- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-459-491-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Iš D. B. nukentėjusiajai D. J. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 4 d. apie 23 val. savo bute (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau trijų smūgių į skirtingas nukentėjusiosios D. J. kūno vietas, užkišdamas jos burną skuduru, užlauždamas jos rankas ir prispausdamas nukentėjusiąją prie lovos savo kūnu, tuo padarydamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą – atėmė D. J. galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką D. B., pasinaudodamas ankstesniais savo veiksmais palaužta D. J. valia priešintis, 2008 m. gegužės 5 d. po vidurnakčio ne mažiau kaip du kartus lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti : D. B. paskirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iš jo D. J. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nustatydamas bausmės dydį teismas nenurodė aplinkybių, kuriomis jis grindžiamas. Prokurorė pateikia savąjį D. B. asmenybės, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jų kiekio ir tarpusavio santykio vertinimą bei teigia, kad D. B. turėtų būti paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o ne žymiai mažesnė už jį. Prokurorė skunde nurodo, kad ne visi teismo motyvai nustatant neturtinės žalos dydį yra teisingi. Teismas šioje dalyje netinkamai pasirinko prioritetinius motyvus ir neakcentavo nusikaltimo pobūdžio, žalą padariusio asmens kaltės bei to, kad padaryta žala susijusi su prigimtinių žmogaus teisių pažeidimu ir žeminamu tokio pažeidimo pobūdžiu. Atsižvelgusi į suprastėjusią nukentėjusiosios emocinę ir sveikatos būklę, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, o taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, prokurorė teigia, kad iš D. B. nukentėjusiajai priteistina 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje neginčijami nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, su jo veika susiję įrodymai, nuteistajam paskirtos bausmės rūšis bei teismo sprendimas atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, todėl šių klausimų kolegija išsamiau neanalizuoja.
Dėl D. B. paskirtos bausmės dydžio
Prokurorė savo skunde be pagrindo tvirtina, kad nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas nenurodė motyvų, tačiau, kolegijos nuomone, pagrįstai nesutinka su nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu. Visos prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nėra iš esmės naujos, jos pakankamai akcentuotos nuosprendyje, teismui buvo žinomos, tačiau šiuo atveju galima sutikti, kad pirmos instancijos teismas jas netinkamai įvertino ir todėl paskyrė neteisingą bausmę.
BK 41 str. 2 d. šalia kitų bausmės paskirčių įtvirtinta, jog skiriant bausmę kaltininkui turi būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Būtent siekis įgyvendinti teisingumo principą suponuoja teismui pareigą išsamiai ir nuodugniai įvertinti visas bylos aplinkybes bei paskirti kaltininkui teisingą bausmę. BK 54 str. 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš tiesų, nuteistasis D. B. anksčiau du kartus teistas, bet teistumai jam jau išnykę. Tačiau, jis padarė tyčinį, sunkų, baigtą, smurtinį nusikaltimą, kuriuo buvo pažeistos kelios iš vienų svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisė į lytinio apsisprendimo laisvę ir teisė į kūno neliečiamumą, ir už kurį įstatymas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, policijos pareigūnams jis žinomas kaip asmuo, linkęs daryti teisės pažeidimus. Jis niekur nedirbo, prieš tai iš darbovietės jis buvo atleistas dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, akivaizdžiai piktnaudžiavo alkoholiu – jam dėl šios priežasties nustatyta priklausomybė, psichikos ir elgesio sutrikimas. Iš bylos matyti, kad žmona L. B., su kuria D. B. iki nusikaltimo padarymo kartu nebegyveno, jį apibūdino kaip dažnai vartojantį alkoholį ir dėl to nesirūpinantį savo šeima asmenį. Šias aplinkybes ji įvardijo kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nutrūko jo ryšys su šeima. Kaimynai jį taip pat charakterizuoja kaip agresyvų asmenį, kuomet jis būna išgėręs. Visos šios aplinkybės D. B. charakterizuoja tik neigiamai. Tokią, visiškai pagrįstą bylos duomenimis išvadą padarė ir pirmos instancijos teismas, tačiau nustatydamas bausmės dydį, priėmė sprendimą aiškiai neadekvatų prieš jo paties padarytai išvadai apie nuteistojo asmenybę.
Pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 149 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 6 mėnesiai 15 dienų. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė po vieną D. B. atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Šiuo atveju jos abi yra svarbios, vienok iš paties D. B. parodymų matyti, kad būtent jo girtumas įvykio metu buvo tiesioginė priežastis, nulėmusi nusikaltimo padarymą. Todėl šiuo atveju ši sunkinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė, kolegijos nuomone, yra nepalyginamai reikšmingesnė nei jo kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikaltimo, kuris buvo pakankamai aiškus dar pirminėje tyrimo stadijoje.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kitą, teisingos bausmės skyrimui labai svarbią aplinkybę – nuteistojo bei nukentėjusiosios tarpusavio santykius. D. B. nusikaltimą padarė prieš savo seserį – prieš žmogų, su kuriuo jį sieja išskirtinis ir labai artimas giminystės ryšys, ji žaginama buvo ilgą laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas atvejus, kai nusikalstamą veiką kaltininkas padaro prieš jam artimą žmogų, kai kurių nusikaltimų sudėtyse pripažįsta nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu ir kaltininko teisinę padėtį sunkinančiu požymiu (pvz. BK 129 str. 2 d. 3 p. (savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas), 135 str. 2 d. 3 p. (savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sunkus sutrikdymas). Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti pripažinta nei nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu, nei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau ji papildomai tik neigiamai charakterizuoja D. B. ir rodo, kad jis veikė vedamas itin žemų paskatų, ką taip pat privalu įvertinti skiriant bausmę.
Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas bylos bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, padaręs teisingą išvadą apie neigiamą nuteistojo asmenybę, paskyrė jam aiškiai per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.), nuteistajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. BPK 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, ne tik turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t.y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti.
Nagrinėjamu atveju dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji D. J. neabejotinai turėjo patirti dvasinį sukrėtimą ir skausmą, pažeminimą, nusivylimą, stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kurią nukentėjusiajai tyčiniu nusikaltimu padarė D. B., todėl jai ši žala turi būti atlyginta. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į visas bylos aplinkybes.
Nukentėjusioji D. J. prašė priteisti jai iš nuteistojo 200000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 44 – 45 b.l.; 2 t., 93 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė, kodėl jai padaryta būtent tokio dydžio žala. Teisiamojo posėdžio metu ji neturtinės žalos dydį grindė tuo, jog po įvykio pablogėjo jos sveikata, ji serga depresija, prastai miega, lankosi pas psichiatrus ir psichologus. Tai iš dalies matyti iš byloje esančios Dingusių žmonių šeimų paramos centro pateiktos D. J. charakteristikos (1 t., 52 – 54 b.l.). Jokių kitokių objektyvių medicininių duomenų apie sunkesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios fizinei sveikatai, jos psichologinei bei psichinei savijautai byloje nėra. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 5000 Lt civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. į nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusiosios D. J. patirtą emocinę traumą, kad įvykio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į nusikaltimu padarytą turtinę žalą (civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepatenkintas, tačiau buvo nustatyta, kad nusikaltimo metu nukentėjusiajai buvo padaryta nežymi turtinė žala), į D. B. kaltę (padarytas tyčinis nusikaltimas), jo turtinę ir šeiminę padėtį (jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi du mažamečius vaikus), bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (įvykio metu abu buvo neblaivūs). Be to, ką nustatė pirmos instancijos teismas, byloje matyti ir kitos, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingos, aplinkybės. Kolegijos manymu, negalima neįvertinti ir pačios nukentėjusiosios D. J. elgesio, nes tai suteikia duomenų apie jos emocinę savijautą po nusikaltimo. Iš bylos matyti, kad D. B. jau anksčiau yra ketinęs ją išžaginti, bet jam nepavyko, nes nukentėjusioji pasipriešino (1 t., 12 b.l.; 2 t., 94 b.l.). Nežiūrint to, atvykusi į Panevėžį aplankyti draugų ir brolio (D. B.) ji kartu girtauja, prašosi priimama pernakvoti. Pagal pačios nukentėjusiosios parodymus, po paskutinio su ja atlikto prievartinio lytinio akto, vietoje to, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, ji nuėjo į parduotuvę ir nupirko alaus, kurį vėliau išgėrė kartu su ją išžaginusiu D. B.. Net išėjusi iš D. B. buto ji vis tiek nesikreipė į teisėsaugos institucijas, o kurį laiką dar vaikščiojo po miestą. Ir tik po pokalbio su jai pažįstama Dingusių žmonių šeimų paramos centro prieglaudos vadove L. B., nukentėjusioji su ja nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykdytą nusikaltimą. Toks nukentėjusiosios D. J. elgesys neduoda pagrindo manyti, kad nusikaltimu jai buvo padaryta tokio dydžio (200000 Lt) neturtinė žala. Kolegijos manymu, pirmos instancijos teismo nustatytas ir priteistas nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju atitinka faktines bylos aplinkybes, yra realus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Čia galiausiai būtina pažymėti ir tai, kad pati nukentėjusioji šios nuosprendžiu priteistos sumos ir neginčijo, kas taip pat rodo, jog ją ši kompensacija tenkina.
Tačiau, kaip matyti, su teismo nuosprendžiu dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio nesutinka prokurorė – ji prašo nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą padidinti iki 50000 Lt. Šis prokurorės reikalavimas negali būti tenkinamas. Pirmiausiai atkeiptinas dėmesys į prokurorės pozicijos dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai nenuoseklumą. O būtent, kaip minėta, nukentėjusioji pareiškė 200000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu prokurorė baigiamųjų kalbų metu pirmos instancijos teisme paprašė dvigubai – iki 100000 Lt, sumažinti nukentėjusiajai priteistinos šios žalos dydį. Savo apeliaciniame skunde, nurodydama iš esmės tapačius argumentus, ji prašo dar kartą iki 50000 Lt sumažinti neturtinės žalos dydį, lyg 50000 Lt skirtumas būtų visiškai nereikšmingas.
Kita vertus, teisė į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą yra asmeninė kiekvieno žmogaus neturtinė teisė. Ir tik konkretus žmogus, išskyrus kai kurias išimtis (viena jų numatyta BPK 117 str.), turi galimybę pats asmeniškai pasverti ir įvertinti jam padarytos neturtinę žalą ir įvardinti jos dydį. Tai matyti ir iš BPK 109 str., kuriame nurodoma, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 117 str., kuris reglamentuoja prokuroro pareigą pareikšti civilinį ieškinį, numatyta, kad prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme savo teisėtų interesų. Pagal bylos duomenis iš tiesų matyti, kad nukentėjusiosios gyvenimas nelepino, tačiau ji pilnametė, nėra priklausoma nuo kaltinamojo, neserga tokia liga ir nėra tokių priežasčių, kurios neleistų jai realiai suvokti esamą padėtį ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Esant tokioms aplinkybės, šis prokurorės reikalavimas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas
NUSPRENDĖ:
2009 m. gegužės 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : D. B. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.