Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2012-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-988-229/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
1-988-229/2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00265-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-988-229/2012Teisminio proceso Nr.1-50-1-00265-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.29.1; 2.10.1.4. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2004-10-14 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal LR BPK 212 str. 5 p.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. balandžio 4 d., žinodamas, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, privalo įregistruoti šią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. iki sekančių metų gegužės mėn. 1 d. pateikti metinę pajamų deklaraciją, tikslu nuslėpti vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, suklastojo tikrus dokumentus ir disponavo jais, o būtent: 2012 m. kovo 28 d., apie 18.00 val., prie garažo garažų kooperatyve, adresu Kaštonų g. 5, Panevėžio mieste, pirkdamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą- 2012-03-28 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, įrašydamas į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad pirkėjas yra ne jis, o R. Š., įrašydamas į grafą „Pirkėjas“ R. Š. asmens kodą (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresą- „(duomenys neskelbtini)“, vardą ir pavardę “R. Š.“, o grafoje „Transporto priemonę pirko“ pasirašydamas už R. Š. sugalvotu parašu, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012-03-28 d. iki 2012-04-04 d., tyrimu tiksliau nenustatytomis dienomis, šį, žinomai suklastotą tikrą dokumentą, laikė pas automobilio pardavėją R. V. ir automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 4 d., apie 16.00 val., parduodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą- 2012-04-04 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, surašant ją pirkėjui A. L., pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad pardavėjas yra ne jis, o R. Š., į grafą „Pardavėjas“ nurodė įrašyti R. Š. asmens kodą (duomenys neskelbtini) vardą ir pavardę „R. Š.“ ir grafoje „Transporto priemonę pardavė“ pasirašė už R. Š. sugalvotu parašu.

A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad šių metų kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, jis sužinojo, kad žmogus parduoda mašiną (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Aplinkybių iš kur jis sužinojo, kad šis automobilis parduodamas, jis neprisimena. Žino, kad kažkokia bobutė, kuri gyveno, pasirodo, šalia jo gyvenamosios vietos, tai sužinojo iš to, kad ji nurodė atvykti prie vieno iš garažų kooperatyve, adresu Kaštonų g. 5, Panevėžio m. Jam nuvykus automobilį apžiūrėti, jis stovėjo aikštelėje. Jam atvykus už automobilį moteris prašė 500 Lt, tiek jis jai ir sumokėjo. 2012-03-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pildoma tuo pačiu metu, kaip ir mokami pinigai, ją pildė jis savo ranka. Kadangi automobilio būsimas pirkėjas jam buvo davęs, kaip jis manė, savo anketinius duomenis, kuriuos nurodė įrašyti iš karto į transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, tai jis taip ir padarė bei pasirašė už R. Š. savo parašu. Sutartį sudarė kito žmogaus vardu vien tam, kad šiam žmogui reikėjo šio automobilio, nenorėjo „10 kartų“ forminti. Jis buvo įdėjęs kažkada skelbimą į laikraštį, kad pirks automobilį, tikėdamasis gero pasiūlymo sau, bet nei vieno automobilio jam niekas nepasiūlė ir nei vieno jis nenupirko. Šis automobilis buvo pirmas ir paskutinis, kurį jis nupirko perpardavimui, be to, jis jokio pelno iš to neturėjo, išskyrus tai, kad norėjo pasikeisti akumuliatorių. Vyrą, kuris jam davė R. Š. anketinius duomenis, jis sutiko automobilių turguje, besisukiojantį apie mašinas. Jis jam buvo davęs savo telefono numerį, bet gavosi taip, kad nupirkęs automobilį, jis jam paskambino, o jis pasakė, kad jam šio automobilio nebereikia, o gal net neatsiliepė, tiksliai neprisimena, tik žino, kad rado automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neprisimena, pamainymui, tačiau pamainymas šiaip nevyko, jam reikėjo parodyti automobilio (duomenys neskelbtini)pardavimą, o (duomenys neskelbtini) pirkimą. Pildydamas 2012-04-04 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, jis vėl pardavėją nurodė R. Š., nors suprato, kad jis tikrai nebuvo pardavėjas. Tiksliau tariant, pirkėjas, A. L. pildė 2012-04-04 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, įrašydamas vardą ir pavardę R. Š. nuo 2012-03-28 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties, jis jam nieko neaiškino, o jis nieko ir neklausė. Jis vėlgi ties vardu ir pavarde R. Š. pasirašė savo parašu. 2012-03-28 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties pasiėmimo aplinkybių iš jos pardavėjos jis tiksliai neprisimena. Jis supranta, kad gavosi negerai, nieko pikto jis tikrai nenorėjo, gailisi dėl įvykusio ir sutinka sumokėti teismo jam paskirtą baudą (b. l. 74, 78-80).

Liudytojas R. Š. parodė, kad šių metų liepos 19 d. į savo pašto dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini), jis gavo laišką iš UAB „Automera“, kuriame buvo prašoma atvykti į bendrovę atsiimti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo šių metų gegužės 22 d. saugomas po priverstinio nuvežimo. Kadangi jis tokio automobilio niekada neturėjo, tai sekančią dieną nuvyko į UAB „Automera“, kur jam buvo pateikta 2012-05-22 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr.4851 kopija, iš kurios matyti, kad šį automobilį vairavo neblaivus A. G., kurio jis nepažįsta. Jis paaiškino, kad automobilis jam nepriklauso ir jis kreipsis į policiją dėl išsiaiškinimo. Iš UAB „Automera“ jis nuvyko į VĮ Regitra, Panevėžio filialą, kur paaiškinęs susidariusią situaciją sužinojo, kad 2012-03-28 yra užregistruota šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis iš R. V. įsigijo minimą automobilį. Kadangi, kaip minėjo, jis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepirko, tai jis ir kreipėsi pareiškimu į policiją išsiaiškinimui (b. l. 9).

Liudytoja R. V. parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį, autoservise patikrinusi jai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę, sužinojo, kad šį automobilį remontuoti nebeapsimoka, prasta važiuoklės būklė, surūdijęs kėbulas, todėl nutarė jį parduoti. Ji pasižiūrėjo skelbimus laikraštyje „Sekundė“ ir rado keletą skelbimų apie superkamus važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Ji skambino ne vienam pirkėjui, bet sutarė su vienu, kad šis automobilį nupirks už 500 Lt bei atvyks jo pasiimti pats. Ji jam paaiškino, kur stovi automobilis, ir sutarė susitikti prie garažo 18.00 val. Ji sutartą valandą atėjo prie garažo, prie kurio ir atėjo automobilio pirkėjas. Sutarus, kad pirkėjas perka automobilį už 500 Lt, ji jam padavė savo asmens pasą, o jis užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ji pasirašė eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, ties savo pavarde. Vyriškis, sumokėjęs jai pinigus, išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Šių metų liepos mėnesį ji į pašto dėžutę gavo laišką iš UAB „Automera“, kuriuo buvo reikalaujama atvykti į bendrovę ir atsiimti automobilį, kuris joje saugomas nuo š.m. gegužės 22 d. po priverstinio nuvežimo. Ji nuvyko į bendrovę ir paaiškino, kad šį automobilį ji yra pardavusi. Pardavusi šį automobilį, ji sekančią dieną nuvyko į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialą, esantį Pramonės gatvėje, kur pateikė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, kurios kopiją pasidarė „Regitros“ darbuotojas. Vėliau šios sutarties originalą ji atidavė automobilio pirkėjui, jam paprašius grąžinti sutarties originalą. Kam jam jo reikėjo, ji nesuprato. Kadangi ši sutartis jai jau nebebuvo reikalinga, tai ji sutiko jį atiduoti automobilio pirkėjui. Su iš jos automobilį pirkusiu asmeniu telefonu bendravo ir po automobilio pardavimo. Kada tai tiksliai buvo, ji nurodyti negali. Ji jo telefono numerį rado namuose, buvo kažkur užsirašiusi ir prireikus jį rado tarp kitų telefono numerių, tačiau tas telefonas buvo neįvardytas, todėl ji su tuo vyriškiu susisiekė ne iš pirmo karto. Jai tas vyriškis buvo reikalingas, nes parduotame automobilyje liko civilinės atsakomybės draudimas, ir įsigijusi naują automobilį, ji norėjo draudimo sumos likutį persikelti naujam automobiliui Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) kas ir buvo padaryta. Vėliau ji su automobilio pirkėju susisiekė gavusi laišką iš UAB „Automera“ ir paprašė jo paaiškinti, kodėl atėjo jai laiškas dėl automobilio priverstinio saugojimo. Jis jai nieko konkrečiai negalėjo paaiškinti, kažką minėjo automobilių sukeitimą. Ji su juo kartu buvo nuvykusi ir į policiją, ir į UAB „Automera“, bet automobilio negalėjo atsiimti, kadangi policijoje paaiškino, kad jau yra išduotas leidimas atsiimti automobilį asmeniui, kuris vairavo automobilį. Jis prižadėjo automobilį iš UAB „Automera“ išpirkti, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis to nepadarė. Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį ji atidavė, susitikus vietoje tarp namo, adresu Nemuno g. 64, Panevėžys, ir namo, adresu Parko g. 7, Panevėžys, ant šaligatvio. Pirkėjo nei vardo, nei pavardės ji nežino, jis jai neprisistatydavo, o ji ir neklausė, ji jį žinojo iš matymo (b. l. 11-13, 17-18).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuriam ji 2012-03-28 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris užpildė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, nurodydamas, kad transporto priemonę perka R. Š., atpažįsta iš bendrų veido bruožų (b. l. 14-16). Tai A. M..

Liudytojas A. L. parodė, kad 2012 metų kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, jis internete tinklapyje „Autogidas“ paskelbė, kad parduoda automobilį (duomenys neskelbtini). Į šį skelbimą atsiliepė vyriškis, kuris jo paklausė, ar jo nedomina automobilio keitimas, bei nurodė, kad nori keisti į automobilį (duomenys neskelbtini). Kadangi jis tuo metu gyveno Kranto g. 43-28, tai su tuo vyriškiu sutarė, kad jis su tuo automobiliu atvažiuos į Kranto gatvėje prie Bendruomenių rūmų esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Jis sutartu laiku nuėjo į aikštelę, apžiūrėjo siūlomą keisti automobilį (duomenys neskelbtini), jį išbandė. Vyriškis apžiūrėjo ir išbandė jo automobilį (duomenys neskelbtini) ir vėl jie susitiko toje pačioje stovėjimo aikštelėje. Jis sutiko jį iškeisti. Su automobilio (duomenys neskelbtini)savininku sutarė, kad automobilių pirkimo pardavimo sutartis surašys kitą dieną. 2012-04-04 apie 16.00 val. automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas jam paskambino ir jie sutarė, kad jis su automobiliu atvažiuos prie jo namų Kranto g. 43. Jam atvažiavus, jis savo ranka surašė automobilio (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartį, visus savo duomenis ( kurių jis dabar nurodyti negali, nes neatsimena) automobilio savininkas padiktavo duomenis nuo kažkokios kitos sutarties) bei vėliau pasirašė prie jo parašytos pavardės eilutėje „transporto priemonę pardavė“. Parduodant automobilį tas vyriškis minėjo, kad šį automobilį buvo pirkęs iš moters. 2012 gegužės viduryje, prireikus pinigų, jis nutarė automobilį (duomenys neskelbtini)parduoti ir, radęs pirkėją interneto tinklapyje „Autogidas“, jį pardavė. Automobilio pirkėjo jokių duomenų neatsimena. Š.m. birželio mėnesio viduryje jam paskambino tas pats vyriškis, kuris jam pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar jis nėra išsaugojęs automobilį (duomenys neskelbtini)iš jo pirkusio asmens duomenų, telefono numerio. Jis jam pasakė, kad nieko negali padėti, nes duomenys nėra išlikę. Jis jam telefonu pasakė, kad automobilio pirkėjas girtas vairavo šį automobilį ir kad dabar automobilis yra saugomas UAB „Automera“ aikštelėje, o buvusiai savininkei yra skaičiuojamas mokestis už automobilio saugojimą. Po šio pokalbio daugiau su automobilio (duomenys neskelbtini)buvusiu savininku neteko bendrauti. Jo mobilaus ryšio telefono numerio jis neišsaugojo (b. l. 39).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. L. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr.4, kaip asmenį, iš kurio jis 2012-04-04 įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kūno sudėjimo (b. l. 40-42). Tai A. M..

Liudytojas L. Š. parodė, kad 2012-05-18 internete svetainėje „Auto gidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini). Paskambinęs skelbime nurodyti numeriu ( numerio neišsaugojo ir nurodyti negali), sutarė, kad jis apžiūrėti automobilio atvažiuos į (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti automobilio važiavo kartu su A. G.. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio savininko nebuvo, buvo tik jo brolis ( taip jis prisistatė). Apžiūrėjus automobilį ir nutarus, kad jį pirks už 850 Lt, automobilio savininkas telefonu pasakė, kad reikia atvažiuoti į Panevėžio miesto Kranto gatvę. Atvažiavus nurodytu adresu, iš namo išėjo vyriškis, kuriam jis pasakė, kad sutinka už 850 Lt pirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo jam nurodytą pinigų sumą. Jis su savimi turėjo tuščią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką, kurį jis savo ranka užpildė. Automobilio pardavėjas savo ranka darė šiuos įrašus: eilutėje „pardavėjas“ įrašė savo asmens kodą ir vardą pavardę – A. L. ir eilutėje „transporto priemonę pardavė“ parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Sutartis buvo surašyta dviem egzemplioriais. Antras egzempliorius liko pas automobilio pardavėją. Surašius sutartį su automobilio pardavėju, jie išsiskyrė ir nuvažiavo į Bernatonių kaimą pasiimti automobilio. Nuvažiavus automobilio raktelius padavė anksčiau paminėtas automobilio savininko broliu prisistatęs asmuo. 2012-05-22 pasinaudoti automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paprašė jo pažįstamas A. G., kuris tą dieną apie 23.00 val. jam paskambino telefonu ir pasakė, kad jis važiavo išgėręs, todėl jo automobilį policija priverstinai nuvežė į UAB „Automera“ aikštelę. Kitą dieną jis kartu su A. G. nuvyko į UAB „Automera“ aikštelę, kur sužinojo, kad norint atsiimti automobilį reikia sumokėti apie 400 Lt. Kadangi A. G. tokios pinigų sumos neturėjo, tai automobilio neatsiėmė. Su A. G. jie sutarė, kad jis surinks pinigus ir automobilį atsiims, tačiau iki šio laiko jis jokių pinigų nei jam, nei už automobilio saugojimą nesumokėjo, todėl šis automobilis ir šiuo metu yra UAB „Automera“ aikštelėje ir, kiek jam yra žinoma, įsiskolinimas šiuo metu yra virš 2 000 Lt. 2012 metų birželio mėnesio viduryje, tikslios datos neatsimena, iš mobilaus ryšio telefono 8-659-51636 jam paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad gali UAB „Automera“ sumokėti už saugojimą priskaičiuotą pinigų sumą ir paimti automobilį saugoti pas save. Kiek prisimena, tas vyriškis prisistatė kaip buvęs automobilio savininkas. Kadangi ne jis buvo atsakingas už priverstinį nuvežimą ir automobilio saugojimą, o žinodamas A. G. materialinę padėtį, jis tam vyriškiui pasakė, kad pinigų neturi ir negali garantuoti, ar galės atsiskaityti su juo, jam atsiėmus automobilį iš aikštelės. Tuo jų pokalbis ir baigėsi, tas vyriškis daugiau nebeskambino. Papildo, kad 2012-05-18 užpildžius automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas jam dar padavė dvi ankstesnes šio automobilio pirkimo pardavimo sutartis (originalus). Ką jis tiksliai pasakė duodamas sutartis, jis tiksliai neatsimena, bet jis suprato, kad šios sutartys yra reikalingos, nes jis savo vardu automobilio prisiregistruoti negalės. Jis paklausęs jo minėtas sutartis paėmė ir pasidėjo automobilyje. Duomenys iš vienos iš šių sutarčių, t.y. kad automobilio savininkas yra R. Š., buvo panaudoti priverstinai nuvežant automobilį. Kodėl buvo panaudoti pirmosios sutarties, o ne paskutinės sutarties, pagal kurią automobilio savininkas yra jis, duomenys, jis nežino. Turbūt A. G. įvykio metu pateikė visas sutartis. Dėl šio automobilio jam daugiau niekas neskambino (b. l. 23, 32).

