- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-01-15
- Bylos Nr.
- A-403-49-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- T. P.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovams Vytautui Jurkevičiui ir Aušrai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. VPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikino leidimą laikyti (nešiotis) pareiškėjui priklausančius ginklus. Leidimas laikyti (nešioti) ginklus pareiškėjui buvo panaikintas, nes Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo A. Lacio 2005 m. spalio 25 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ir medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Paaiškino, kad jis nuo 2003 metų yra ūkininkas, verčiasi fazanų auginimu. 2005 m. lapkričio 30 d. jis iš UAB „Joniškio Audruvis” nupirko visus elnius bei aptvarus elniams laikyti ir tuo praplėtė savo ūkininko veiklą. Prižiūrint elnius šautuvas ypač reikalingas. Gana dažnai pasitaiko, kad rujos metu elniai sunkiai susižeidžia ir tam, kad nesikankintų, juos reikia nušauti. Be to, šautuvas pareiškėjui reikalingas, nušaunant elnius mėsai, selekcijai. Elnieną pareiškėjas parduoda UAB „Joniškio Audruvis” restoranui, taip pat kitiems klientams. Be to, UAB „Joniškio Audruvis” savo teritorijoje esančiuose plotuose bei pareiškėjo ir jo žmonos nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose įrengtuose voljeruose augina ir laiko 2568 fazanus. Pagrindiniai UAB „Joniškio Audruvis” klientai – užsieniečiai, kurie atvyksta į bendrovę medžioti fazanų. Tam yra skirtas 60 ha žemės sklypo plotas. Kadangi užsieniečiams ginklų gabenimas yra apsunkintas, juos medžiokliniais šautuvais aprūpina pareiškėjas. Leidimas laikyti (nešioti) ginklus pareiškėjui reikalingas ir fazanus ginant nuo įvairių plėšrūnų. Pareiškėjas teigė, kad panaikinus jo leidimą lakyti (nešioti) ginklus, nei jis, nei UAB „Joniškio Audruvis” darbuotojai negali jo ginklų nešioti, laikyti, naudoti bendrovės veikloje. Pareiškėjas nebegali visa apimtimi vykdyti ūkininko veiklos. Tuo ribojama viena iš pagrindinių UAB „Joniškio Audruvis” veiklų – medžiojamų paukščių ir žvėrių medžioklė, gaudymas ir veisimas ir juos aptarnaujančios veiklos rūšys bei pareiškėjo kaip ūkininko veikla. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad šaunamasis ginklas jam reikalingas savigynai. Pareiškėjas su visa šeima – žmona, trimis sūnumis ir naujagime dukrele, gyvena vienkiemyje. Jis turi stambų ūkį, viso turto pareiškėjo ūkyje yra už 2684766,76 Lt. Todėl gyvenant tokioje aplinkoje kyla didesni pavojai ne tik turto, bet ir šeimos saugumui, todėl ginklas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų apsaugoti savo šeimą bei turtą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad medžioja nuo 1996 metų. Per visą šį laikotarpį nebuvo pažeidęs nei medžioklinių ginklų laikymo, gabenimo ar naudojimo tvarkos, nei Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, taip pat nei karto prieš tai nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Su jam paskirta 2005 m. spalio 25 d. nuobauda pareiškėjas visiškai sutinka, dėl jos padarymo labai gailisi. Paskirtą baudą iškart sumokėjo. Pareiškėjas manė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą pažeidė proporcingumo principą.
Atsiliepimas
Savo atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. Vilniaus m. VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnyba gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus raštą, kuriame pažymima, kad T. P. buvo nubaustas už veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje. T. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.3, 60.23, 76.3 punktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktas nustato, kad ginklų ir šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai. Todėl teigė, kad Vilniaus m. VPK negalėjo priimti kito sprendimo, kaip leidimo panaikinimas minėtam asmeniui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2005 m. lapkričio 24 dienos sprendimą „Dėl T. P. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo”.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba, savo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikindama T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus, pasielgė teisėtai, nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų. Tačiau kartu teismas laikė, kad atsakovas, panaikindamas T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus, pasielgė pernelyg griežtai, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę bei kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes.
Teismas pažymėjo, kad T. P. su šeima gyvena Joniškio rajone, vienkiemyje, turi stambų ūkį, ūkyje yra turto už 2684766,76 Lt, todėl, be jokios abejonės, ginklai jam labai reikalingi šeimos ir turto saugumui. Pareiškėjo ūkinė veikla yra tiesiogiai susijusi su ginklų panaudojimu. Ginklai reikalingi elnių selekcijai, nušaunant ligotus, į fazanų medžioklę dažniausiai atvyksta užsieniečiai, kuriems pareiškėjas išnuomoja ginklus. Todėl teismas padarė išvadą, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas būtų iš esmės sužlugdyti.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad T. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, užima atsakingas pareigas (yra UAB „Joniškio Audruvis” direktorius), jis gerai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo įvykdęs jokių nusižengimų, nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, nebuvo baustas administracine tvarka. Dėl padaryto nusižengimo T. P. labai išgyvena ir gailisi, paskirtą baudą nedelsiant sumokėjo.
Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar asmuo gali laikyti ir nešioti ginklą, turi būti atsižvelgiama tiek į asmens, pageidaujančio turėti ginklą, tiek ir į visuomenės interesus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo skundą teismas patenkino.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
teismas įvertino pateiktus argumentus tik formaliai, nedetalizuodamas pažeidėjui inkriminuojamų nusižengimų bei nesvarstydamas įstatymo taikymo konkrečiu atveju;T. P. neteisėtai medžiojo ir už tai buvo nubaustas administracine nuobauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatuoja, kad T. P. dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena ir gailisi. Tačiau teismas tokiu būdu charakterizuodamas pareiškėjo asmenybę neatkreipė dėmesio į tai, kad stabdant pareiškėjo automobilį po neteisėtos medžioklės, jis nesustojo ir pravažiavęs Beržėnų gyvenvietę dešinėje kelio pusėje iš minėto automobilio išmetė tris nušautas stirnas ir šautuvus, kurių vienas priklausė T. P. , t. y. pareiškėjas sąmoningai (šaltakraujiškai) siekė išvengti sulaikymo bei atsikratyti daiktinių įrodymų. Todėl teismas neturėtų apeliuoti į pareiškėjo nuoširdų gailėjimąsi, nes tokio nebuvo;Vilniaus apygardos administracinis teismas savo nutartyje konstatuoja, kad pareiškėjas ginklus nuomoja užsieniečiams fazanų medžioklei bei tuo motyvuodamas daro išvadą, kad panaikinus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas būtų iš esmės sužlugdyti. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra įtvirtintos kitokios nuostatos, t. y. ginklų nuoma negali užsiimti privatus asmuo, o juridinis asmuo, norintis užsiimti ginklų nuoma, turi gauti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą licenciją. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato turimais duomenimis UAB “Joniškio Audruvis” neturi licencijos verstis tokia veikla. Todėl tokia neteisėta pareiškėjo veikla dar kartą patvirtina neatsakingą jo požiūrį į ginklų apyvartą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo minimoje ūkinėje veikloje savo ginklus gali naudoti medžioklės tikslais ir kiti medžiotojai, o ginklų nuomą gali teikti bet kuris juridinis asmuo įstatymo numatyta tvarka gavęs licenciją. Todėl atsižvelgus į nurodytus kriterijus, sunku būtų pagrįsti teismo pasirinktą išvadą, kad pareiškėjui panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus būtų iš esmės sužlugdyta pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas;Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (poįstatyminiai teisės aktai) Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoja panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes įstatyme nėra numatytas alternatyvus sprendimas, t. y. asmeniui praradus nepriekaištingos reputacijos asmens statusą už tai, kad jis buvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas, teigdamas, jog pasielgta pernelyg griežtai, nepalieka Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui galimybės taikyti aiškiai apibrėžtų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų;Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisingas dėl to, kad sprendime yra labiau atsižvelgta į pareiškėjo, o ne į visuomenės interesą, nes joks žmogus nenorėtų patekti į tą laukymę, kurioje per klaidą galėtų būti nušautas brakonieriaujančio (medžiojančio ne pagal įstatyme įtvirtintas taisykles, o pagal savo įgeidžius) asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
apeliantas nurodo, kad teismas nesvarstė įstatymo taikymo konkrečiu atveju. Toks apelianto teiginys yra neapibrėžtas ir abstraktus, kadangi nenurodyta kokio įstatymo taikymo teismas šioje situacijoje nesvarstė. Teismo sprendimu atsakyta į visus pareiškėjo reikalavimus, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka įstatymo reikalavimus;apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas charakterizuodamas pareiškėjo asmenybę nekreipė dėmesio į administracinio pažeidimo protokole paminėtas aplinkybes. Su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti, kadangi byloje yra pakankamai duomenų galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio pažeidimo, jo neskundė, o paskirtą baudą sumokėjo sekančią dieną po nubaudimo;T. P. skunde per klaidą nurodė, kad ginklų nuoma užsiima UAB „Joniškio Audruvis”. T. P. pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių ginklų naudojimo būtinybę tiek ūkinėje veikloje, tiek saugant savo šeimą bei turtą atokiame vienkiemyje;pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba, savo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikindama T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus, pasielgė teisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalimi pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir pripažino, kad apeliantas, panaikindamas T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus, pasielgė pernelyg griežtai, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę;atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, matyti, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos klaidos, kad jis yra garbingas visuomenės narys, užimantis atsakingas pareigas, tuo labiau, kad pareiškėjas praeityje nėra padaręs jokių nusižengimų ir tai duoda pagrindą manyti, kad pareiškėjas ateityje nedarys naujų pažeidimų ir visuomenės interesai nebus pažeisti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atstato tiek pareiškėjo, tiek ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kadangi tokiu būdu pareiškėjas ir toliau turi galimybę apsaugoti bei išlaikyti savo ūkį, verslą ir tuo pačiu svarbiausią mūsų valstybės vertybę – šeimą. Taip pat nepagrįstas ir klaidingas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netiesiogiai konstatuoja, kad pareiškėjas gali sau leisti lengvabūdiškai nusižengti ginklų apyvartą reglamentuojančioms teisės normoms ir nepavykus išsisukti įvykio vietoje, ką patvirtina faktai, vėl galės naudotis ginklais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo T. P. skundas dėl panaikinimo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo „Dėl T. P. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo pagrindus (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 84.3. p.) ir sprendime padarė teisingą išvadą, kad 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikindama T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba nepažeidė įstatymo nustatytų reikalavimų. Byloje esantys įrodymai (b.l. 78-79) patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.3, 60.23, 76.3 punktų reikalavimus ir todėl buvo nubaustas už veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau teigia, kad jam taikytos teisinės priemonės nebuvo būtinos ir yra neproporcingos padarytam teisės pažeidimui.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo asmenybę bei kitas pareiškėjo nurodytas, jo manymu, bylai turinčias reikšmės aplinkybes ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, panaikindamas T. P. leidimą laikyti (nešioti) ginklus, pasielgė pernelyg griežtai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nubaustas net už keliuose Medžioklės taisyklių punktuose numatytus pažeidimus, t.y. už medžiojimą svetimuose medžioklės plotuose (Medžioklės taisyklių 60.3. p.), už medžiojimą šviečiant iš transporto priemonės dirbtiniu šviesos šaltiniu, nepriklausančiu transporto priemonės apšvietimo sistemai (Medžioklės taisyklių 60.23. p.), už neteisėtą medžiojimą medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (Medžioklės taisyklių 76.3. p.). Pagal Medžioklės taisyklių 76 punktą, pareiškėjo padarytas šių taisyklių 76.3. p. numatytas pažeidimas laikomas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena ir gailisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 78), padaręs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.3, 60.23, 76.3 punktų pažeidimus ir tokiu būdu svetimuose medžioklės plotuose sumedžiojęs tris stirnos patinus, pareiškėjas aktyviais veiksmais bandė išvengti atsakomybės už šiuos pažeidimus (stabdant automobilį nestojo ir iš automobilio išmetė tris stirnos patinus bei medžioklinius šautuvus). Todėl tokie po pažeidimo padarymo pareiškėjo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Tai, kad galbūt pareiškėjas gailisi dėl to, jog buvo nustatytas jo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas, negali būti vertinama kaip pareiškėjo asmenį teigiamai apibūdinanti aplinkybė.
Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisės laikyti (nešiotis) ginklus įtaka jo ūkinei veiklai ir verslui, todėl sprendime padarė neteisingą išvadą, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas būtų iš esmės sužlugdyti. Kolegija neneigia, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus bei pačių ginklų turėjimas gali teigiamai įtakoti pareiškėjo ūkinę veiklą, verslą, šeimos ir turto saugumą. Tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas būtų iš esmės sužlugdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi tikslai, kuriems pasiekti, pareiškėjo teigimu, būtinas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei pats ginklų turėjimas (vienkiemyje gyvenančios šeimos ir ten esančio turto saugumo užtikrinimas, elnių selekcija, ligotų elnių nušovimas), gali būti pasiekti pasinaudojant kitų asmenų, turinčių atitinkamus leidimus bei ginklus, paslaugomis. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas kaip fizinis asmuo negali užsiimti ginklų nuoma, todėl pirmosios instancijos teismas galimybės užsiimti ginklų nuoma praradimą nepagrįstai įvertino kaip vieną iš priežasčių, dėl kurios, teismo teigimu, pareiškėjo ūkinė veikla ir verslas būtų iš esmės sužlugdyti.
Kolegija pažymi, jog teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos neprieštarautų teisingumo, protingumo ir kitiems teisės principams. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjo padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų, jo veiksmų stengiantis išvengti atsakomybės įvertinimas iš vienos pusės, bei būtinumo turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir pačius ginklus pareiškėjo ūkinei veiklai, verslui, asmens, šeimos, turto saugumui užtikrinti įvertinimas iš kitos pusės) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad priimdamas pareiškėjo skundžiamą sprendimą atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo, kaip pageidaujančio turėti ginklą asmens, interesą ir visuomenės interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo T. P. skundą dėl panaikinimo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo „Dėl T. P. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.