Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-435-883/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2-435-883/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08047-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 11.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-435-883/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08047-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 11.2.4.2; 113.1; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,

dalyvaujant ieškovei nepilnamečio D. R. atstovei pagal įstatymą R. R. ir atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir jo atstovės pagal įstatymą R. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai nepilnametis D. R. ir jo atstovė pagal įstatymą R. R. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo A. P. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovo nepilnamečio D. R. atstovę pagal įstatymą R. R., ir išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje (Vilniaus g., Vijolių k., Šiaulių r.) atsakovas vedžiojo šunį be antsnukio, šuns už pavadėlio nesulaikė ir šuo apkandžiojo ieškovą nepilnametį D. R., kuriam dėl kąstinės dešinės pėdos žaizdos su dešinės pėdos penkto padikaulio lūžiu buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-309/2012 atsakovą A. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė laisvės apribojimu vieneriems metams. Ieškovui, mažamečiam berniukui, buvo padaryta plėštinė žaizda, nustatytas kaulo lūžimas. Šuns užpuolimo metu ieškovas labai išsigando, patyrė šoką. Ieškovas iškentė operaciją, buvo taikyta bendroji kūno nejautra, po operacijos gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, turėjo atsigauti po narkozės, jautėsi blogai ir septynias dienas pragulėjo ligoninėje. Po operacijos pirmas dienas iš žaizdos buvo išvestas drenas, paskirtas medikamentinis gydymas (tame tarpe dveji antibiotikai), koja buvo sugipsuota, kiekvieną dieną perrišama, tai kėlė skausmą, išgyvenimus. Po pirmo reabilitacijos etapo buvo kreiptąsi į gydytojus pakartotinai ir jie rekomendavo važiuoti į sanatoriją, nes buvo stipri čiurnos kontraktūra, kadangi sustingo pėda ir judesiai buvo riboti. Ieškovui taikyta trijų etapų reabilitacija, vaikas ilgą laiką šlubavo, vilkdavo koją, negalėjo atsitūpti, todėl jis patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą, stresą. Visa tai lydėjo ir dvasiniai išgyvenimai, nerimas, kaip visa tai paveiks jo tolesnę sveikatą, kokios bus pasekmės dėl sužalojimo ateityje. Šis vaiko psichiką žalojantis įvykis dar ilgai persekios ieškovą, trukdydamas susikaupti. Įkandimo vietoje likę randai atrodo neestetiškai ir gydytojai nurodė, kad sunku prognozuoti tolimesnius traumos padarinius (1–4 b. l.).

Posėdžio metu ieškovė nepilnamečio D. R. atstovė pagal įstatymą R. R. ieškinį palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad įvykis labai sutrikdė iki tol buvusį šeimos gyvenimą. Atsakovo šuo jos sūnų apkandžioja vaikui su draugu važinėjant dviračiu nuo namų nutolus 10-15 metrų, šuo apžiojo vaiko koją su dviračio pedalu ir ją sukando, draskė. Ji, būdama namuose, išgirdo labai garsų vaiko klyksmą, persigando. Vaikas buvo su „croks“ tipo avalyne, ištraukus koją matėsi atvira žaizda ir stipriai kraujavo. Pas medikus dėl pagalbos nuvežė kaimynas, vaikas buvo perbalęs, kvėpavo retai, nesuvokė, kas įvyko, žvilgsnis buvo sutrikęs, krėtė šaltis. Ji labai išgyveno dėl sūnaus sveikatos, buvo išsigandusi, pati patyrė sukrėtimą. Sūnaus traumos gydymas buvo sudėtingas, ilgas, reikėjo operacijos, po to trijų etapų reabilitacijos. Vaiko vasaros atostogų metu buvo apriboti jo judesiai, labai pats išgyveno, ar galės pasveikęs vaikščioti, buvo taikytas ilgalaikis gydymas, todėl sūnus patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą, stresą, kuris atsiliepia iki dabar, dviratis jam asocijuojasi su patirta šuns įkandimo trauma. Vaikas bijo ir nekenčia šunų, tapo jautresnis, dirglesnis, kartojasi košmariški, grėsmingi sapnai, likę randai primena traumą. Buvo priversti kreipti konsultacijos pas psichologą, gėrė raminamuosius vaistus. Pažymėjo, kad po šio įvykio atsakovas neaplankė vaiko, buvo priešiškai nusiteikęs, kaltino visus gatvės vaikus, apie sužaloto vaiko sveikatą nesiteiravo.