Liudytojas A. G. parodė, kad jo pažįstamas L. Š., gyvenantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) name, buto tiksliai neatsimena, įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Automobilį jis pirko pagal skelbimą, kurį rado interneto svetainėje „Autogidas“, o automobilio pasiimti nuvyko kartu su juo į Bernatonių kaimą į privataus namo kiemą. Automobilio pardavėjas buvo apie 25 metų vyriškis, kurio bruožų nelabai įsidėmėjo, nes į jį neatkreipė dėmesio. Su juo daugiau bendravo (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, (duomenys neskelbtini)su automobilio pardavėju susitarė, kad automobilis kainuos 850 Lt, tačiau ar už jį sumokėjo tokią pinigų sumą, jis nežino, nes pinigus mokėjo Linas, jis ir su automobilio pardavėju vietoje surašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį (kas rašė sutarties tekstą nematė, nes jie buvo toliau nuo jo). Surašius dokumentus, Linas išvažiavo namo nupirktu automobiliu, o jis su kitu automobiliu. Su L. Š. nupirktu automobiliu (duomenys neskelbtini)jam teko naudotis gal du kartus ir 2012-05-22 jis šį automobilį vairavo išgėręs ir prie Klaipėdos 103, Panevėžyje, aikštelės jį sustabdė policijos pareigūnai, todėl minimas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Automera“ aikštelę. Jis policijos pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir, kiek matė, dar buvo dvi ar trys ranka pildytos šio automobilio pirkimo pardavimo sutartys. Apie šį įvykį jis tą pačią dieną informavo L. Š.. Kokių veiksmų jis ėmėsi dėl automobilio susigrąžinimo iš UAB „Automera“ aikštelės, jam nėra žinoma. Daugiau apie šį atvejį nieko nurodyti negali, apie kitas jo nenurodytas aplinkybes tiksliau galėtų nurodyti pats L. Š. (b. l. 55).

Iš 2012-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. Š. pateikė 2012-03-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-04-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios apžiūrėtos (b. l. 26-30).

LR BK 300 str. 1 d. sudėtyje numatyti alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, t.y. netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, suklastoto ar netikro dokumento laikymas, suklastoto ar netikro dokumento gabenimas, suklastoto ar netikro dokumento siuntimas, suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas ar suklastoto ar netikro dokumento realizavimas. Šiuo atveju A. M., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į tikrą dokumentą, jį suklastojo.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 93-96), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 98), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 92), neteistas, 2004-10-14 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal LR BPK 212 str. 5 p. (b. l. 87-89). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro siūloma skirti bausmė yra adekvati asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką.

A. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su baudos paskyrimu, tik prašo sumažinti baudos dydį. Jo prašymas netenkinamas, nes jam skiriama artima minimaliai bauda. Už nesunkų nusikaltimą yra numatyta iki 500 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu artima minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir paskirti bausmę – baudą 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė