- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-110-71/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Girilis“
- Trečiasis asmuo
- M. O.
- Atsakovas
- UAB „Luvel transportas“
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-110-71/2009
Teisėjas V. Rudaitis Procesinio sprendimo kategorija 45.1; 121.18
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Luvel transportas“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girilis“ ieškinį atsakovui UAB „Luvel transportas“, tretysis asmuo M. O., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Girilis“ ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ 3827,57 Lt skolos už parduotas prekes, 351,00 Lt delspinigių, 11,49 % dydžio metinių palūkanų nuo 4178,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 3827,57 Lt apmokėjimo už prekes, 351,00 Lt delspinigių, 11,49 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1235,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo įgaliotas asmuo V. S. atsakovo veiklos vykdymo vietoje (serviso patalpose) pagal sąskaitą faktūrą perdavė prekes darbines funkcijas pas atsakovą atlikusiam M. O., kurio (kartu ir K. S.) elgesys ieškovo atstovui davė pakankamą pagrindą manyti jį esant atsakovo atstovu, todėl M. O. sudarytas sandoris pripažįstamas privalomu atsakovui (CK 2.133 str. 2 d.). Teismas atsižvelgė, kad šios prekės (tik dalinai panaudotos) tebėra pas atsakovą, o pati sąskaita faktūra yra įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo argumentus dėl ieškovo privalėjimo turėti užsakymą prekių tiekimui raštu (pagal sutarties 2.1 p.), nurodydamas, jog nesant užsakymo raštu pirkėjas tik netenka teisės pardavėjui reikšti pretenzijas (sutarties 2.3 p.). Teismas pažymėjo, kad prekės pagal 2007-10-23 sąskaitą faktūrą buvo patiektos taip pat be raštiško užsakymo, o sutartį kaip direktorius pasirašęs K. S. bendrovėje oficialiai nedirbo. Aplinkybes, kad atsakovo pateiktame 2007-10-23 sąskaitos faktūros egzemplioriuje kaip gavėjas pasirašė ne „direktorius K. S.“ (kuris pasirašė ieškovo pateiktame egzemplioriuje), o „Z. B.“, ir kad nebuvo pirkėjo parašų eilėje sąskaitų faktūrų, teismas pripažino neturinčiomis įtakos šios bylos nagrinėjimui. Visus kitus atsakovo atstovo argumentus dėl 60 l talpos tepalų dingimo, dėl pirkimo netikslingumo ir per didelio kiekio, negalėjimo tepalus panaudoti automobiliuose, kurie nurodomu laikotarpiu buvo užsienio valstybėse, ir kt. teismas įvertino kaip bendrovės vidaus veiklos klausimus ir visiškai nesusijusius su ieškovu bei bylos esme. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nustatytu terminu nesumokėjo ieškovui už parduotas prekes, todėl privalo sumokėti kainą ir įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Luvel transportas“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Priimant teismo sprendimą nebuvo atsižvelgta į civilinėje byloje surinktus ir nepaneigtus įrodymus, kad ieškovas nesilaikė pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo 2007-10-22 prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TP-07-166 punktuose Nr. 2.1., 2.4., 2.5., 3.1., 5.1. ir 6.2 nustatytų taisyklių, kurias pasiūlė pats ieškovas ir kurių abi šalys privalėjo laikytis. Ieškovas nesilaikė sutarties 2.1. punkte nustatytos tvarkos ir neturėdamas iš atsakovo rašytinio užsakymo prekių tiekimui, dėl prekių pateikimo niekaip nesuderinęs su juridinę galią turinčiais įmonės asmenimis (įmonės valdymo organų nariais) ir negavęs jokių kitokių nustatyta tvarka pateiktų užsakymų, savo valia atgabeno į UAB „Luvel transportas“ prekes ir perdavė jas neįgaliotam asmeniui – M. O., kuris įmonėje pradėjo dirbti tik nuo 2007-11-12. Tokiu būdu buvo pažeistas ir sutarties 6.2. punkto reikalavimas, nes UAB „Luvel transportas“ be raštiško UAB „Girilis“ sutikimo neturėjo teisės perduoti savo teisių ir pareigų trečiajai šaliai, tai yra ne įmonės darbuotojui M. O.. Ieškovas civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad neteisėtai be užsakymo ieškovo atvežtos ir be priežiūros paliktos UAB „Luvel transportas“ patalpose prekės buvo kaip nors perduotos ir priimtos. Tretysis asmuo M. O. neturėjo jokių UAB „Luvel transportas“ įgaliojimų, todėl negalėjo atstovauti atsakovo interesų. M. O. nebuvo išduota ir CK 2.177 str. l d. numatyta prokūra. Ieškovas neturi reikalavimo teisės prieš UAB „Luvel transportas“, atsakovu į civilinę bylą turėjo būti įtrauktas M. O. ir jam pareikšti visi reikalavimai. 2007-11-09 PVM sąskaitoje-faktūroje, kurią atsakovas griežtai atsisakė apmokėti ir apie tai pranešė ieškovui, nurodyta, kad ieškovas atsakovui padovanojo 60 litrų talpos statinę tepalo. Tretysis asmuo M. O. teisme paaiškino, kad dovanotą tepalą (60 litrų) supylė į kitos įmonės UAB „Luvel“ vilkikus „IVECO“. Tačiau įmonės atstovas K. S. teismui pateikė Lietuvos Respublikos muitinės dokumentus, patvirtinančius faktą, kad šie vilkikai dar prieš pasirašant 2007-10-22 prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TP-07-166 buvo išvykę į užsienį (Rusiją) ir grįžo 2007 m. gruodžio mėn. viduryje. Kyla abejonės, ar ieškovas išvis M. O. padovanojo 60 litrų tepalo. Teismas neteisėtai neatsižvelgė ir į atsakovo atstovo K. S. paaiškinimus, kad UAB „Luvel transportas“ nereikėjo tepalų, nes įmonėje tuo metu buvo tepalo didelis likutis nuo ankstesnio pirkimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas pateikė įmonei tepalus tuo metu, kai įmonės direktorė ir kiti atsakingi asmenys buvo išvykę į užsienį, todėl jokie įmonės darbuotojai ir pašaliniai asmenys neturėjo teisės savavališkai vykdyti kokių nors pirkimų-pardavimų, tuo labiau nenaudingų įmonei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Girilis“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad sutarties 2.3 punktas numato rašytinio užsakymo nebuvimo pasekmes – nesant rašytinio užsakymo pirkėjas negali pardavėjui reikšti pretenzijų dėl kiekio, asortimento bei teikimo terminų. Kitų rašytinio užsakymo nepateikimo pasekmių šalių pasirašyta sutartis nenumato. Be to, LR CK 6.193 str. 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, dalis prekių atsakovui yra parduota nesant rašytinio užsakymo ir už jas ieškovui yra sumokėta. Tokiu būdu atsakovas pripažino, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai pirkimo - pardavimo santykiai bei tai, jog rašytinio užsakymo prekių tiekimui nebuvimas neatleidžia nė vienos iš šalių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Taip pat yra reikšminga tai, kad atsakovas, gavęs prekes pagal ginčo sąskaitą, ieškovo neinformavo, jog šių prekių jis neperka, priešingai – dalį įsigytų prekių naudojo įmonės veikloje, negrąžino nei prekių, nei jam pateiktos šioje byloje ginčijamos PVM sąskaitos - faktūros, o šią PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Tretysis asmuo M. O. prekių pateikimo atsakovui dieną buvo atsakovo veiklos vykdymo vietoje, jo garaže, kur ir jam buvo perduotos prekės. Be to, pats atsakovo vadovas M. O. sutarties pasirašymo momentu pristatė ieškovo atstovui ir nurodė, kad tolimesnis šalių bendradarbiavimas bus vykdomas per šį asmenį. Prekių užsakymas, priėmimas, PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas buvo kasdieninė ir įprastinė trečiojo asmens M. O. veikla. Pagal ginčo sąskaitą faktūrą gautas prekes bei pačią PVM sąskaitą faktūrą M. O. perdavė atsakovui, dalis pirktų prekių buvo panaudotos įmonės veikloje, likusios yra saugomos pas atsakovą. Todėl atsakovo darbuotojo M. O. veiksmai sukelia pareigą atsakovui sumokėti už įsigytas prekes. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad darbo sutartis su trečiuoju asmeniu M. O. buvo sudaryta tik 2007-11-12 dieną, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovą ir M. O. faktiniai darbo santykiai siejo jau anksčiau, nes jis priėmė tiek ieškovo, tiek kitų juridinių asmenų atsakovui perduotas prekes dar iki darbo santykių įforminimo, o taip pat pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. vykdė darbines funkcijas. Net ir teismui laikant pagrįstu atsakovo argumentą, kad prekės buvo užsakytos neįgalioto asmens bei jam perduotos, atsakovui yra taikytina civilinė atsakomybė LR CK 6.264 str. pagrindu, kuris numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš ginčo pagrindą sudarančios tarp ieškovo UAB „Girilis“ ir atsakovo UAB „Luvel transportas“ 2007 m. spalio 22 d. pasirašytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TP-07-166 turinio matyti, jog šios sutarties 2.1 punkte numatytos prekių užsakymo tvarkos nesilaikymas sukuria tam tikras 2.3 punkte nustatytas pasekmes, t. y. pirkėjas negali reikšti pretenzijų pardavėjui dėl prekių kiekio, asortimento bei tiekimo terminų (b. l. 4, 5). Atsižvelgiant į šias sutarties sąlygas pripažintina, jog sutartimi nebuvo nustatytas draudimas šalims sukurti ir įgyvendinti pirkimo-pardavimo teisinius santykius ir kitais, ne tik 2.1 punkte numatytu, būdais – sutarties 2.3 punktu apibrėžiamos būtent kitokia forma, nei numatyta 2.1 punkte, prekių įsigijimo pasekmės, kurios nenumato tokį prekių įsigijimą laikyti negaliojančiu, o tik apriboja pirkėjo galimybes pareikšti tam tikras pretenzijas dėl šių prekių. Taigi sutarties 2.1 punkto sąlygų nesilaikymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp sutarties šalių nebuvo galimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių atsiradimas. Be to, tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas be sutarties 2.1 punkte numatyto prekių užsakymo pirko iš ieškovo prekių ir už jas atsikaitė pagal 2007 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 6). Savo ruožtu, kiti sutarties punktai, kurių, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo laikomasi, iš esmės reiškia formalaus pobūdžio reikalavimus. Tačiau netgi ir esant sutartyje nustatyto prekių užsakymo, perdavimo ir priėmimo įforminimo tam tikriems pažeidimams, toks formalumų nesilaikymas negali paneigti faktinių pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo ir atleisti šalis nuo šių santykių pagrindu atsirandančių pareigų.
Įstatymas nustato, jog pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai atsiranda tuomet, kai viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Įstatymas taip pat nustato, jog pardavėjo pareiga perduoti daiktus laikoma įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (LR CK 6.317 str. 4 d.). Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas netinkamai įvykdė jam tenkančią įstatymu apibrėžtą pardavėjo pareigą perduoti prekes atsakovui (pirkėjui) nuosavybės teise – ginčijamoje 2007 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje (b. l. 7) nurodytos prekės buvo pristatytos į atsakovo veiklos vykdymo vietą ir, kaip teismo posėdžių metu nurodė atsakovo atstovas (b. l. 57, 89), šios prekės ten tebėra. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovo veiklos vykdymo vietoje esančios prekės iš dalies yra panaudotos, taip pat į tai, kad minėta PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą, laikytina, kad atsakovas realizavo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą nuosavybės teisę į šias prekes. Tuo tarpu, aplinkybės, susijusios su šių prekių, esančių atsakovo dispozicijoje, panaudojimo tikslingumu, teisėtumu ir pan., nėra reikšmingos tarp bylos šalių kilusio ginčo nagrinėjimui, kadangi atsakomybė už atsakovui perduotų ir jo teritorijoje esančių prekių priežiūrą tenka pačiam atsakovui.
Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo objektu esančių prekių pristatymo į atsakovo teritoriją metu tretysis asmuo M. O. UAB „Luvel transportas“ atliko darbo funkcijas. Nors byloje atsakovo pateiktos darbo sutarties sudarymo data yra 2007 m. lapkričio 12 d. (b. l. 81), tačiau teismo nustatytos kitos byloje reikšmingos aplinkybės patvirtina, jog ir iki šios datos atsakovą UAB „Luvel transportas“ ir M. O. siejo faktiniai darbo santykiai (b. l. 72, 73, 122). Be to, bylos nagrinėjimo metu šiuos faktus patvirtino tiek tretysis asmuo M. O. bei liudytojas V. S., tiek ir pats atsakovo atstovas 2008 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad M. O. ginčijamų prekių pristatymo metu dirbo atsakovo bendrovėje (b. l. 56, 57, 87-93). Nors vėlesniais parodymais atsakovo atstovas neigė šias aplinkybes, tačiau įvertinus tai, kad pagal ginčijamą 2007 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą prekės buvo pristatytos ir priimtos būtent atsakovo veiklos vykdymo vietoje, kur ir tebėra, atsakovo atstovo parodymai, jog šį prekių priėmimą savo iniciatyva atliko M. O. tik kaip pašalinis asmuo besilankydamas su prašymu jį įdarbinti, laikytini neįtikimais ir prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybėms. Vien tik atsakovo kategoriškas aplinkybių, jog M. O. 2007 m. lapkričio 9 d. UAB „Luvel transportas“ atliko darbo funkcijas, neigimas neatsveria šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog M. O. UAB „Luvel transportas“ atliko darbo funkcijas dar iki 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties sudarymo, yra pagrįstas pakankamais įrodymais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų įrodymų tyrimo ir jų vertinimo reikalavimų (LR CPK 177, 183, 185 str.). Be to, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškus apie atsakovo pateikto įrodymo – 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties – suklastojimą ir teismui apie suklastojimo faktą pranešus prokurorui (b. l. 132, 133), toks įrodymas LR CPK 184 straipsnio 2 dalies pagrindu netenka įrodomosios galios, t. y. nepripažintinas įrodymu.
Bylos duomenimis nustačius, jog ieškovas prekes perdavė atsakovo veiklos vykdymo vietoje darbo funkcijas atliekančiam asmeniui, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog prekės buvo perduotos atsakovo atstovui. Tokiu būdu, byloje konstatavus numanomo atstovavimo atvejį, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.133 str. 2 d. nuostatomis, yra teisėtas pagrindas sudarytą sandorį pripažinti privalomu atsakovui.
Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bei nenustatyta materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo šio sprendimo panaikinti ar pakeisti.
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui UAB „Girilis“ iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ priteistinos 17,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ ieškovui UAB „Girilis“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ valstybei 17,71 Lt (septyniolika litų, 71 centą) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.