Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-352-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
2S-352-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-352-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos ieškinį atsakovui Lietuvos darbo federacijai dėl 2/3 bendraturčiams priklausančio turto pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija 2008-08-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti ieškovui 2/3 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymu, Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), perduotas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai. Anykščių reabilitacijos centras ir poilsio namai „Neringos kopos“ lygiomis dalimis perduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos darbo federacijai, Lietuvos profesinių sąjungų centrui, Lietuvos darbininkų sąjungai ir profesinių sąjungų susivienijimui. Atsakovas be bendraturčių sutikimo patalpas, skirtas profsąjungų veiklai, pardavė ir nupirko atskirą statinį (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui patalpų nesuteikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2009-11-02 (imtinai) ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto keliamus reikalavimus, sutikslinti ir sukonkretinti reikalavimą pripažinti ieškovo nuosavybe 2/3 dalis pastato ((duomenys neskelbtini)), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) bei apmokėti šį reikalavimą atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, apskaičiuojamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, bei pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų pateikimo ir jam buvo atsisakyta išduoti prašomus dokumentus (CPK 199 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad reikalavimas apmokėti ieškinį CPK 80 straipsnyje 1 dalyje 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškinys pareikštas dėl 2/3 bendraturčiams priklausančio turto pripažinimo (Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini)), kuris buvo perduotas nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai, todėl jo priteisti nereikia. Laiko, kad tai yra ne turtinis, o pripažinimo (prejudicinis) ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, nors apeliantas ir prašo panaikinti visą teismo 2009-10-14 nutartį, tačiau teisėjų kolegija nagrinėja, o ir apeliantas pateikia argumentus atskirajame skunde, tik dėl šios nutarties dalies – dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, paduodant ieškinį, nes kitoje dalyje – dėl įpareigojimo ieškovą pašalinti kitus ieškinio trūkumus, apskųstoji nutartis nėra skundžiama (CPK 115 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti žyminį mokestį, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti nuosavybe 2/3 dalis pastato ((duomenys neskelbtini)), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra turtinio pobūdžio, todėl, sutikslindamas bei sukonkretindamas šį reikalavimą, ieškovas turi sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį, apskaičiuojamą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Apeliantas atskirajame skunde su tokia teismo nutartimi nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas dėl 2/3 bendraturčiams priklausančio turto pripažinimo (Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini)), kuris buvo perduotas nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai, todėl jo priteisti nereikia, dėl ko ginčas yra ne turtinis ir žyminiu mokesčiu nepamokestinamas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką numato CPK 135 straipsnis, kuriame įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Be to ieškinys, kaip ir kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, taip pat turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus (CPK 111 str.). Ieškovui pateikus šių įstatymo reikalavimų neatitinkantį ieškinį, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138, 115 str.), nes tik šiuos reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas laikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Vienas iš reikalavimų ieškiniui yra ir jo apmokėjimas atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d., 135 str. 2 d.).

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad ieškinys, priešinis ieškinys ar trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimas apmokestinamas atsižvelgiant į ieškinio sumą. Visais atvejais bendras žyminio mokesčio dydis, esant turtiniams ginčams, negali viršyti trisdešimties tūkstančių litų, tačiau negali būti mažesnis nei penkiasdešimt litų.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių, ieškovas siekia pripažinimo būdu įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris turi vertę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokestintas atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Atkreiptinas dėmesys, jog šis žyminio mokesčio klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pagal analogišką ieškovo Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-18 nutarties. Minima apeliacinės instancijos teismo nutartis yra galiojanti, tik yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas ieškovui žyminiam mokesčiui sumokėti. Dėl to teisėjų kolegija nustato naują terminą ieškovui įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį, t.y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 2,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijai terminą iki 2010 m. balandžio 20 d. savo ieškinyje reiškiamą reikalavimą apmokėti atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, apskaičiuojamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka, bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (kodas 300046716) valstybei 2 (du) litus 80 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius