Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-712-41/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Architectura Humana“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl permokos už darbus ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Lietuvos kuras“ administratoriaus įgaliotas asmuo patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71, 6.205 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Architectura Humana“: a) 12 000 Lt permoką už neatliktus darbus; b) 21 600 Lt delspinigių už detaliojo plano projekto parengimo termino praleidimą; c) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas detaliojo plano projektą įsipareigojo parengti iki 2005 m. liepos mėnesio. Atsakovas nepranešė, kad vėluos atlikti projekto rengimo darbus, nenurodė priežasčių, kodėl neatliko darbų nustatytu laiku. 2006 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, gavęs BAB „Lietuvos kuras“ raštą ir įvertinęs tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, nuo 2006 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį. Sutarties 6 punktas numatė, kad atsakovui neparengus sutartyje numatyto projekto nustatytu terminu, ieškovas už kiekvieną pavėluotą dieną gali skaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sutarties kainos. Kadangi atsakovas praleido darbų atlikimo terminą, jis turi sumokėti ieškovui delspinigius, kurių bendra suma – 21 600 Lt.

Atsakovas iki sutarties nutraukimo (2006 m. gegužės 31 d.) atliko darbus, kurių vertė prilyginama 70 procentų darbų, numatytų sutartyje, vertės. Pagal Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 63, darbai, atliekami iki transporto ir eismo organizavimo schemos patvirtinimo, sudaro apie 70 procentų darbų vertės. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė nurodytą detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atliko ne daugiau kaip 30 procentų darbų. Teismas neteisingai aiškino ir taikė darbų perdavimą pagal rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino darbų priėmimo - perdavimo aktus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyta, jog atsakovas atliko daugiau nei 30 procentų darbų. Ieškovas nepasirašė atsakovo siųstame 2006 m. gegužės 31 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 05/03-02, tačiau darbus, kurie sudaro 50 procentų sutartyje numatytų darbų, priėmė ir jokių pretenzijų nereiškė. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad transporto brėžinys patvirtintas iki sutarties nutraukimo, turėjo daryti išvadą, jog atsakovas atliko ir perdavė ieškovui ne mažiau kaip 50 procentų darbų pagal sutartį. Atsakovui nepadarius ir neperdavus didžiosios dalies detalaus plano darbų ieškovui, A. K. nebūtų galėjusi parengti detalaus projekto per trumpą laiko tarpą.Sutartis nebuvo įvykdyta laiku ne dėl apelianto kaltės, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų. Ieškovo pareigą pateikti atsakovui žemės sklypo topografinį planą bei kitus dokumentus numato sutarties 4.4 punktas, CK 6.661, 6.701 straipsniai. Žemės sklypo topografinis planas atsakovui pateiktas tik 2005 m. gegužės mėnesį. Šis dokumentas yra labai svarbus rengiant detalųjį planą, be jo detalaus plano rengimo darbai negali būti pradėti (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32 punktas). Ieškovas vėlavo pateikti topografinį žemėlapį daugiau kaip 4 mėnesius, todėl jis negali remtis aplinkybe, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybės, jog ieškovas vėlavo sumokėti avansą teismas nepagrįstai nepripažino svarbia bei kliudžiusia atsakovui laiku įvykdyti prievolę. Atsakovas, gavęs avansinį mokėjimą 4 mėnesiais vėliau nei nustatė sutartis, įgijo teisę sustabdyti sutarties vykdymo terminą atitinkamam laiko tarpui, todėl ieškovas negali remtis aplinkybe, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą. Teismo išvada, kad ieškovas neturėjo pareigos pateikti žemės sklypo nuomą patvirtinančių dokumentų prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32 punktui. Sutarties vykdymas buvo sustabdytas dėl žemės sklypo nuomą patvirtinančių dokumentų nepateikimo. Ieškovas, nepateikęs žemės sklypo nuomą patvirtinančių dokumentų, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas įgijo teisę į prievolių įvykdymo sustabdymą ir sutartyje nurodyto termino pratęsimą. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas raštu nepranešė apie tai, jog vėluos atlikti sutartyje numatytus darbus. Ieškovas nepateikė atsakovui pretenzijų dėl tariamai pradelstų terminų. Atsakovas 2006 m. kovo 22 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu, detaliai aprašydamas esančią sklypo planavimo situaciją. Atsakovas, siekdamas įvykdyti sutartį, bendradarbiavo su ieškovu, o ieškovas veikė nesąžiningai.Teismas, sumažindamas priteistinų netesybų dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas prievolės įvykdymo terminą praleido dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovas uždelsė įvykdyti įsipareigojimus ilgiau kaip 4 mėnesius, todėl atsakovas galėtų būti įpareigotas mokėti delspinigius nebent už 2 mėnesių laikotarpį.