Advokatas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo šuns įkandimu padarytas sveikatos sužalojimas mažamečiui vaikui, kuris yra augantis ir besiformuojantis žmogus. Vaikas patyrė labai didelį fizinį ir potrauminį stresą, ieškovas ir aplinkiniai turėjo labai didelių išgyvenimų ir sukrėtimų, vaikui iki dabar liko didelė šunų baimė, tapo jautresnis ir iki dabar jaučia įvykio ir traumos pasekmes.

Atsakovas A. P. procesinių dokumentų, siunčiamų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nepriėmė. Telefonu išsiaiškinus kitą atsakovo adresą (duomenys neskelbtini) pagal paliktus pranešimus iš pašto dokumentų taip pat neatsiėmė (213 b. l.), duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą adresu duomenys neskelbtini) teismas neturi. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad atsakovas būtų informuotas apie teismo posėdį; atsakovui procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdžio datą ir vietą įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-01-29 specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, todėl laikoma, kad atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje (Vilniaus g., Vijolių k., Šiaulių r.) atsakovo šuo, vedžiojamas be antsnukio, užpuolė ir apkandžiojo ieškovą nepilnametį D. R., kuriam dėl kąstinės dešinės pėdos žaizdos su dešinės pėdos penkto padikaulio lūžiu buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-309/2012 atsakovą A. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė laisvės apribojimu vieneriems metams (6-12 b. l.). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas D. R. dėl kąstinės šuns žaizdos dešinėje pėdoje buvo operuotas, gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, septynias dienas buvo gydomas stacionare, gydytas medikamentais, žaizda buvo perrišama, po operacijos koja buvo sugipsuota. Ieškovui buvo taikyta trijų etapų reabilitacija, nes buvo stipri čiurnos kontraktūra, sustingo pėda, judesiai buvo riboti, ilgą laiką šlubavo, vilkdavo koją, negalėjo atsitūpti (12-23 b. l.).

Dėl šio įvykio ieškovai prašo teismo priteisti iš atsakovo A. P. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydami, kad ieškovas D. R., mažametis vaikas, dėl atsakovo veiksmų ir šuns įkandimo patyrė potrauminį stresą, labai išsigando. Vaikas ir jo artimieji patyrė labai didelius išgyvenimus ir sukrėtimą, pėdos gydymas buvo ilgas ir sudėtingas, reikėjo reabilitacijos, vaikui iki dabar išliko didelė šunų baimė, bijo eiti gatve, jei joje yra šunų, tapo jautresnis, dirglesnis, kartojasi košmariški sapnai su grėsmingais vaizdiniais, kad puola šuo; ne kartą skundėsi, kad jam sunku naktį užmigti, nes mato šunį, jaučia jo alsavimą šalia; tapo itin jautrus, išsako baimę, nesaugumo jausmą. Dešinė koja taip ir liko silpnesnė už kairę. Iki minėto įvykio ieškovas aktyviai sportavo, o po šuns įkandimo to nebegalėjo daryti, dėl ko išgyveno, vėliau kompleksavo dėl praleistų treniruočių ir vengė jas lankyti dėl silpnesnės traumuotos kojos. Įkandimo vietoje likę randai atrodo neestetiškai, gydytojams dabar sunku prognozuoti galimus tolimesnius patirtos traumos galimus padarinius.

Iš bylos aplinkybių ir Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio matyti, kad A. P. veika kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes atsakovas viešoje vietoje vedžiojo savo vokiečių aviganio veislės šunį su pavadėliu be antsnukio ir, turėdamas pareigą prižiūrėti savo vokiečių aviganio veislės šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgėsi su juo neatsargiai, dėl ko šuo nesunkiai sužalojo ieškovą D. R., jam padarė kąstinę dešinės pėdos žaizdą su dešinės pėdos penkto padikaulio lūžiu. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2011-08-31 išvadą Nr. 1145/11(04) ieškovo sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimas yra susijęs su neturtine žala asmeniui, atsiradusia dėl sveikatos sužalojimo vokiečių aviganio veislės šuniui įkandus mažamečiam vaikui. Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos LR CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, nurodančios, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės.

CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtintų gyvūnų laikymo ir auginimo Šiaulių rajone taisyklių 22 punktas numato, kad viešosiose vietose visi šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o suaugę stambiosios veislės ir agresyvūs šunys su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Tų pačių taisyklių 14 punktas numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vedžiojo stambios vokiečių aviganio veislės šunį su pavadėliu be antsnukio viešoje vietoje, kuris agresyvumo momentu griebė pro šalį dviračiu važiuojančiam ieškovui už dešinės kojos pėdos, įkąsdamas ir draskydamas ją. Kadangi dėl atsakovo neatsargumo, pažeidus nustatytas šunų laikymo ir auginimo taisykles, atsakovui priklausantis šuo nesunkiai sutrikdė ieškovo D. R. sveikatą, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovų prašomą neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Paprastai, nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi (LAT 2010-05-25 nutartis 2K-306/2010).

Ieškovai šioje situacijoje patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių. Įvykio metus ieškovas D. R. buvo mažametis vaikas ir vaiko vasaros atostogų metu, jam įprastoje aplinkoje, netoli namų, važiuojant dviračiu su draugu, patirtas didelis fizinis skausmas, emocinis sukrėtimas, išgąstis. Netinkamai prižiūrėtas atsakovo šuo apkandžiojo vaiką ir vaikas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys medicininiai dokumentai ir ieškovo mamos paaiškinimas posėdžio metu patvirtina, kad mažametis vaikas labai išsigando, po įvykio patyrė didelius fizinius skausmus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir emocijas, pėdos gydymas buvo ilgalaikis ir sudėtingas, nes žaizda sunkiai gijo, pūliavo, buvo apribotas augančio vaiko judėjimas. Reabilitacijos etapai patvirtina, kad sužalojimo gydymas buvo ilgas, tačiau ir dabar yra likusios pasekmės: neestetiški randai, dešinė koja silpnesnė, apribota galimybė aktyviai sportuoti, lieka rizika dėl laikysenos iškrypimo. Iki dabar vaikas nekenčia, bijo visų šunų ir pats nenori jų auginti, sapnuoja grėsmingus sapnus. Atsižvelgiant į ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad mažamečiui vaikui buvo padaryta didelė fizinė ir emocinė trauma, aprašomi potrauminiai nepatogumai, kilę dėl šuns sužalojimo, tęsėsi gana ilgą laiką, ir dabar liko didelė šunų baimė, berniukas tapo jautresnis, dirglesnis, kartojasi košmariški sapnai, vyrauja nesaugumo jausmas, todėl akivaizdu kad sužalojimas vaiko sveikatai ir jo besivystančiai psichikai paliko pasekmes (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl atsakovo šuns padarytų sužalojimų ieškovas iki šiol jaučia psichologines ir emocines pasekmes (LR CK 6.263 str. 1 d.), todėl teismas ieškovo D. R. patirtą nesunkų sveikatos sužalojimą vertina 6500 Lt dydžio neturtine žala ir ją priteisia ieškovui iš atsakovo. Kadangi ieškovas D. R., kuriam priteistina neturtinė žala yra nepilnametis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo atstovė pagal įstatymą motina R. R. (LR CK 3.161 str. 4 d., 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 1 d.).

Nors priteistas mažesnis, nei prašomas neturtinės žalos dydis, tačiau iš esmės ieškovai apgynė savo reikalavimą, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 88 str. 1d. 3 p., 93 str.).

Ieškovai šioje byloje už reiškiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo padaryto nusikalstama veika yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 3 ir 4 punktus), todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinas 195 Lt žyminis mokestis.

Bylos duomenys patvirtina, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėta 1210 Lt (37, 207 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbą dydžius, todėl pripažinus ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo priteistina 1210 Lt išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Pagal CPK 10 straipsnio nuostatas bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, tačiau pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal šios Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Saugotinų asmens duomenų atskleidimas arba paskelbimas be išankstinio duomenų subjekto sutikimo traktuojamas kaip jo teisių pažeidimas pagal Konvencijos 8 straipsnį, išskyrus, kai duomenis atskleisti arba paskelbti leidžia įstatymas. Byloje esančių duomenų apie ieškovo D. R. sveikatą atskleidimas, teismo nuomone, pažeistų ieškovo D. R. teises. Todėl, siekiant apsaugoti ieškovo D. R. asmeninius duomenis, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog byloje pateikti duomenys apie ieškovo D. R. sveikatos būklę (medicininių dokumentų išrašai, fotonuotraukos, išvados) yra nevieša bylos medžiagos dalis (CPK 10 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nepilnamečiui ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo atstovę pagal įstatymą motiną R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad byloje esantys duomenys apie ieškovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę (medicininių dokumentų išrašai, fotonuotraukos, išvados) yra nevieša bylos medžiagos dalis.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 195 Lt (vieno šimto devyniasdešimt penkių litų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė