Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikimą su mokesčių administratorių pozicija nustatančia abiejų sutuoktinių pareigą bendrai gautas pajamas deklaruoti atskirai lygiomis dalimis, grindžia nurodydamas, jog sutuoktinių pareiga deklaruoti UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo neapmokestinamąsias pajamas, apmokestinamąsias pajamas ir įsigijimo išlaidas lygiomis dalis, negali būti grindžiama vien Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 str., 3.88 str., 3.92 str., 3.117 str. 1 d. normomis, įtvirtinančiomis lygių sutuoktinių bendro turto dalių principą. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas principas reiškia tik tai, kad sutuoktinių bendro jungtine nuosavybe turimo ir valdomo turto dalys yra lygios ir jomis sutuoktiniai disponuoja CK nustatytu būdu. Teigia, kad nei viename šį ginčą reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta ar išaiškinta sutuoktinių prievolė neapmokestinamąsias ir apmokestinamąsias pajamas, gautas iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo ar kitokio perleidimo ir šio turto įsigijimo išlaidas deklaruoti atskirose deklaracijose lygiomis dalimis. Tuo tarpu 2007-11-19 VMI viršininko įsakymu Nr. VA-72 patvirtintose „Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse“ 11 p., tik atkartotas CK 3.117 str. 1 d. reguliavimas, tačiau nenustatantis sutuoktinių pareigos bendro turto pardavimo pajamas deklaruoti lygiomis dalimis, teikiant pajamų mokesčio deklaracijas abiejų sutuoktinių vardu. Pažymėjo, jog atsakovas savo poziciją grindžia GPMĮ apibendrinto komentaro dėl 27 str. 1 d. taikymo aiškinimu, nurodančiu, kad tuo atveju, kai atsiranda prievolė GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoti pajamas už parduotą bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, šias pajamas turi deklaruoti abu sutuoktiniai, pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pareiškėjo teigimu, net ir šis GPMĮ normos komentaras nepripažįsta sutuoktinių pareigos lygiomis dalimis atskirose deklaracijose Deklaruoti pajamas, gautas už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančius vertybinius popierius.

Nurodė, jog GPMĮ apibendrintas komentaras dėl 27 str. 1 d. taikymo nustato (pripažįsta) sutuoktinių pareigą lygiomis dalimis deklaruoti pajamas, gautas už parduotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą, t.y. pajamas už atskiras turto rūšis. GPMĮ 2 str. 28 d. nustato turto sąvoka, kurioje turtas - 1) kilnojamieji, 2) nekilnojamieji daiktai, 3) vertybiniai popieriai, 4) išvestinės finansinės priemonės, 5) kitas nematerialus turtas. VMI apibendrintame komentare dėl 2 str. 28 d. taikymo, kiekviena turto rūšis apibrėžiama atskirai. Nurodytos normos komentaro 1 d. išskiriama: a) turtas - kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, b) vertybiniai popieriai. Taigi, VMI oficialiame apibendrintame GPMĮ komentare atskirai išskiria kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir atskirai vertybinius popierius. Todėl mano, jog apibendrintame GPMĮ komentare dėl GPMĮ 27 str. 1 d. taikymo pripažįstant sutuoktinių pareigą atskirai lygiomis dalimis deklaruoti pajamas gautas už parduotą turtą (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus), arba pajamas iš šio turto, tačiau ne pajamas gautas už vertybinius popierius, nėra pagrindo atsirasti pareigai abiem sutuoktiniams pajamas už parduotus vertybinius popierius deklaruoti atskirose deklaracijose lygiomis dalimis, nes materialiniame teisiniame reguliavime nėra nustatytos tokios mokesčių mokėtojų pareigos.

Atkreipė dėmesį, kad tokią pareiškėjo poziciją patvirtina ir aplinkybė, jog aptariamu būdu (vieno iš sutuoktinių pajamų deklaracijoje) pajamos už parduotą bendrą sutuoktinių turtą buvo deklaruojamos ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais. Tuo tarpu Mokesčių administratorius tokį pajamų deklaravimą laikė tinkamu ir teisingu, o tai sudarė ir sudaro pagrindą pareiškėjui pajamas už parduotus vertybinius popierius deklaruoti ir 2008 m., pareiškėjo gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje pasirinktu būdu. Taip pat pažymėjo, jog šią pareiškėjo poziciją patvirtina ir aplinkybė, kad teikiamose gyventojo pajamų mokesčio deklaracijose ir jų prieduose yra leidžiama gyventojų turėtas išlaidas (tame tarpe ir sutuoktinių bendras išlaidas), mažinančias apmokestinamąsias pajamas (paskolos būstui įsigyti palūkanas) deklaruoti gyventojų nuožiūra ne lygiomis dalimis. Kas reiškia, kad ir bendros sutuoktinių pajamos gali būti deklaruojamos mokesčio mokėtojų nuožiūra (vieno iš sutuoktinių pajamų deklaracijoje), nelygiomis dalimis.

Nurodė, jog 2011-05-30 sprendime Nr. 68-76 VMI pirmenybę suteikė formaliam juridinio fakto atsiradimo momentui (įstatinio kapitalo padidinimui 2004-06-14sprendimu iki 100000 Lt) nurodydama, kad esminę reikšmę ginčo atveju turi ne pareiškėjo išreikšta valia pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrove suformuoti 100000 Lt dydžio įstatinį kapitalą, o atlikti veiksmai, kuomet įstatinis kapitalas buvo užbaigtas formuoti. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas galėjo įsteigti uždarąją akinę bendrovę su 100000 Lt įstatiniu kapitalu jau 2003 m. birželio mėnesį, o pilnai apmokėti akcijas per metus tik patvirtina pareiškėjo poziciją, kad nagrinėjamame mokestiniame ginče pareiškėjo pozicija dėl 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo pajamų priskyrimo gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms yra pagrįsta ir teisėta.

Mano, jog mokestiniame tyrime 4928145,00 Lt dydžio 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo pajamas Inspekcija ir VMI nepagrįstai priskyrė GPMĮ apmokestinamosioms pajamoms, nes nurodytų 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimui nepagrįstai buvo netaikytas vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 str. įtvirtintų apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų - turinio viršenybės prieš formų principas, o Komisija neištaisiusi šios mokesčių administratoriaus klaidos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Pažymėjo, jog sprendžiant dėl 4928145,00 Lt dydžio pajamų, gautų už 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijas priskyrimo apmokestinamosioms pajamoms klausimą, turėjo būti vertinamos aplinkybės, kaip tai, kad jau 2003-03-31 Ž. S. komercinės įmonės savininko sprendimu dėl Ž. S. komercinės įmonės pertvarkymo į juridinį asmenį - UAB „Automobilių lagūna“ buvo numatyta, registruoti juridinį asmenį su 100000,00 Lt dydžio įstatiniu kapitalu, įstatinį kapitalą suformuojant 2 etapais – 40000,00 Lt iki 2003-08-31 ir papildomai 60000,00 Lt iki 2004-08-31. Toks pareiškėjo Ž. S. sprendimas, priešingai, nei nurodoma skundžiamame Komisijos sprendime nebuvo deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo, jog būtinybė pertvarkyti Ž. S. komercinę įmonę į juridinį asmenį su įstatiniu 100 000,00 Lt dydžio kapitalu jau 2003 metais kilo dėl to, kad rengiant bendrus nuostatus ir reikalavimus įmonėms - „Peugeot“ automobilių pardavimo ir aptarnavimo atstovams buvo iš anksto apspręsti minimalūs reikalavimai juridiniams asmenims, galintiems vykdyti „Peugeot“ automobilių pardavimo ir techninio aptarnavimo veiklą, vienas iš tokių reikalavimų - minimalus 100000,00 Lt dydžio įstatinis kapitalas. Ž. S. komercinė įmonė nurodytu momentu jau buvo oficialus „Peugeot“ atstovas Klaipėdos apskrityje ir aptariami reikalavimai atstovams, pareiškėjui Ž. S. individualios įmonės pertvarkymo metu buvo žinomi ir jais buvo vadovaujamasi pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Todėl nurodomas pareiškėjo Z. S. sprendimas nebuvo deklaratyvus, juo buvo įtvirtintas įsipareigojimas gamintojo atstovams atitikti jų keliamus minimalius reikalavimus. Tokiu atveju, jau 2003-03-31pareiškėjo Ž. S. valia buvo nukreipta individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę būtent su įstatiniu 100000,00 Lt dydžio kapitalu ir šis tikslas nuosekliai buvo įgyvendinamas.

Teigia, jog tiek Inspekcija, tiek VMI tiek Komisija turėjo pagrindą taikyti santykių turinio viršenybės prieš formą principą ir pripažinti, kad 2004-06-14 UAB „Automobilių lagūna“ vienintelio akcininko Ž. S. sprendimu įstatinio kapitalo padidinimas 60000 Lt dydžio suma buvo faktinė Ž. S. komercinės įmonės pertvarkymo į UAB „Automobilių lagūna“ su 100000,00 Lt dydžio įstatiniu kapitalu, pabaiga, t. y. 2004-06-14 sprendimo pagrindu įgytas ir apmokėtas 600 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Automobilių lagūna“ akcijų yra pagrįsta laikyti įgytomis individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę būdu, laikant kad visą 100000,00 Lt UAB „Automobilių lagūna“ įstatinį kapitalą sudarančios 1000 vnt. akcijų buvo įgytos Ž. S. komercinės įmonės registravimo momentu 1992-07-15.