Pagal 2005 m. sausio 21 d. trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties Nr. 2005/3 5.3 punktą, atsakovas, atlikęs 50 procentų projektavimo darbų, pateikia projektą organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybei) darbų eigai įvertinti, o organizatorius ir mokėtojas (BAB „Lietuvos kuras“) turi pateikti pastabas dėl rengiamo projekto. Atsakovas tokio projekto nepateikė, taip pripažindamas, kad 50 procentų darbų nėra atlikęs. Atsakovas, grąžindamas dalį pinigų, pripažino, kad 70 procentų visų darbų nėra atlikęs. Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovo parengta transporto ir eismo organizavimo schema sudaro tik 5 procentus viso projekto darbų, nes vėliau rengusi planą A. K. architektūros studija atliko visus veiksmus detalaus plano tvirtinimui. Net ir tie darbai, kuriuos atliko atsakovas, buvo atlikti nekokybiškai, todėl A. K. architektūros studijai reikėjo taisyti atsakovo parengtus dokumentus. Atsakovo teiginys, kad ieškovas priėmė darbus pagal 2006 m. gegužės 31 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 05/06-02 yra nepagrįstas, neteisėtas ir neįrodytas.Atsakovas, manydamas, jog nespės parengti detalaus plano sutartyje nustatytu terminu, privalėjo apie tai raštiškai informuoti sutarties šalis, patikslinti projektavimo parengimo terminą ir nurodyti motyvuotas priežastis, dėl kurių terminas tikslinamas, tačiau to nepadarė. Teismas, priteisdamas delspinigius, tinkamai taikė teisės normas. Atsakovo nurodyti žemės nuomos dokumentai negalėjo būti pateikti, nes ieškovas jų neturėjo, o žemės sklypo nuomos sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė tik 2007 m. birželio 22 d., tai yra po teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto savivaldybė (plano organizatorius), bet ne ieškovas turėjo pateikti topografinį planą ir kitus atsakovo nurodytus dokumentus. Atsakovo teiginys, kad ieškovui nepateikus topografinio plano, jis vėlavo parengti visos teritorijos detalųjį planą, yra nepagrįstas. Planas buvo parengtas ir Vilniaus miesto tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintas nepateikus žemės nuomą patvirtinančių dokumentų. Apelianto reikalavimas dar labiau sumažinti priteistų delspinigių dydį yra nepagrįstas, neteisėtas bei pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas prašo prijungti 2007 m. birželio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-776/07/15 bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Sutartis pasirašyta ir įregistruota tik po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl šalių tarpusavio sutartinių prievolių vykdymo kokybės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias rangos teisinius santykius bei sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus priėmė neteisingą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius raštinius įrodymus trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties pasibaigimo momentu, t. y. 2006 m. gegužės 31 d. atsakovas buvo atlikęs tik 30 procentų sutartyje numatytų detaliojo plano projekto parengimo darbų. Tokia rengiamo projekto darbų kaina buvo fiksuojama dar 2005 m. gruodžio 20 d. tarpiniame atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, pasirašytame šalių atstovų (t. 1, b. l. 6). Byloje nėra jokių duomenų, kad per sekantį sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas visiškai nebūtų vykdęs jokių prievolių (projekto rengimo darbų) pagal sutartį. Remiantis Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 63) detaliojo planavimo darbai, atliekami iki transporto ir eismo organizavimo schemos parengimo ir tvirtinimo, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų darbų vertės. Byloje nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad iki sutarties nutraukimo jis buvo parengęs pagrindinį brėžinį (šis brėžinys pagal atsakovo patvirtintą detaliojo plano kainų paskirstymą procentais detaliojo plano projekto rengimo darbų sudėtyje sudaro 35 procentus – t. 1, b. l. 36-37, 48). Byloje esantys duomenys, kad tokį patį brėžinį parengė A. K. architektūros studija, fakto, jog šį darbą buvo atlikęs ir atsakovas, taip pat nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad transporto brėžinys buvo patvirtintas iki sutarties su atsakovu nutraukimo ir tuo pačiu iki susitarimo sudarymo su A. K. architektūros studija dėl tokio plano paruošimo. Tokia teismo išvadų formuluotė įgalina sutikti su apelianto argumentais apie byloje įrodytas faktines aplinkybes, kad sutarties pasibaigimo momentu atsakovas buvo padaręs darbų už ne mažiau kaip 50 procentų visos darbų kainos. Pažymėtina ta aplinkybė, jog prieš pat sutarties nutraukimą ieškovo darbuotojas paėmė iš atsakovo visus detaliojo plano rengimo dokumentus, tačiau neįvykdė pažado juos sugrąžinti. Tokiais ieškovo darbuotojo neteisėtais veiksmais buvo sudarytos sąlygos, apsunkinančios galimybę atsakovui įrodinėti faktinę darbų atlikimo apimtį (t. 1, b. l. 49).

Byloje dalyvaujančių asmenų sudaryta trišalė sutartis pagal savo esmę ir turinį priskirtina projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarčių rūšiai (CK 6.700 – 6.704 str.). Šios rūšies rangos darbų sutarčiai taikytinos ir rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų bendrosios nuostatos (CK 6.644 - 6.671 str.). CK 6.671 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangos sutartis yra nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Vadovaudamasis šia teisės norma atsakovas trišalės rangos sutarties nutraukimo dieną pateikė užsakytų darbų mokėtojui (ieškovui) tarpinį atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, fiksuojantį faktiškai atliktus pagal rangos sutartį darbus iki 2006 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 42). Užsakovas (pagal byloje aptariamą sutartį – mokėtojas) privalo be išlygų ar su išlygomis priimti atliktą darbą ar jo dalį, įforminant tai atliktų darbų priėmimo aktu (CK 6.662 str. 1 d., 6.700 str. sąlygos). Iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovas be pagrindo neįvykdė pareigos apžiūrėti, patikrinti ir su pastabomis ar be pastabų priimti atsakovo faktiškai atliktus darbus rangos sutarties nutraukimo momentu. Esant nenuginčytam tarpiniam atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktui, fiksuojančiam atliktų darbų etapą už 50 procentų visos darbų kainos, ir nesant duomenų apie kitokią atsakovo faktiškai atliktų darbų apimtį sutarties pasibaigimo momentu, laikytina, kad atsakovui buvo sumokėta tiek, kiek ir priklausė sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 12 000 Lt permokos priteisimo pareikštas nepagrįstai, todėl negali būti tenkinamas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos gali būti priteisiamos tuo atveju, jeigu skolininkas yra atsakingas už prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagal trišalę darbų sutartį atsakovas turėjo parengti detaliojo plano projektą iki 2005 m. liepos mėn. (sutarties 4.5 p.). Nustatytu terminu šis darbas nebuvo atliktas. Ieškovas reikalauja iš atsakovo netesybų sutarties 6 punkto pagrindu dėl detaliojo plano projekto neparengimo nustatytu terminu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos dalyvių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad sutartyje numatytas darbų dalykas – detaliojo plano projektas nebuvo nustatytu terminu parengtas ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovo kaltės. Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta mokėtojo (ieškovo) pareiga teikti rengėjui duomenis, susijusius su rengiamu projektu. Pagal sutarties 4.4 punktą rengėjas (atsakovas) privalėjo pradėti rengti projektą tik gavęs iš mokėtojo žemės sklypo topografinį planą ir pradinius duomenis, būtinus sutartyje numatytam projektui rengti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 32.5 punktą sudarant sutartį su plano rengėju, jam turi būti pateikiamas galiojantis planuojamos teritorijos topografinis planas. Nors Taisyklėse numatyta, kad topografinį planą rengėjui pateikia planavimo organizatorius (aptariamu atveju planavimo organizatoriumi buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija), tačiau pagal bylos dalyvių sudarytos trišalės sutarties 4.4 punktą ši pareiga buvo numatyta mokėtojui, t. y. ieškovui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad topografinį planą šiuo konkrečiu atveju plano rengėjui turėjusi pateikti Vilniaus miesto savivaldybė (plano organizatorius), o ieškovas tokios pareigos neturėjo nei pagal sutartį, nei pagal teisės aktus. Ieškovas tokią pareigą turėjo pagal teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį, kurios sąlygos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d. nuostatos). Byloje nepaneigtas atsakovo teigimas, kad galiojantį planuojamos teritorijos topografinį planą ieškovas pateikė atsakovui ne sudarant trišalę sutartį (Taisyklių 32.5 p. reikalavimas), bet po keturių mėnesių nuo sutarties pasirašymo, kuomet jau artėjo į pabaigą sutartyje numatytas projekto parengimo terminas. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina įrašai byloje esančiame pagrindiniame brėžinyje (t. 1, b. l. 48). Kaltė dėl pareigos pateikti topografinį planą, be kurio negalėjo būti parengtas sutarties dalykas, uždelsto įvykdymo tenka ieškovui. Pagal Taisyklių 33 punktą kiekvienu konkrečiu atveju rengėjui pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas aptariamas su plano rengėju ir priklauso nuo planavimo tikslų, planuojamos teritorijos geografinės padėties ir ypatumų. Įvertinant šias aplinkybes papildomai gali būti rengėjui pateikiami Taisyklių 34 punkte išvardinti bei kiti duomenys, būtini detaliojo plano dokumentui rengti (Taisyklių 34.5 p.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju su detaliojo plano rengėju buvo aptarta, jog detaliojo plano dokumentui parengti reikalingi duomenys, patvirtinantys plano užsakovo (ieškovo) teisę naudotis planuojamoje teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypu pagal nuomos sutartį. Tokį susitarimą patvirtina šalių veiksmai prieš pat trišalės sutarties sudarymą ir po jos sudarymo. 2005 m. sausio 11 d. ieškovas pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui vieneriems metams išnuomoti žemės sklypą, t. y. iki kol bus parengtas detalusis planas (t. 2, b. l. 63). VAVA įsakymas išnuomoti ieškovui žemės sklypą iki bus parengtas detalusis planas, bet ne ilgiau kaip iki 2005 m. lapkričio 4 d., buvo priimtas 2005 m. rugpjūčio 11 d., t. y. jau praėjus trišalėje sutartyje numatytam projekto parengimo terminui. Galima būtų manyti, kad ieškovas negalėjo turėti įtakos tai aplinkybei, jog įsakymas dėl žemės sklypo nuomos buvo priimtas praėjus septyniems mėnesiams nuo prašymo pateikimo, tačiau bylos šalių tarpusavio sutartinių santykių aspektu kaltė už žemės sklypo nuomos teisę patvirtinančių dokumentų nesavalaikį pateikimą tenka ieškovui. Nepaneigtas atsakovo teiginys, kad ieškovo žemės sklypo nuomą patvirtinantys dokumentai atsakovui buvo pateikti tik 2005 m. gruodžio mėn., kai nuomos teisė jau buvo pasibaigusi. 2005 m. gruodžio mėn. ieškovas išdavė atsakovo atstovui įgaliojimą atstovauti tvarkant reikalus dėl žemės sklypo nuomos sutarties atnaujinimo ir leidimo detaliajam planui rengti (t. 1, b. l. 51), kurio pagrindu atsakovas vėliau atliko teisinius veiksmus (b. l. 53-54). VAVA sutikimas rengti teritorijos detaliojo plano projektą buvo duotas tik 2006 m. kovo mėn. Byloje yra VAVA 2006 m. balandžio 11 d. raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (planavimo organizatoriui) ir ieškovui (plano užsakovui), patvirtinantis, kad VAVA neprieštarauja detaliojo plano rengimui. Nenuginčytas atsakovo teiginys, kad tik gavus VAVA leidimą teisiškai buvo galima pradėti detaliojo planavimo darbus. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. architektūros studija vėliau parengė detaliojo plano projektą nesant planuojamo sklypo nuomos dokumentų ir toks detalusis planas buvo patvirtintas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad su ankstesniu plano rengėju, t. y. atsakovu buvo aptarta, kad ieškovas turi pateikti žemės sklypo nuomos dokumentus, kurie būtų reikalingi rengiant detaliojo plano projektą. Už pareigos pateikti tokius dokumentus nepateikimą ir dėl šios priežasties užsitęsusį projekto parengimą kaltė tenka ieškovui.

Išdėstytos aplinkybės bei aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakingais už prievolių pažeidimą, nulėmusį faktą, kad detaliojo plano projektas nebuvo parengtas sutarties 4.5 punkte numatytu terminu, laikytini ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo padarytų sutarties pažeidimų turinį, mastą ir pasekmes, padarė išvadą, kad šie pažeidimai tiesiogiai lėmė ir ieškovo sutartinės terminuotos prievolės pažeidimą. Padariusi šią išvadą teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju atsakovas visiškai atleistinas nuo atsakomybės už sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą nustatytu terminu. Atleidus atsakovą nuo sutartinės atsakomybės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl netesybų priteisimo.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta.

Priėmus byloje naują sprendimą, atsakovui iš ieškovo priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 ir 4 d.) – žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir advokato teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktus mokėjimo dokumentus (t. 2, b. l. 66-67, 86, 109-110).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Architectura Humana“ atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Architectura Humana“ (kodas 120342980) iš ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ (kodas 120059338) 2988 (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų.