Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, Deimantei Tamošauskienei, Ingridai Paulauskienei, Živilei Aleksandravičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. 2019 metų rugsėjo 21 dieną, apie 6 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį D. K., taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio D. K. padarytas stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimas, muštinė žaizda viršugalvyje, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 6 val. jis vienas, vairuodamas „Golf“ markės automobilį, važiavo į turgų. Važiavo normaliai, 30 km/h greičiu, pirma eismo juosta, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo blaivus. Privažiavo pirmąją pėsčiųjų perėją, ji buvo apšviesta ir tuščia. Jis ne pirmą kartą važiavo ir apsidairė iš abiejų pusių, kad nieko nėra. Pravažiavo sankryžą ir ant širdies taip lengva, kad nieko nebuvo. Matė, kad sankryža tuščia, nieko nesimatė. Privažiavo ir netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pamatė, kaip viduryje sankryžos, iš dešinės pusės, įlėkė žmogus ir pajuto, jog užšoko ant automobilio, nieko nespėjo padaryti. Pėsčiąjį kliudė automobilio priekiu, dešine puse. Jam užstojo langą, išmušė stiklą. Pavažiavo porą metrų ir staigiai stabdė automobilį. Stabdė 1,5–2 metrus, greitai sustojo, nes automobilis buvo geras. Kol stabdė, pėsčiasis buvo ant automobilio. Sustojo prie kitos pėsčiųjų perėjos ir pėsčiasis pervirto per automobilį ir nuo jo nukrito. Pėsčiasis jam sustojus buvo kairėje pusėje nukritęs prie antrosios pėsčiųjų perėjos. Smūgį pajuto pravažiavus pirmą perėją, jis (pėsčiasis) jam užšoko per vidurį sankryžos. Sankryžą pėsčiasis kirto už pėsčiųjų perėjos. Prieš tai važiuodamas perėja, jis nieko nematė. Nežino, iš kur atsirado pėsčiasis, gal iš tos gatvės. Jis gal ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Jis žiūrėjo į pėsčiųjų perėją ir antrą, bet nieko nebuvo. Mano, kad pėsčiasis ėjo važiuojama kelio dalimi, ne pėsčiųjų perėja. Pėsčiasis nesilaikė taisyklių, o dabar jį kaltina. Po įvykio policija matė, kaip ten viskas buvo. Automobilis buvo 2 metrus nuo dešinio krašto. Surašant eismo įvykio vietos planą, jis dalyvavo. Su plane užfiksuotu 7,58 m. stabdymo keliu nesutinka. Nuo vienos iki kitos pėsčiųjų perėjos atstumas yra 3–4 metrai. Jis (D. K.) baisiausiai keikėsi, buvo girtas ir puolė ant jo. Nukentėjusysis paprašė parūkyti, jis atsakė, kad nerūko, tada kitas asmuo priėjo prie jo ir davė parūkyti. Buvo iškviesta greitoji ir ji atvažiavo. Žmogus atsikėlė ir rūkė kalbėdamas. Nukentėjusysis kaltino jį, kad jis kaltas, bet jam policija sakė sėstis į automobilį ir neprasidėti su juo. Asmuo, kuris davė nukentėjusiajam parūkyti, norėjo liudyti, bet jis nieko nematė. Jis tik vienas viską matė, ten yra nesąmonės prirašytos. Su nukentėjusiuoju jis nieko nekalbėjo ir nekalbės. Jei jis būtų buvęs kaltas, kitaip būtų buvę. Kelių eismo taisykles ir jų pakeitimus žino, šiame įvykyje savo kaltės nemato. Advokatai nepaklausė jo, kaip buvo, ir visko prirašė, padarė jį kaltu ir nervus gadina. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas. Automobiliui yra apgadintas stiklas ir nulaužta antena. Antena yra kairėje pusėje, ją nukentėjusysis užkabino su ranka ir nulaužė. Daugiau automobilio sugadinimų nebuvo. Eismo įvykio metu automobilio dešinės pusės žibintas, priekinė apdailos detalė, automobilio dešinės pusės sparnas ar automobilio priekis, apgadinti nebuvo. Eismo įvykio metu jo sveikata buvo gera ir geras regėjimas. Sveikatą tikrinosi prieš 7 metus. Paskui pašlijo nervai, nes čia visokias nesąmones pradėjo rašinėti. Jis tuo metu važinėdavo automobiliu. Važiuodavo daugiausia į turgų ir parduotuvę. Įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo metu turi teisę vairuoti transporto priemonę, bet nebevažiuoja. 