- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-223-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01289-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė iš atsakovo D. J. priteisti: 5000,00 Eur negrąžinto kredito; 256,80 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. spalio 4 d. (sutarties nutraukimo dienos); 50,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2022 m. spalio 4 d. (sutarties nutraukimo dienos); 12 proc. (1238,32 Eur) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 25 d.); 462,75 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 25 d.); 22,61 Eur delspinigių; 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 222,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskalbtini) bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško grąžinimo; priteisė iš atsakovo D. J. negrąžintą kreditą 5000,00 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas 256,80 Eur, tarpininkavimo mokestį 50,91 Eur, 1238,32 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 333,30 Eur ieškovei NEO Finance, AB; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovės reikalavimai dėl 5000,00 Eur negrąžinto kredito bei 256,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 50,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 4 d.), priteisimo laikytini pagrįstais.
4. Teismas vertino, jog nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, t. y. jei vartojimo kredito sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 25 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 1238,32 Eur (1495,12 Eur – 256,80 Eur (įsiskolinimas, kuris priteisiamas šiuo teismo sprendimu). Vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 1238,32 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos).
5. Teismas vertino, kad ieškovės argumentai, jog ji yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ir priklausyti nuo to, ką pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 462,75 Eur negautas pajamas (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 25 d.) negali būti patenkintas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pasirinko reikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir įrodinėti nuostolių dydį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl, teismui patenkinus prašymą priteisti nuostolius (negautas pajamas), netesybos (delspinigiai) įskaitomi į priteistus nuostolius, o reikalavimas papildomai priteisti delspinigius atmetamas.
7. Teismas darė išvadą, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta bendrosiose sąlygose, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas (skolinimo platformoje pasirašydamas nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką, nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė.
8. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovas pasirašė vartojimo kredito sutartį ir sutiko su jos sąlygomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl vartojimo sutarties sąlygų vyko realios derybos, jog atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką ginčo sutarties sąlygų turiniui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, preziumuojama, kad vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos.
9. Teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis).
10. Teismas vertino, kad šalių sutarties 6.6 punkto sąlygos, nustatančios 15 procentų dydžio procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 procentų – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. J. 462,75 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-10-04) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-10-25); dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti 22,61 Eur delspinigių; dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš D. J. 22,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
11.2. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos ir, atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
11.3. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
11.4. Tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Nurodytina, kad visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.
11.5. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis.
11.6. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovės naudai priteistinos abi sumos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, dalies dėl delspinigių priteisimo bei dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 5000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti sutartyje nustatyta tvarka iki 2026 m. spalio 25 d., taip pat sumokėti 1495,12 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 12 proc.), 513,11 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, į raginimus vykdyti įsipareigojimus nereagavo, todėl ieškovė 2022 m. spalio 4 d. sutartį nutraukė.
Dėl nuostolių, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo
16. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 462,75 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 25 d.). Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino. Vertino, kad tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir kad jis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Todėl šis mokestis negali būti laikomas negautomis pajamomis (nuostoliais) ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
17. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
18. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju specialiosiose sutarties sąlygose susitarta 12 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 papunktis). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėja įsipareigojo padengti.
21. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
22. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos susiklosčiusiems vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo (nagrinėjamu atveju atsakovo).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde kaip pavyzdžius pateikia kitų Lietuvos apygardos teismų nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo23 straipsnio 2 dalis). Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 462,75 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pasibaigimo dienos.
Dėl delspinigių
25. Apeliantė teigia, kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovės naudai priteistinos abi sumos.
26. Apeliantė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 22,61 Eur delspinigius pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų ir nuostolių santykio teisinės problemos yra detaliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kitaip tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-36/2009).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė delspinigius skaičiavo nuo 2022-05-25 iki 2022-09-25. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 12 proc. (1238,32 Eur) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 25 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, teismui patenkinus prašymą priteisti nuostolius (negautas pajamas), netesybos (delspinigiai) įskaitomi į priteistus nuostolius, todėl reikalavimas papildomai priteisti delspinigius atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
29. Apeliantės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl nėra pagrindo ir šioje dalyje keisti sprendimą už akių.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.