Nurodė, jog mokesčių administratorių sprendimuose nurodyta 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų įsigijimo išlaidų suma – 60000,00 Lt taip pat yra nepagrįsta, kadangi nustatyta netaikius Ž. S. veiksmų ir sprendimų turinio viršenybės prieš formą principo.

Pagal 2008-02-27 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pareiškėjas su sutuoktine (Pardavėjai) ir pirkėjas atliko apyvartinių lėšų rodiklio skaičiavimą, ir užfiksavo apyvartinių lėšų perteklių 513 575 Lt Pardavėjų naudai. Todėl pirkėjas iš viso už nupirktas UAB „Automobilių lagūna“ akcijas pareiškėjui ir jo sutuoktinei sumokėjo 8213575 Lt. UAB „Superus“ (Pirkėjas) įsigytas UAB „Automobilių lagūna“ akcijas 2008-12-31 balanse apskaitė kaip ilgalaikį finansinį turtą įsigijimo kaina. Tuo tarpu pareiškėjas 2009-12-31 Inspekcijai pateikė patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus, kurioje 8213575 Lt akcijų pardavimo pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas. Nurodė, jog pagal pateiktą UAB „Invalda turto valdymas“ 2009-02-11 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 124-125) buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. įsigydamas ir 2008 m. parduodamas investicinio fondo „Invalda obligacijų suderintasis investicinis fondas“ investicinius vienetus gavo 1935652,49 Lt pajamų, o šių vienetų deklaruota įsigijimo vertė 1898653,86 Lt. Patikrinimo metu, pagal AB FMĮ „Finasta“ 2009-04-03 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 82-83) taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas už vertybinių popierių pardavimą, tarpininkaujant AB FMĮ „Finasta“, 2008 m. gavo 466 692,83 Lt pajamų, o parduotų akcijų įsigijimo vertė su akcijų įsigijimo ir pardavimo komisiniais sudarė 985 273,20 Lt. Pažymėjo, kad šie vertybiniai popieriai taip pat parduoti anksčiau, negu po 366 dienų po jų įsigijimo. 2008 metais tarpininkaujant UAB „Invalda turto valdymas“ ir AB FMĮ „Finasta“, pareiškėjas gavo 2402345,32 Lt vertybinių popierių pardavimo apmokestinamųjų pajamų bei su jų pardavimu patyrė 2883927,06 Lt išlaidų.

Nurodė, jog pareiškėjas pateiktame Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metus priede „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą)“ deklaravo šių vertybinių popierių pardavimo pajamas 2 402345,32 Lt ir su šių vertybinių popierių pardavimu susijusias išlaidas 2880482,57 Lt. Buvo nustatyta, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis pareiškėjas patyrė 3 444,49 Lt (2 883 927,06 Lt - 2880482,57 Lt) daugiau išlaidų, nei deklaravo. Taip pat buvo nustatyta, kad iš AB „SEB bankas“ 2010-08-17 rašte Nr. 07.04.04.07.13-10712 pateiktos informacijos (Komisijos byla, b. l. 136-148) nustatyta, kad tarpininkaujant bankui, pareiškėjas iš vertybinių popierių pardavimo gavo 3150239,35 Lt pajamų, iš jų 1885478,79 Lt priskiriamų apmokestinamosioms pajamoms ir 1264760,55 Lt priskiriamų neapmokestinamosioms pajamoms. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad parduotų vertybinių popierių bendra įsigijimo vertė - 4828354,77 Lt., tačiau Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje pareiškėjas šių pajamų nedeklaravo.

Pažymėjo, jog vadovaujantis GPMĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d., 17 str. 1 d. 22 p., 23 p. nuostatomis prie neapmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-01-01, arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1999-01-01, jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme numatytos sąlygos, t. y. vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas.

Pažymėjo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine, Ž. S. komercinės įmonės pertvarkymo į UAB „Automobilių lagūna“ metu, įsigijo 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 22 ir 23 punktus bei minėto straipsnio komentarą, laikytina, kad vieneto pertvarkymo atveju gautų akcijų įsigijimo data yra laikoma pertvarkomo vieneto esamų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo data, išskyrus individualių įmonių pertvarkymo atvejus, kai gautų akcijų įsigijimo data laikoma individualios įmonės įregistravimo data. Todėl Inspekcija pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo 400 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų įsigijimas laikytinas Ž. S. komercinės įmonės 1992-07-15 įregistravimo data, t. y. laikoma, kad akcijos įsigytos iki 1999-01-01, todėl 3285430 Lt (400 vnt. x 8213,575 Lt) pajamas Inspekcija priskyrė prie neapmokestinamųjų pajamų.

Pareiškėjo ir vienintelio akcininko 2004-06-14 sprendimu UAB „Automobilių lagūna“ įstatinis kapitalas padidintas iki 100000 Lt, papildomai išleidžiant 600 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. GPM įstatymo 17 str. 1 d. 22 p. komentare nurodyta, kad padidėjusi turėto kapitalo dalis ar naujai išleistos akcijos atitinka po 1999-01-01 gautą kapitalo dalies padidinimo vertę ar gautas akcijas ir pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo gali būti neapmokestinamos tik tuo atveju, jeigu atitinka šio straipsnio 1 d. 23 p. reikalavimus. Tuo tarpu GPM įstatymo 17 str. 1 d. 23 p. komentare nurodyta, kad pajamos iš vertybinių popierių perleidimo, kurios atitinka po 1999-01-01 gautas akcijas ar gautą kapitalo dalies padidinimo vertę, neapmokestinamos tik tuo atveju, jeigu tokie vertybiniai popieriai perleisti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų įsigijimo (įstatinio kapitalo padidinimo) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto akcijų. Kadangi Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį akcijos buvo parduotos, pabaigos valdė 100 proc. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų, todėl vadovaudamasi GPM įstatymo nuostatomis, Inspekcija konstatavo, jog 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo pajamos 4928145 Lt (600 vnt. x 8213,575 Lt) priskiriamos GPM apmokestinamosioms pajamoms.

Dėl prievolės pajamas už parduotą bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą GPM įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti abiems sutuoktiniams, pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją nurodė, jog pagal CK 3.87 str. 2 d., sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, reglamentuojamas CK 3.87-3.100 straipsniuose. Pažymėjo, kad turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ar turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė(CK 3.89 str. 2 d.). Remiantis teisniu reglamentavimu daro išvadą, jog bendroji sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžianti taisyklė - turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo santuoka su D. S. buvo įregistruota 1992-06-05, o 1992-07-15 pareiškėjas įregistravo Ž. S. komercinę įmonę, taip pat nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį ar kitą turto pasidalijimo sutartį, bei tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad gautos pajamos yra asmeninės pareiškėjo lėšos, todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2008 metais gautas vertybinių popierių pardavimo pajamas 13766159,66 Lt priskyrė abiem sutuoktiniams po lygiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

2. Pareiškėjo nuomone MGK prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Inspekcijos sprendimuose išreikšta pozicija, nustatanti abiejų sutuoktinių pareigą bendrai gautas pajamas deklaruoti atskirai lygiomis dalimis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl gautų 4928145 Lt 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo pajamų apmokestinimo, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 str. įtvirtintu teisingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais, 8 str. 3 d. įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei 10 str. įtvirtinta nuostata, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių veiklos turiniui.

Reziumuojant, ginčas yra kilęs dėl 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo pajamų pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis bei šių pajamų padalijimo abiems sutuoktiniams pagrįstumo ir šių klausimų įvertinimo.

Pareiškėjas įrodymais, teisės aktais nepatvirtino skundžiamų sprendimų ydingumo.

3. Mokesčių administratoriaus sprendimuose išreikšta pozicija, sprendimų motyvacija yra adekvati sprendimuose nurodytiems teisės aktams bei patikrinimo metu nustatytų faktų įvertinimui.

4. Konstatuotina, jog ginčo faktinės aplinkybės, ginčo šalių veiksmų seka ir turinys, mokesčių administratoriaus oficialiuose sprendimuose fiksuoti teisingai (turima omenyje, jog pareiškėjas mokesčių administratoriaus oficialiuose sprendimuose aprašomosiose dalyse išdėstytų aplinkybių, faktų neginčija).

5. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis patikrinimo medžiaga (MGK medžiaga Nr. 6.11-05(7-147/2011) ir sprendimuose nurodytais teisės aktų pagrindais, nurodė pareiškėjui sumokėti: 258087 Lt gyventojo pajamų mokesčio (2009-05-04 – 2010-09-09 laikotarpis), 59427 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 25809 Lt gyventojų pajamų baudą (10 proc.).