2019 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio metu buvo problema su sveikata, jam gal nervai atsijungė. Atrodo, buvo praradęs sąmonę. Išlipo ir pamatė, kad atsitrenkė į medį. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir automobilis jį pralenkė, jis gražiai važiavo. Tik viskas atsijungė ir į medį. Po to karto daugiau nebevažiuoja. Iki tol tokių įvykių nebuvo. Turėjo du automobilius – 3 ir 2 „Golf“. Teismui pagarsinus dalį specialisto išvados dėl kaltinamojo sveikatos būklės V. V. papildomai paaiškino, jog anksčiau nėra sirgęs psichikos sutrikimais. Jam yra pakeistas širdies vožtuvas, turėjo skrandžio, sąnarių ligų. Su savo veiksmų suvokimu problemų anksčiau neturėjo. Gerai mato, tik sunkiai girdi. 2019 m. rugsėjo mėn. gyveno vienas. Šiuo metu dukra jį prižiūri nes dėl plaučių du kartus ligoninėje gulėjo ir vos nenumirė. Pusę metų išgulėjo ligoninėje. Jis gerai įvykio aplinkybes prisimena. Jo atmintis yra gera. Juo rūpinasi, kad dėl kitų ligų jam galva svaigsta ir negali išeiti iš namų. Jis protauja ir savo veiksmus suvokia. Prisimena, kad ligoninėje susidaužė galvą ir prisimena, kad nuvežė į chirurginį, peršvietė galvą, sutvarkė ir vėl atgal grįžo į palatą. Dukra rūpinasi juo. Ji neina į darbą ir gyvena su juo. Prieš įvykį jis žiūrėjo į šalis. Ant šaligatvio žmonių nebuvo, ten buvo tuščia. Kelkraštyje stovėjo automobiliai, bet antroje pusėje sankryžos. Po dešine puse nieko nebuvo. Niekas netrukdė matomumui ir jis normaliai važiavo ir į jį atsitrenkė. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, labai šviesu. Įvykis buvo 6 val. ryto. Lauke buvo tamsu. Automobilio žibintai buvo įjungti. Sankryža buvo tuščia, ten nieko nesimatė, jis įvažiavo ir atsitrenkė. Jis tiesiai važiavo. Kaip važiavo, taip ir stabdydamas sustojo. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. Iki eismo įvykio dešinės pusės žibintas nebuvo sudaužytas. Išvažiuojant į kelią, žibintas buvo sveikas. Buvo žmogus, kuris davė parūkyti ir iškvietė greitąja ir policiją, kuri buvo atvažiavusi du kartus. Nukentėjusį išvežė į ligoninę iš įvykio vietos. Jis liudytojų nežino. Nežino, ką jie ten rašė ir liudijo, ką norėjo, tą rašė. Žino, kaip viskas buvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Jis pirmą pravažiavo, apsidžiaugė. Važiuojant antra ir atsitrenkė žmogus į jį. Jis staigiai sustabdė ir viskas. Jis nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko, pėsčiasis pasakė jam, kad duotų užrūkyti. Atsakė, kad nerūko. Jam kažkas davė parūkyti. Jis jam pasakė vėliau, kodėl neini per pėsčiųjų perėją, viena buvo ir antra buvo, o jis užlekia ant jo, jau prie antros ir viskas, jis daugiau nieko nežino. O liudytojų nebuvo, gatvė buvo apšviesta, aiškiai matėsi ir nieko nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.2. 2019 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio vietos planas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir foto lentelė, iš kurių matyti, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje yra įrengtos dvi pėsčiųjų perėjos, pažymėtos kelio ženklais Nr. 533, žymėjimu ant važiuojamosios dalies – „Zebras“. Artimesnė (duomenys neskelbtini) gatvei, įrengta su greičio mažinimo priemone – kalneliu. Įvykio vietos plane nurodyta transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vieta – automobilis stovi priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojamojoje kelio dalyje, 3,70 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, 0,40 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, žymėjimo „Zebras“. Nurodytas transporto priemonės stabdymo kelias (7,85 m ir 5,00 m) ant važiuojamosios dalies, prasidedantis 2,30 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės (1 tomas, b. l. 19, 21–38).

3.3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie transporto priemonę – „VW Golf“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai arba pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), savininkas V. V., savininko adresas (duomenys neskelbtini). Nustatyti automobilio techniniai defektai, sugadinimai ant automobilio priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinės apdailos detalės. Padaryta išvada, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu (1 tomas, b. l. 39).

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1521/2019(04) nurodoma, jog nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimas, muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais. D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžio ir kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai D. K. galėjo būti padaryti 2019 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini), sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pėsčiąjį, D. K., aplinkybėmis ir laiku (1 tomas, b. l. 59).

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

4.1. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

5. Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė, nurodė, jog dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis D. K., nes jis viduryje sankryžos atsitrenkė į kaltinamojo V. V. sankryžoje važiuojančio automobilio priekinį dešinį šoną.

6. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo V. V. versiją paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

6.1. Kaltinamojo V. V. parodymus, jog jis važiavo tiesiai pirma eismo juosta, dešine kelio puse, automobilis buvo 2 metrus nuo dešinio krašto, teismas vertina kritiškai, nes iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano matyti, jog kaltinamojo V. V. įvykio metu vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko tiesias stabdymo žymes, kas patvirtina V. V. parodymus, jog jis važiavo ir stabdė tiesiai, tačiau jo automobilis buvo ne pirmoje eismo juostoje, o beveik ties važiuojamosios dalies viduriu, o būtent, 3,7 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, kai bendras kelio plotis yra 9 m. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota automobilio stovėjimo vieta, ir nukentėjusiojo parodymai, jog iki įvykio buvo likęs vienas žingsnis ir jis būtų buvęs kelio viduryje. Teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, yra vienpusis eismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. V. automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu, vairavo labiau važiuojamosios dalies viduriu, o ne arčiau dešiniojo krašto, t. y. ne visiškai pirmąja eismo juosta, automobilio važiavimo kryptis eismo įvykio metu (važiuojant ir stabdant) nekito.

6.2. Kaltinamasis nurodo, jog nukentėjusysis ėjo ne per pėsčiųjų perėją, o važiuojamąja kelio dalimi, tačiau šiuos parodymus paneigia teisme duoti nukentėjusiojo parodymai ir byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis teismui nurodė, jog jis normaliu tempu ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaltinamasis teigė, jog po susidūrimo jis pavažiavo porą metrų ir tada stabdė automobilį. Iš byloje esančio eismo įvykio plano matyti, kad automobilio stabdymo žymės prasidėjo 2,30 m atstumu nuo pėsčių perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. apie du metrus pavažiavus už jos, kas atitinka kaltinamojo parodymus, jog po susidūrimo, jis dar pavažiavo ir tuomet stabdė, bei patvirtina, jog nukentėjusysis buvo kliudytas pėsčiųjų perėjoje, esančioje arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės.

