Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-97-574/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
eAN2-97-574/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05042-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-97-574/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05042-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 140 Eur dydžio bauda; ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam paskirta 350 Eur dydžio bauda; ANK 459 straipsnio 10 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam paskirta 250 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. S. paskirtoss administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini), 13.05 val., patikrinus jo vairuojamą transporto priemonę Volvo FH 62T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Donat Tikkon LWB6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas sukabintas su šešių ašių puspriekabe), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad transporto priemonių junginys viršija leistinas apkrovas ir matmenis, o pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL103 Nr. 1620 plokščių Nr. 4677, 4670, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1027194 galioja iki 2020 sausio 16 d.), nustatyta, kad bendra faktinė masė su kroviniu – 78,60 t (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t), įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), bendra masė su kroviniu viršija – 36,8 t. G. S., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19.9 punkto nuostatoms ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtintų Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus.

2. Be to, pamatavus transporto priemonių junginį strypine matavimo priemone (Stabila Nr. 410568062, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0812363) nustatyta, kad faktinis plotis yra 3,43 m (88 cm viršijantis leistiną), faktinis aukštis yra 4,14 m. (14 cm viršijantis leistiną), faktinis ilgis yra 19 m (250 cm viršijantis leistiną). Tokiu būdu G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 5.2, 6 ir 4.3 punktų reikalavimus.

3. Be to, G. S. važiavo sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir nesilaikė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 10.2 ir 11 punktų nuostatų, kad vairuotojas krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir minėtų reikalavimų nuostatų. G. S. 2019 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), pats pasikrovė ir neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas vežė sunkiasvorį krovinį, taip pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtintų Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9, 10 punktų reikalavimus.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, G. S. paskiriant nuobaudą sankcijos ribose.

6. Nurodo, kad G. S. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą, o visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti nepažeidžiant svoriui ir matmenims nustatytų reikalavimų (tai yra neviršijant bendrosios masės, matmenų).

7. Institucijos manymu, apylinkės teismas nepagrįstai G. S. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu apylinkės teismas tokių aplinkybių 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime nekonstatavo, nes byloje įrodymų apie išskirtines aplinkybes nėra.

Šalies argumentai

8. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas nustatė, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jeigu ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda, o šiuo atveju pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Įstatymų leidėjas taip pat diferencijavo baudų dydžius priklausomai nuo to, kiek buvo viršytas leidžiamas svoris. Už nusižengimus, viršijant bendrąją masę daugiau kaip 8 t, numatyta didelė bauda, todėl jie laikytini daugiau pavojingais, ir apylinkės teismo paskirta nuobauda negali būti taikoma.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, panaikinus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pažeidėjui buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimti naują nutarimą, G. S. paskiriant nuobaudą sankcijos ribose.

11. ANK 459 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, ANK 459 straipsnio 10 dalies sankcijoje nustatyta bauda vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, G. S. už ANK 459 straipsnio 6 dalyje bei 459 straipsnio 10 dalyje numatytus nusižengimus paskyrė atitinkamai 350 eurų ir 250 eurų dydžio baudas ir savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teismas atsižvelgė į nusižengimų netyčinį pobūdį, į tai, jog nėra duomenų, kad dėl jų padarymo atsirado neigiamų pasekmių, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuobaudos individualizavimo.

12. Institucijos skunde nurodoma, kad jog padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobauda. Tačiau pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes.

13. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

14. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į joje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

15. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

16. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

17. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo aplinkybių visumą, vertintiną G. S. naudai kaip ypatingai švelninančią jo atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. S. nusižengimai nebuvo tyčiniai, t. y. nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, nesilaikė minėtos pareigos gauti leidimą ar padidino krovinio svorį turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, be to, patikrinimo metu leidimas gabenti sunkiasvorį krovinį miesto gatvėmis buvo pateiktas, tačiau jis buvo negaliojantis, byloje nėra duomenų, kad dėl tokių administracinių nusižengimų padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, jog G. S. už tokio pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, dirba, anksčiau neteistas (b. l. 13), vieną kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 9–12).

18. Apygardos teismas sutinka su institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, G. S. paskirtos baudos laikytinos pakankamomis jį nubausti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Mačionytė