- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1489-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00433-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- Č. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vestreila“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Č. S. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestreila“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Č. S. individuali įmonė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vestreila“.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė yra skolinga ieškovei pagal teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-3184-889/2019. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti skolą, kreipėsi į antstolį, bet antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą. Pažymi, jog vykdomojoje byloje antstolis pateikė PVM sąskaitą – faktūrą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, išieškotoja vykdymo išlaidas apmokėjo 2019 m. rugsėjo 4 d., o 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovės atstovui antstolių kontoroje įteiktas išieškojimo negalimumo aktas ir teismo įsakymas. Ieškovės teigimu laikytina, kad vykdomasis dokumentas buvo grąžintas ieškovės atstovui 2019 m. rugsėjo 5 d., todėl būtent nuo šios dienos skaičiuotinas 30 dienų terminas, kuris nėra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Č. S. individualios įmonės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vestreila“.
4. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovė apmokėjo antstolio priskaičiuotas vykdymo išlaidas, nepatvirtina, jog tik 2019 m. rugsėjo 5 d. išieškojimo negalimo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0014/19/00285, kuris priimtas 2019 m. liepos 30 d., buvo grąžintas ieškovės atstovui.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė praleido 30 dienų terminą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, be to, ieškovė nesilaikė išankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė Č. S. individuali įmonė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė vykdymo išlaidas sumokėjo 2019 m. rugsėjo 4 d., o ieškovės atstovas 2019 m. rugsėjo 5 d. gavo iš antstolio 2019 m. liepos 30 d. išieškojimo negalimumo aktą bei teismo įsakymą, todėl laikytina, jog vykdomasis dokumentas ieškovei buvo grąžintas tik 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 30 dienų terminas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis 2019 m. liepos 30 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/19/00285, kuriame nustatė, jog skolininkė UAB „Vestreila“ neturi nuosavybės teise turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3184-889/2019 dėl 8 173,66 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vestreila“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė pareiškimą priimti motyvuojant tuo, jog ieškovė praleido ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, teigia, jog minėtas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2019 m. liepos 30 d., t. y. išieškojimo negalimumo akto surašymo, bet nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., kada buvo sumokėtos vykdymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio (kraštutine) gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, jog apeliantė pirmą kartą teikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1338-826/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti, nes jis pateiktas pažeidus ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos. Ieškovė nepasinaudojo teise minėtą nutartį skųsti atskiruoju skundu. Be to, šioje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovei išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad buvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka – apeliantė praleido vieno mėnesio terminą nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatuotina, jog advokato padėjėjo parašas ant 2019 m. liepos 30 d. išieškojimo negalimumo akto bei 2019 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 27.51 dėl vykdomųjų išlaidų sumokėjimo kopija nepatvirtina aplinkybės, jog tik 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė sužinojo apie išieškojimo negalimumo akto surašymą ir jog vykdomieji dokumentai jai buvo grąžinti būtent 2019 m. rugsėjo 5 d. Be to, akcentuotina, jog apeliantė, antrą kartą teismui teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vestreila“ tuo pačiu pagrindu, t. y. pagal ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalį, nepasinaudojo galimybe pateikti įrodymus iš vykdomosios bylos Nr. 0014/19/00285, pagrindžiančius aplinkybę, jog apie 2019 m. liepos 30 d. išieškojimo negalimumo aktą ji sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 5 d. ir neturėjo galimybės apie minėtą aktą sužinoti anksčiau (CPK 178 straipsnis).
14. Taip pat akcentuotina ir tai, jog apeliantė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos pateikti pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonei.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė tinkamai neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.