- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- A2.-54-1007/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pažeidėjas
- Š. M.
- Nukentėjusysis
- K. M.
Administracinio nusižengimo bylos Nr.A2.-54-1007/2017Teisminio proceso Nr.4-12-3-00032-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.;21.9.11.(S)
2017 m. balandžio 12 d.
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalį traukiamas Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. vasario 28 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas Š. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad Š. M. pakartotinai, po analogiško teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos paskyrimo, tėvo valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, t. y. Š. M. 2017 m. vasario 25 d. 18.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametės dukters akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus – „Ledo“ alų, 6 proc. stiprumo. Tokiu savo elgesiu Š. M. pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punkto, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino mažamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jo nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, kadangi neigiamą poveikį vaikui darė jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas – alkoholio vartojimas, ir tuo pačiu Š. M. neatliko savo kaip tėvo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Tokiais savo veiksmais Š. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykio dieną namie nuo apytiksliai 14 valandos iki 16 valandos vartojo alų, tačiau alkoholio vartojimo fakto dukra nematė, nes žmona su dukra tuo metu buvo išėjusios iš namų, pas žmonos mamą. Paaiškino, kad žmona su dukra į namus grįžo apie 18 valandą, jis buvo išgėręs alkoholio, supranta, kad elgėsi netinkamai. Nurodė, kad į namus apie 18–19 valandą atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams pasimetė, nes nesitikėjo, kad jie gali lankytis šeštadienį, nedarbo dieną. Iš pradžių jis bandė neigti, kad vartojo alkoholį, po to pripažino. Paprašytas darbuotojo jis atidarė spintelės duris ir parodė tuščius alaus butelius. Taip pat savo ranka parašė paaiškinimą, tačiau negali paaiškinti, kodėl tą vakarą jis paaiškinime nurodė, kad alkoholį vartojo matant dukrai.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Ž. M. nurodė, kad įvykio dieną ji su dukra buvo išėjusi į svečius pas mamą ir į namus grįžo apie 18 valandą. Paaiškino, kad grįžusi suprato, kad Š. M. vartojo alkoholį, tačiau pažymėjo, kad to fakto jų dukra tikrai nematė. Nurodė, kad į namus atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams pasimetė, daugiau bendravo su socialine darbuotoja kitame kambaryje, kuriame buvo ir vaikas. Paaiškino, kad negirdėjo ką su kitu atvykusiu darbuotoju kalbėjo jos vyras, tačiau matė kaip jis rašė paaiškinimą. Supranta, kad jos vyras netinkamai elgėsi, nes neblaivus buvo namie.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovas Audrius Klišauskas teismo prašė Š. M. paskirti administracinė nuobaudą, kadangi jo padarytas pažeidimas įrodytas. Paaiškino, kad atvykus į šeimos namus suprato, kad Š. M. neblaivus. Iš pradžių to jis nepripažino, vėliau prisipažino ir nurodė, kad vartojo alkoholį – alų, parodė spintelėje tuščią tarą, kurią jis nufotografavo. Š. M. paaiškino, kad alkoholį vartojo vaikui matant, dėl to savo ranka parašė paaiškinimą. Atstovas nurodė, kad Š. M. vartodamas alkoholį vaikui matant pažeidė jo teises, sukūrė nesaugią aplinką, dėl to šioje byloje mažametė pripažinta nukentėjusiąja.
Teismo posėdžio metu liudytoja Renata Masiulienė nurodė, kad dėl įvykio 2017 m. vasario 25 d. surašė pakartotinį šeimos aplankymo aktą. Paaiškino, kad vykdydami prevencines priemones aplankė Š. M. šeimą. Būdama bute daugiau bendravo su Ž. M., vaiku kitame kambaryje, todėl nematė kaip Audrius Klišauskas bendravo su Š. M., kaip jis rašė paaiškinimą. Suprato, kad Š. M. patikrinimo metu buvo neblaivus ir dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Paaiškino, kad patikrinimo metu mažametis vaikas glaudėsi prie mamos, buvo nekalbus, tačiau kitų pažeidimų šeimoje nebuvo nustatyta. Šeimos butas buvo tvarkingas, buvo pakankamai maisto. Liudytoja nurodė, kad Š. M. būdamas neblaivus sukūrė nesaugią aplinką vaikui, dėl ko jam padarė žalą.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. nurodė, kad yra Ž. M. mama. Žino, kad Ž. ir Š. šeimą aplankė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ir dėl to, kad Š. buvo neblaivus, jis turi problemų. Prisimena, kad įvykio dieną jos namuose svečiavosi jos dukra Ž. su savo dukrele, kada tiksliai atėjo ir išėjo, pasakyti negali, nes ji gyvena netoli ir dukra ją lanko dažnai, ateina ir išeina. Gali būti, kad ji iš jos išėjo apie 19 valandą.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį teismas privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (ANK 567 str. 3 d.).
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Minėta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Š. M. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 25 d. 18.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametės dukters akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus – „Ledo“ alų, 6 proc. stiprumo ir būtent tokiu savo elgesiu, jis pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punkto, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino mažamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jo nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, kadangi neigiamą poveikį vaikui darė jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas – alkoholio vartojimas, ir tuo pačiu Š. M. neatliko savo kaip tėvo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. M. pripažindamas, kad patikrinimo metu namie buvo neblaivus, nepripažįsta fakto, kad alkoholį jis vartojo matant dukrai. Nurodo, kad alkoholį vartojo namuose vienas, laikotarpiu 14 iki 18 valandos, kuomet žmona su dukra buvo išėjusios iš namų pas žmonos mamą. Š. M. parodymus patvirtina nukentėjusiosios įstatyminės atstovės Ž. M. parodymai, kad Š. M. nevartojo alkoholio matant dukrai, nes ji įvykio dieną su dukra buvo išėjusi į svečius pas mamą ir į namus grįžo apie 18 valandą, grįžusi matė, kad Š. M. buvo išgėręs alkoholio. Liudytoja S. D. teismui nurodė, kad įvykio dieną jos namuose svečiavosi jos dukra Ž. su savo dukrele, kada tiksliai atėjo ir išėjo, pasakyti negali, nes ji gyvena netoli ir dukra ją lanko dažnai, ateina ir išeina, tačiau gali būti, kad ji iš jos išėjo apie 19 valandą.
Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Ž. M. ir liudytoja S. D. dėl šeiminių santykių gali būti suinteresuotos bylos baigtimi, kad Š. M. išvengtų administracinės atsakomybės, tačiau teismas neturi pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai ir jais nesiremti, nes byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad Š. M. 2017 m. vasario 25 d. 18.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholinius gėrimus vartojo mažametės dukters akivaizdoje. Teismo vertinimu, vien tai, kad Š. M. 2017 m. vasario 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2017 m. vasario 25 d. apie 18.00 val. grįžęs namo po darbo namuose matant mažametei dukrai K. M. gėrė alkoholinius gėrimus – Ledo alų, nepaneigia liudytojų teisme duotų parodymų ir neįrodo faktą buvus. Matyti, kad Š. M. patikrinimo metu, tai yra ir rašydamas minėtą paaiškinimą, buvo neblaivus, pasimetęs. Kokiomis aplinkybėmis Š. M. rašė paaiškinimą nematė byloje liudytoja apklausta patikrinime dalyvavusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja Renata Masiulienė, kuri nurodė, kad lankant šeimą kitų pažeidimų nenustatė. Liudytojos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje mažamečio vaiko interesai buvo pažeisti todėl, kad Š. M. namie buvo neblaivus.
Atkreiptinas dėmesys, kad faktą, jog Š. M. namie buvo neblaivus, iš esmės pripažįsta tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, tačiau šioje byloje Š. M. kaltinamas tuo, kad tėvo valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters atžvilgiu, nes jos akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši teisės norma nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, papildant kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažįstant kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti protokolus.
Teismas, būdamas aktyvus, šioje byloje ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, tačiau abejonės bei neaiškumai, kad Š. M. vartojo alkoholį matant mažamečiui vaikui, nebuvo pašalinti, todėl teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu visas abejones bei neaiškumus aiškina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir sprendžia, kad Š. M. veikoje nėra visų būtinų ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena Š. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną Š. M. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.