovas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl rūsio patalpas R-4, R-6 reikėtų paskirti bendram naudojimui, nors pripažino, kad šildymo sistema prieš daugelį metų buvusi name, išardyta, šildymo katilas demontuotas, katilinės, kuri buvo įrengta patalpoje R-4, nebėra, jam priklausančios pirmojo aukšto patalpos apšildomos pirmame aukšte įrengtu pečiumi.
Nepagrįsta, neparemta jokiais skaičiavimais ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pirmame gyvenamojo namo aukšte. Vienintelis jo nurodytas motyvas, kad jam turėtų atitekti tos patalpos, kuriomis naudojosi jo mama - trečiasis, šiuo metu miręs, bendraturtis, - niekuo nepagrįstas. Pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką jam atitektų vertingesnės patalpos ir jis gautų naudotis didesne dalimi patalpų nei jam priklauso nuosavybės teisėmis. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos (b. l. ) pirmąjį gyvenamojo namo aukštą sudaro 90,99 kv. m, antrąjį – 88,44 kv. m naudingo ploto, todėl kiekvienam iš bendraturčių pagal kiekvieno turimą nuosavybės dalį ieškovui turėtų atitekti 67,28 kv. m naudingo ploto gyvenamajame name, atsakovui - 112,14 kv. m. Pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovui atitektų 63,75 kv. m ir bendrai naudotis 2,14 kv. m. patalpa (1-1), atsakovui – 25,10 kv. pirmame aukšte ir 88,44 kv. m. antrame, iš viso 113,54 kv. m ir bendrai naudotis 1-1 patalpa 2,14 kv. m. Tokiu būdu atsakovui būtų paskirta naudotis didesne nuosavybės dalimi gyvenamojoje namo dalyje (ne rūsyje), nei jam priklausytų pagal jo turimas nuosavybės dalis, tačiau įvertinus patalpų vertingumą, akivaizdu, kad jam būtų paskirtos mažiau vertingos patalpos - virtuvė, koridorius, tualetas.
Iš visumos aptartų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo siūloma naudojimosi namu tvarka yra ydinga, nes šalys negali naudotis lygiavertėmis patalpomis, vienos iš bendraturčių teisės bus pažeidžiamos, prašydamas paskirti naudotis konkrečiomis rūsio patalpų R-9 ir R-11 dalimis, nepateikė tinkamai parengto namo patalpų pertvarkymo projekto, todėl teismas, siekdamas abiejų bendraturčių interesų apsaugos ir susitarimų darnos, turi pagrindą ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmesti.
Iš atsakovo pateikto pastato dalių paskaičiavimo projekto (2 t., b. l. 6-7) matyti, kad pagal jo prašomą nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, jam tektų naudotis 173,12 kv. m dalis, ieškovui – 104,12 kv. m. ploto dalis iš bendro 277,24 kv. m. gyvenamojo namo ploto, kas atitiktų abiejų šalių turimas nuosavybės dalis – atsakovui 5/8, ieškovui – 3/8 dalys. Logiškas ir racionalus atsakovo reikalavimas rūsio patalpas R-11 ir R-10 paskirti naudotis ieškovui, R-3, R-4, R-5, R-6, R-12 ir R-13 paskirti atsakovui, nes būtent šiomis patalpomis šalys naudojasi eilę metų, tokiomis rūsio patalpomis šalys naudojasi iki šiol. Motyvuotas ir pagrįstas atsakovo reikalavimas bendram naudojimusi paskirti R-9 patalpą, kadangi joje yra namo vamzdynas, prie kurio priėjimą turi turėti abu namo bendrasavininkiai. Kad šalys netrukdomai galėtų patekti į patalpą R-9, ieškovas į jam priskirtiną patalpą R-11, pagrįstai atsakovas prašo patalpą R-8 paskirti bendram naudojimui. Tokiu būdu, atsakovui atitektų 61,13 kv. m, ieškovui – 21,24 kv. m rūsio patalpų, abiem bendrai naudotis tektų 30,43 kv. m patalpų rūsyje. Tokia naudojimosi tvarka rūsio patalpomis atitiktų kiekvieno bendrasavininkio turimą dalį ir nusistovėjusią tvarką, suteiktų galimybę abiems bendratučiams laisvai patekti į kiekvieną jam priklausančią patalpą ir bendrai naudojamas patalpas.
Priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis pirmame ir antrame namo aukštuose, iš esmės atitinka šalių turimas dalis, neprieštarauja šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Atsakovui pagal jo reikalavimą atitenka antrojo aukšto visos patalpos, kuriomis jis naudojasi nuo namo pastatymo dienos iki šiol. Ieškovas šių aplinkybių neginčija, keisti naudojimosi tvarkos antrojo aukšto patalpomis taip pat nesiūlo. Atsakovui paskyrus dvi patalpas – 1-6 ir 1-2 pirmame aukšte, nebūtų pažeista nuosavybės dalių pusiausvyra, atsakovui atitektų vienas kambarys ir koridorius, tačiau taip paskirsčius naudotis patalpomis nepagrįstai būtų apsunkinta ieškovo padėtis. Koridorių 1-2 naudotis paskyrus atsakovui, ieškovas nebegalėtų patekti į jam priskirtinas patalpas 1-5 ir 1-4, ieškovui priskirtos naudotis patalpos 1-5, 1-3 ir 1-4 būtų izoliuotos nuo kitų ieškovo naudojamų pirmojo aukšto patalų, į jas ieškovas galėtų patekti tik iš lauko per patalpą 1-3, būtų priverstas papildomai įrengti duris. Pagal atsakovo reikalavimą ieškovui paskyrus patalpą 1-7, ieškovas privalės įsirengti įėjimą į šį kambarį iš kambario 1-8, todėl dar vienų durų rengimas, kad patektų į patalpas 1-4 ir 1-5, būtų nepagrįstas apsunkinimas ieškovui, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų nustatant naudojimosi tvarką. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas daro išvadą, kad teisingiausi būtų koridorių 1-2 paskirti bendram šalių naudojimui, tai atitiktų šios patalpos paskirtį, šalys netrukdomai, be papildomų investicijų, įėjimų rengimų galėtų naudotis joms priskirtinomis patalpomis. Atsakovo reikalavimas paskirti jam naudotis vienu izoliuotu pirmojo aukšto kambariu 1-6, pagrįstas ir tenkintinas – atitinka ir šalių turimas nuosavybės dalis, nepažeidžia ieškovo interesų. Tokiu būdu priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi pirmojo aukšto patalpomis tenkintinas dalinai, bendram naudojimui paskiriant koridorius 1-1 ir 1-2, balkoną, iš kurio patenkama į koridorių 1-1, atsakovui paskiriant kambarį 1-6, likusias patalpas paskiriant naudotis ieškovui. Koridorių 1-2 paskyrus bendram šalių naudojimui, atsakovui tektų mažesnė dalis patalpų nei jo turima dalis bendroje nuosavybėje, tačiau įvertinus tai, kad jis vienas naudojasi visomis antrojo aukšto patalpomis, jam atitenka erdvus 11,53 kv m kambarys pirmame aukšte, toks nukrypimas nuo lygių dalių principo labai nedidelis, todėl koridorių 1-2 paskyrus naudotis bendrai abiems savininkams, nebūtų pažeisti atsakovo interesai, atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ginčo dėl to, kad ieškovas pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi patalpomis 1-11, 1-10, 1-9, 1-8, 1-7 ir 1-3, nėra, nei viena iš šalių keisti šios nusistovėjusios tvarkos nenori, todėl tikslinga ir toliau palikti ieškovui naudotis šiomis patalpomis. Kambarys 1-7 yra šalia jo naudojamo kambario 1-8, todėl tikslinga šį kambarį paskirti ieškovui, kuriam yra galimybė įsirengus duris, lengviausia ir paprasčiausia disponuoti šiuo kambariu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas iki šiol naudojasi vonios kambariu 1-3, todėl logiškas sprendimas šalia esančią tokios pat paskirties patalpą 1-4 paskirti ieškovui. Į patalpą 1-4 galima patekti iš kambario 1-5, todėl ir patalpą 1-5 tikslingiausia paskirti ieškovui.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, konfliktų, bendrai naudojantis ūkio paskirties pastatais, tarp jų nekyla. Tiek ieškovas, tiek atsakovas ūkinį pastatą, garažą, kiemo statinius prašo palikti bendram naudojimuisi, todėl laikytina, kad tokia šalių pozicija labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, nusistovėjusią tvarką, todėl ūkio paskirties pastatai ir kiemo statiniai paliekami bendram šalių naudojimui.
Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Ginčuose dėl naudojimosi žemės sklypu teismo pareiga yra priimti šalims priimtinausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kadangi šalių nuosavybės dalys bendrame namų valdos žemės sklype nėra lygios, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti šalių naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą (1 t., b. l. 25), paskiriant šalims naudotis vienodo dydžio žemės sklypo dalimis, prieštarauja įstatymui, pažeidžia kito bendraturčio, turinčio didesnę nuosavybės dalį, interesus ir už tai nekompensuojama. Toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atsakovo siūloma naudojimosi tvarka pagal jo pateiktą žemės valdos paskirstymo planą (2 t., b. l. 1) visiškai atitinka tiek bendraturčių turimos nuosavybės dalis, tiek anksčiau nusistovėjusį faktinį žemės naudojimą ir neiškelia ieškovo interesų aukščiau už kito bendraturčių interesų ir jų neignoruoja, atsakovo pateiktas projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina abiejų šalių interesus, nes pagal K. K. IĮ parengtą planą ieškovui atitenkanti žemės sklypo dalis yra vientisa. Ieškovas pripažino, kad jis faktiškai ir naudojasi tuo sklypu, kurį jam siūlo ir toliau naudotis atsakovas, tik jis norėtų didesnio ploto. Kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie savo sklypo (aplink namą yra paliktas 1 metras), galimybė naudotis ten esančiais ūkio paskirties pastatais, kuriais naudojasi abu bendraturčiai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtas išlaidas šioje byloje. CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos teismui suteikia teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi abiejų šalių reikalavimai šioje byloje buvo vienodi - nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kai kurie ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi patalpomis sutapo, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų bylą baigti taikiai, todėl spręstinas, kad šioje byloje atsakovo patirtas išlaidas abi šalys turėtų pasidalinti lygiomis dalimis, ieškovo privalo kompensuoti pusę atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu – 100 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį (1 t., b. l. 153) ir 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 8).
Kadangi ieškovas, kurio ieškinys atmestas, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas (1 t., b. l. 44-45, 92-93), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkių P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
gyvenamojo namo patalpomis R-3, R-4, R-5, R-6, R-12, R-13 (rūsyje), 1-6 (pirmajame aukšte), visomis patalpomis antrajame aukšte (1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19) ir balkonais antrajame aukšte paskiriant naudotis A. S. J.;
gyvenamojo namo patalpomis R-10, R-11 (patalpos rūsyje), 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 (patalpos pirmame aukšte) ir balkonu iš kiemo pusės paskiriant naudotis P. J.;
bendram bendraturčių naudojimui paskiriant patalpas rūsyje R-1, R-2, R-7, R-8, R-9, gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpas 1-1, 1-2 ir balkoną iš gatvės pusės, ūkiniu pastatu 2I1p, garažu 3G1, kiemo statiniais (šuliniu, tvora);
paskirti A. S. J. naudotis 174 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raide B, melsva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane,
paskirti P. J. naudotis 75 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C, rausva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane,
paskirti A. S. J. ir P. J. bendrai naudotis 326 kv. m ir 16 kv. m. žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis A ir D, gelsva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane.
Žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), paskirstymo planą, parengtą K. K. IĮ, pateikti kartu su teismo sprendimu, registruojant naudojimosi tvarką nekilnojamojo turto registre.
Priteisti iš P. J. A. S. J. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.