6. Dėl akcijų pardavimo pajamų pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis.

Pareiškėjas 2009-12-31 Klaipėdos AVMĮ pateikė 2008 metų metinę deklaraciją, kurioje 8213575 Lt akcijų pardavimo pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas.

7. Aptariamos situacijos metu galiojusio pajamų apmokestinimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 d. pažymėta, jog pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (8 str. 1 d.) vienas iš nurodytų teisingumo ir visuotinio privalomumo principų yra tai, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

8. Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 29 p., 30 p. nustatė, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., ir pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų).

Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį.

Iš to seka, jog prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos: 1) už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu:- vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos; - gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų).

9. Ž. S. komercinė įmonė buvo įregistruota 1992-07-15.

Ž. S. komercinė įmonė 2003-06-02 sprendimu, 2003-06-27 pertvarkymo aktu pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Automobilių lagūna“, kurios įstatinis kapitalas (40000 Lt) padalytas į 400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Įstatai 2003-08-01 įregistruoti Klaipėdos miesto savivaldybėje (t.y. įmonės pertvarkymas užbaigtas; CK 2.104 str. 1 d. - pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas).

Konstatuotina, jog UAB „Automobilių lagūna“ perėmė visas Ž. S. komercinės firmos teises ir pareigas, taigi atliekant pertvarkymą, įstatiniam 40000 Lt kapitalui suformuoti išleistų 400 vnt. akcijų pardavimo pajamos pripažintinos neapmokestinamomis pajamomis, kadangi jos laikytinos įsigytomis iki 1999 m. sausio mėn., t. y. Ž. S. komercinės įmonės registravimo dieną – 1992-07-15.

Vienintelio akcininko 2004-06-14 sprendimu UAB „Automobilių lagūna“ įstatinis kapitalas padidintas papildomai išleidus 600 vnt. akcijų, kurių nominali vertė – 60000 Lt.

Pareiškėjas pertvarkęs komercinę įmonę į uždarąją akcinę bendrovę su 40000 Lt įstatiniu kapitalu ir įregistravęs šios bendrovės įstatus, vėliau priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 60000 Lt iki 100000 Lt.

Akcininko veiksmas laikytinas savarankišku sprendimu, priimtu jau veikiant UAB „Automobilių lagūna“.

10. Mokesčių administratoriaus, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentai dėl 600 vnt. UAB „Automobilių lagūna“ akcijų pardavimo pajamų pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis yra teisingi įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais.

Pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 str. 2 str. nuostatomis.

11. Nėra įtikinama ir teisinga pareiškėjo nuostata, jog nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomas MAĮ 10 str., t.y. turinio viršenybės prieš formą principas ir papildomai išleisti 600 vnt. akcijų turėtų būti laikomi kaip Ž. S. komercinės įmonės pertvarkymo pabaiga, kadangi tikslas buvo pertvarkyti įmonę į uždarąją akcinę bendrovę su 100000 Lt įstatiniu kapitalu. Tačiau iš Ž. S. komercinės įmonės savininko 2003-06-02 sprendimo matyti, kad, pertvarkant komercinę įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės įstatinis kapitalas yra 40000 Lt. Individualių įmonių įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta, kad individualios įmonės pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre (UAB „Automobilių lagūna“ įstatai įregistruoti 2003-08-01).

12. Dėl akcijų pardavimo pajamų padalinimo abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Ž. S. santuoka įregistruota 1992-06-05.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d.; Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)).

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ar gavus vien jų deklaracija neteikiama (GPMĮ 27 str. 4 d.

13.1. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007-11-19 įsakymu Nr. VA-72 patvirtintų Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punktą, kai pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., už nuomą, pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn), tai, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 dalį, laikoma, kad tokio turto pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (jeigu vedybų sutartyje nenustatyta kitaip).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str., 3.87 str. – 3.100 str. konstatuoja, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė inter alia pasibaigia nutraukus santuoką ir (ar) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

Įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (mokesčių administratorius sprendimuose ir atsiliepime į skundą nurodo adekvačią teismų praktiką).

13. Įrodymais patvirtinta, jog 2008-02-27 UAB „Automobilių lagūna“ akcijas pardavė pareiškėjas su sutuoktine ir pajamas už parduotas akcijas gavo abu sutuoktiniai. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes GPMĮ 27 str. 1 d., Taisyklių 11 p. (ir nesant duomenų, jog yra sudaryta vedybų sutartis, turto pasidalijimo sutartis, gautos pajamos yra asmenų asmeninės lėšos), darytina išvada, kad pajamas gavo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis ir kiekvienas iš jų pajamas privalėjo deklaruoti.

Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimai skunde išdėstytais motyvais netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.

nusprendė:

pareiškėjo Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.