6.3. Byloje siekiant išsamiai ištirti įvykio aplinkybes tikslinga nustatyti ir tai, kuria automobilio dalimi (vieta) buvo kliudytas nukentėjusysis. Kaltinamasis nurodė, jog pėsčiąjį (D. K.) kliudė automobilio priekiu, dešine puse, jis pats atsitrenkė į automobilį. Nukentėjusysis D. K. teisme duodamas parodymus nurodė, jog jį einantį per perėją kliudė priekinė automobilio dalis – automobilio buferis (bamperis). Šiuo atveju tikslinga įvertinti V. V. eismo įvykio metu vairuoto automobilio apgadinimus. Pažymėtina, jog kaltinamasis teismui nurodė, kad prieš eismo įvykį automobilio dešines pusės žibintas apgadintas nebuvo. Byloje esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie transporto priemonę, „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nurodyti nustatyti automobilio techniniai defektai: sugadinimai ant automobilio priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinės apdailos. Teismo vertinimu, minėti transporto priemonės apgadinimai patvirtina nukentėjusiojo versiją, jog jis buvo kliudytas automobilio priekiu, o ne dešiniąja automobilio puse. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė vietą, į kurią pajuto pirmą smūgį susidūrimo su V. V. vairuojama transporto priemone metu – kairę koją. Tikslūs nukentėjusiojo D. K. sužalojimai buvo nustatyti 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 1521/2019(04), kurioje, be kitų sužalojimų, nurodytas kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimas. Teismo nuomone, nustatyti sužalojimai taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusysis pats atsitrenkė į automobilio šoną, vertina kritiškai, sprendžia, jog nukentėjusysis buvo kliudytas automobilio priekiu, po ko atsirado automobilio apgadinimai ant priekinio dešinės pusės žibinto bei buferio, taip pat nukentėjusiojo ir automobilio kontaktas įvyko automobilio priekiui – buferiui, atsitrenkus į nukentėjusiojo kairę koją.

6.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog automobilis iki pėsčiojo kliudymo ir stabdant važiavo tiesiai, stabdymo žymių pradžią, atstumą nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, pėsčiojo judėjimo kryptį ir tai, kad jis buvo kliudytas automobilio priekine dalimi, darytina išvada, jog pėsčiasis iki kliudymo į pėsčiųjų perėją buvo įžengęs apie 4 metrus.

7. Kaltinamasis V. V. nepripažįsta, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus.

7.1. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET), redakcijoje Nr. 88-3530 (galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

7.2. KET 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

7.3. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

7.4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių 9, 30, ir 127 punktų pažeidimus ir jie techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nes jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (šiuo atveju per perėją ėjusio nukentėjusiojo), bei artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nepaisė reikalavimo, vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, todėl darytina išvada, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmais vertintini kaip padaryti esant nusikalstamam pasitikėjimui.

8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9.1. V. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto anksčiau neteistas (1 tomas, b. l. 80), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka: 2018 m. spalio 2 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl greičio viršijimo, paskirta bauda sumokėta 2018 m. spalio 16 d., po nusikalstamos veikos padarymo V. V. 2020 m. sausio 21 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2019 m. lapkričio 18 d. vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į kelkraštyje stovinčius automobilius, eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, 2021 m. sausio 21 d. duomenimis, paskirta 5 eurų bauda sumokėta nebuvo (2 tomas, b. l. 51–52), nedirbantis, pensininkas (1 tomas, b. l. 83), našlys, turi sveikatos problemų. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (6.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. nėra linkęs daryti nusikaltimus, yra garbingo amžiaus, turi sveikatos problemų, teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. skiriant BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, nustatant jos minimalų dydį, baudą sumokant per teismo nustatytiną terminą.

10. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

11. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

11.1. Nagrinėjamu atveju V. V. neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, neteistas, iki šio įvykio administracine tvarka baustas už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą, automobilio vairavimo stažas – 60 metų, byloje nėra duomenų, jog jis sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, spręstina, jog jis nusikalto atsitiktinai. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis yra sunkios sveikatos, tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog dėl šių aplinkybių jis nebegali vairuoti transporto priemonės, o kaltinamojo amžius bei prasta sveikata, teismo nuomone, savaime negali nulemti būtinybę skirti kaltinamajam minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

12. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020 ir kitos). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

12.1. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. V., todėl jos konfiskavimas turi būti svarstomas. Nors V. V. nepripažino padaręs neatsargų nusikaltimą, tačiau yra garbingo amžiaus, neteistas, iki šio įvykio administracine tvarka baustas už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nusikalto atsitiktinai, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. V. automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo priemone tapo atsitiktinai, nėra nuolatos naudojama tyčinių veikų padarymui, todėl šio turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

13. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis, esanti voke, ir prisegta prie 1 tomo galinio bylos viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1000 (vieno tūkstančio)) eurų baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis, esančią voke, ir prisegtą prie 1 tomo galinio bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.