- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- 2-236-231/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02925-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. A. dėl 2474,81 Lt ligos pašalpos permokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo priteisti iš atsakovo A. A. permokėtą 2474,81 Lt ligos pašalpą ir 129,85 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Atsakovas 2009-12-07 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-11-15 iki 2009-12-04. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. buvo paskirta 3132,68 Lt ligos pašalpa (2474,81 Lt pervesta į A. A. asmeninę banko sąskaitą, 469,61 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir 187,96 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų). VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistams analizuojant Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, buvo nustatyta, kad A. A. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009-11-15 iki 2009-12-04 turėjo draudžiamųjų pajamų. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kurios A. A. buvo atleistas 2009-11-02, elektroniniu būdu 2010-01-13, t.y. vėliau nei buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skirti atsakovui A. A. ligos pašalpą, VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimą apie apdraustuosius už 2009 m. IV ketvirtį, kuriame nurodė, kad A. A. 2009-11-03 – 2009-12-31 laikotarpiu buvo priskaičiuota 10186,24 Lt draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-06-04 raštu Nr. (10.17)3-36901 kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl informacijos apie A. A. jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gautas draudžiamąsias pajamas. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-06-08 raštu Nr. D12-346-(3.29) informavo, kad A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-03 iki 2009-12-31 buvo mokama išeitinė kompensacija: už 2009 m. lapkričio mėn. A. A. buvo priskaičiuota 5093,12 Lt darbo užmokesčio sumos, už 2009 m. gruodžio mėn. – 5093,12 Lt darbo užmokesčio sumos. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2009-11-13 iki 2009-12-04 neprarado draudžiamųjų pajamų, t.y. jam buvo mokama Valstybės tarnybos įstatyme numatyta vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsakovas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu neturėjo teisės gauti ligos pašalpos. Nustačius, kad A. A. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-01 sprendimu Nr. 6-13-635 „Dėl A. A. ligos pašalpos permokos nustatymo“ buvo nustatyta 2474,81 Lt ligos pašalpos permoka. VSDFV Vilniaus skyrius siuntė A. A. 2010-07-20 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ligos pašalpos grąžinimo“, kuriame buvo informacija apie susidariusią ligos pašalpos permoką bei raginama minėtą permoką grąžinti, tačiau raštas grįžo iš pašto su žyma „neatsiėmė“. 2010-08-06 buvo išsiųstas pakartotinis raštas Nr. (10.6)3-48880 „Dėl ligos pašalpos permokos grąžinimo“, tačiau ir šis raštas grįžo iš pašto su žyma „neatsiėmė“.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje numatyta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad ligos pašalpos skiriamos apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Viena iš sąlygų, kurių egzistavimas būtinas, kad asmuo gautų ligos pašalpą, - apdraustasis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl ligos arba traumos ir dėl to praranda darbo pajamų (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. A. 2009-12-07 pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl ligos pašalpos skyrimo (b.l. 4). Iš byloje esančio nedarbingumo pažymėjimo (serija D, Nr. 6179108) kopijos matyti, kad A. A. nedarbingumo laikotarpis – nuo 2009-11-13 iki 2009-12-04 (b.l. 5). VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-15 sprendimu Nr. 6-12-226700 nuspręsta skirti A. A. 3132,68 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-11-15 iki 2009-12-04; 2474,81 Lt ligos pašalpa, iš apskaičiuotos 3132,68 Lt ligos pašalpos sumos išskaičius 469,61 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 187,96 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pervesta į atsakovo A. A. banko sąskaitą (b.l. 6-8). Įstatymo 14 str. 3 d. numatyta, kad ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 36 punkte numatyta, kad jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir dėl ligos nepraranda darbo pajamų, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas apie atsakovo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gaunamas draudžiamąsias pajamas sužinojo 2010-01-13, t.y. jau po sprendimo, kuriuo nuspręsta atsakovui skirti ligos pašalpą (b.l. 6), priėmimo (b.l. 9-11). Iš byloje esančios Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-06-08 pažymos apie gautas pajamas Nr. D12-346-(3.29.) kopijos matyti, kad atsakovui A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-03 iki 2009-12-31 išmokėta 7764,04 Lt išeitinė išmoka: už 2009 m. lapkričio mėn. – 3893,27 Lt, už 2009 m. gruodžio mėn. – 3870,77 Lt (b.l. 13). Įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant priedus ir išeitines išmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. A. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009-11-13 iki 2009-12-04 buvo mokama išeitinė išmoka (b.l. 13), konstatuotina, kad atsakovas A. A. neturėjo teisės gauti ligos pašalpą, kadangi minėtu nedarbingumo laikotarpiu dėl ligos neprarado darbo pajamų, t.y. gavo išeitinę išmoką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., Nuostatų 19.1., 36 punktai). Iš byloje esančios VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-01 sprendimo Nr. 6-13-635 kopijos matyti, kad buvo nustatyta, jog A. A. ligos pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009-11-15 iki 2009-12-04 susidarė 2474,81 Lt ligos pašalpos, 469,61 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 187,96 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka (b.l. 14). Atsakovas A. A., prašydamas jam skirti ligos pašalpą, įsipareigojo grąžinti susidariusią pašalpos permoką, paaiškėjus aplinkybėms, įtakojusioms pašalpos dydį ar/ir jos mokėjimą pagal Nuostatų 63 punktą (b.l. 4). Nuostatų 70 punkte numatyta, jog nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus ar duomenis, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis. Nuostatų 71 punkte numatyta, kad jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka. Ieškovas 2010-07-20 raštu Nr. (10.6)3-45096 ir 2010-08-06 raštu Nr. (10.6)3-48880 siekė atsakovą informuoti ir paraginti grąžinti permokėtą 2474,81 Lt ligos pašalpą, tačiau minėti raštai nepasiekė adresato (b.l. 15-20).
CK 6.237 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir konstatavus, kad atsakovas A. A. be teisinio pagrindo gavo ligos pašalpą, ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo permokėtą 2474,81 Lt ligos pašalpą ir 129,85 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 77,89 Lt bylinėjimosi išlaidų (74,00 Lt žyminio mokesčio ir 3,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str., 3 str. 2 d., 5 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., 14 str. 3 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. 4 p., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1., 36, 63, 70-71 p. p., CK 6.237 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 10 p., 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš A. A. permokėtą 2474 Lt 81 ct ligos pašalpą ir 129 Lt 85 ct bylinėjimosi išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Priteisti iš A. A. 77 Lt 89 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.