Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-07 · Byla Nr. N-62-1155-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-07
Bylos Nr.
N-62-1155-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N 9 (62) – 1155/07Procesinio sprendimo kategorija – 29 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutarties B. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimu B. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 450 litų bauda, nes jis 2006 m. lapkričio 10 d., apie 11 val., Švento ežere, ties Kazeriškių kaimu, Zarasų rajone, gaudė žuvį, panaudodamas draudžiamus ne mėgėjiškos žūklės įrankius - statomus žvejybinius tinklus ir tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą.

II.

B. M. kaip pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė inspekcijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad inkriminuotojo teisės pažeidimo nepadarė. Jo tvirtinimu, aplinkos apsaugos inspektoriai į sodybą atvežė ne jam priklausančius tinklus. Žvejybos tinklai ir žuvys apžiūrėtos jam nedalyvaujant, protokole nėra įrašų, kad buvo panaudotos techninės priemonės pažeidimui išaiškinti. Protokole nėra ir jokių įrašų apie administracinio teisės pažeidimo liudytojus. Pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 2 dalies reikalavimus, administracinio teisės pažeidimo protokolas jį surašiusio pareigūno nepasirašytas. Pareiškėjo teigimu, aplinkos apsaugos inspektoriai suklydo ir dėl to jį nepagrįstai apkaltino administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pareiškėjas pažymėjo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jam nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jis uždraustu būdu ar įrankiais gaudė žuvį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodė, kad Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu, 12.2 punkte draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Šių taisyklių 4.5. punkte nustatyta, kad draudžiami žvejybos įrankiai - tai elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai, o 4.6. punktas apibrėžia, kad draudžiami žvejybos būdai - tai žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė besąlygišką išvadą, jog B. M. pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisykles draudžiamais įrankiais ir draudžiamu būdu gaudė žuvį Švento ežere, Zarasų rajone, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos, padarytos nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo originalo, protokolas yra pasirašytas jį surašiusio pareigūno bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas liudytoju V. K. . Kaip matyti iš liudytojo V. K. parodymų teisme, V. K. iš tiesų matė ir stebėjo teisės pažeidimo padarymą. Abejonių dėl šio asmens dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju pagrįstumo, nėra. V. K. liudytoju apklaustas ir teisme. Pareiškėjas turėjo realią galimybę užduoti klausimus liudytojui, bei pateikti paaiškinimus dėl liudytojo parodytų aplinkybių. Todėl pareiškėjo skunde nurodyta abejonė dėl liudytojo yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad netinkama administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, įteikta pareiškėjui, nėra besąlyginė vada nutarimui panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys rodo, jog techninės priemonės administraciniam teisės pažeidimui išaiškinti nebuvo naudojamos. Tokia priemonė panaudota daiktiniams įrodymams užfiksuoti. Todėl šis pareiškėjo skundo argumentas taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta, todėl panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros nutarimą nėra pagrindo.

III.

B. M. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Apeliantas teigia, kad teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, neteisinga, todėl naikintina, kadangi jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, nepadarė.

Nurodo, jog nagrinėjant bylą buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, nes teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įstatymų aiškinimo ir taikymo praktika, privaloma žemesnių grandžių teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principu, kurie taikomi baudžiamajame procese. Teismas visiškai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jis padarė veiką už kurios padarymą būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau svarbiausia tai, kad šioje byloje šiurkščiausiai pažeistas in dubio proreo principas, reiškiantis, kad, visos abejonės turi būti traktuojamos įtariamojo (traukiamojo administracinėn atsakomybėn) naudai.

Mano, kad liudytojų parodymai turėjo būti pripažinti nepatikimais, nes jie skirtingi. Pripažinus liudytojų parodymus nepatikimais teismas turėjo tenkinti jo skundą.

Kita vertus, teigia, kad nepasirašyto protokolo įteikimas reiškia ne tik ATPK normų pažeidimą, bet nutarimą daro niekiniu. Akivaizdus faktas, kad jam įteiktas tariamo protokolo nuorašas yra tik juodraštis, kuris pagal ATPK nesukuria teisinių pasekmių.

Turėdamas šiuos faktus, teismas galėjo priimti vienintelę teisingą išvadą - skundą tenkinti. Įrodymų, kad protokolą surašė kompetentingas valstybės pareigūnas nėra. Jo klaidos gali būti paaiškinamos tik loginiu metodu - norėdamas užtušuoti tokių valstybiniu pareigų nereikalingumą ir netikslingumą, neleistinomis priemonėmis imituoja tariamai atliekamą darbą. Nenustebtų, jei vėliau paaiškėtų, jog tinklus pastatė būtent jis ar nuo jo priklausomi asmenys.

Atsiliepimas

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma netenkinti apeliacinio skundo, kadangi jis nepagrįstas.

Manoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas surinktus įrodymus objektyviai įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo, priimto nutarimo bei juo paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo, rėmėsi ne prielaidomis, o įrodytais faktais, vadovavosi įstatymu, teisine sąmone ir todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui kėlė nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visus pareiškėjo keltus klausimus, susijusius su priimtojo ir apskųstojo nutarimo teisėtumu bei pagrįstumu, ir padarė motyvuotas išvadas.

Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kad nustatyti, ar teisingai apkaltintas patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo, neišvengiamai turėjo nustatyti, ar B. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, jo, pažeidimo, sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Teismas iš surinktų įrodymų visumos padarė išvadą, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu ir pateikiama sava incidento versija su kai kurių aplinkybių nutylėjimu ar neigimu, tačiau, reikia pripažinti, kad apeliaciniame skunde nepateikta tokių duomenų, kurie paneigtų teismo padarytosios išvados pagrįstumą ir byloje surinktųjų duomenų materialumą.

Iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad teismas būtų priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą dokumentą. Teismo priimtasis dokumentas atitinka teisės nuostatas.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde pateiktąjį prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, B. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas