Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-1067-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19843-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)

2024 m. birželio 26 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19843-24 ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, teistas (teistumas neišnykęs) 2022 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2023 m. kovo 20 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei M. M., o būtent: 2024 m. gegužės g. 25 d., apie 17.30 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau penkis kartus ranka sudavė į galvos sritį nukentėjusiajai M. M., tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. M. fizinį skausmą.

2. Kaltinamojo A. V. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Pirmosios apklausos metu kaltės nepripažinęs kaltinamasis nurodė, jog jis prieš savo sugyventinę M. M. nesmurtavo. Jie kartu gyvena 5 metus adresu: (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, turi du vaikus. Vakar apie 17.00 val. jis neblaivus grįžo į namus, tarp jo ir M. prasidėjo žodinis konfliktas. Po jo pasakytų žodžių M. jam vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą, bet dėl to jam neskaudėjo, todėl jis jai jokių pretenzijų neturi. Tada jis M. nuo savęs lengvai pastūmė, kad ji pasitrauktų. Nuo jo stumtelėjimo M. nenugriuvo. Tada M. pradėjo ant jo šaukti ir, paėmusi mobilaus ryšio telefoną, kuriuo ji naudojasi, metė jį ant grindų. Telefonas, kuriuo naudojasi M., priklauso jam, o jis jai jį buvo paskolinęs. Paskui, pakėlusi nuo grindų mobilaus ryšio telefoną, jį dar kartą metė jį ant grindų. Dėl to, jog M. mėtė telefoną, jis sudužo. Paskui, paėmusi telefoną, jį metė į jį ir pataikė jam į kairę ranką. Kai M. metė telefoną, jis atkišo kairę ranką, todėl sudužęs telefonas jam sužalojo kairės rankos nykštį. Jis M. pasakė, kad nenori jos matyti, ir ji išėjo. Jis tada nusprendė eiti miegoti į automobilį, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Persirengė, tai yra apsimovė kelnes ir megztinį, pasiėmė iš namų savo daiktus, tai yra du telefonus, elektroninę cigaretę, automobilio raktus ir išėjo iš namų. Jis nuėjo prie savo automobilio, atsigulė ant galinės sėdynės. Netrukus prie jo automobilio atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Tarp jo ir M. vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bet jis tikrai M. negriebė už rankos, neguldė jos į lovą ir tikrai jai nesudavė jokių smūgių. Taip pat nebuvo paėmęs žvakidės į rankas. Jis paskutinį kartą telefoną matė, kai M. jį metė į jį, ir jis nukrito ant grindų. Ar M. pasiėmė tą telefoną, jis nematė. Jis telefono į tualetą nenuleido. Dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą jis neprisipažįsta, nes jis prieš savo sugyventinę M. M. tikrai nesmurtavo, jai jokių smūgių ranka į galvos sritį nesudavė. Papildomos apklausos metu kaltinamasis pripažinęs kaltę visiškai nurodė, jog jis atsiprašė M. už jai sukeltą fizinį skausmą, o ji jam atleido, jie susitaikė. Dėl telefono jis neturi jokių pretenzijų. Telefonas priklausė jam. Jis jį sudaužė pats. Jis buvo neblaivus. Jis gėrė antrą dieną, todėl jo atmintis nebebuvo gera, ir visko gerai neatsiminė, kai jį tyrėja pirmą kartą apklausinėjo. Jų su M. mažamečių vaikų įvykio metu namuose nebuvo, jie buvo pas jo tėvus. Visas konfliktas su M. prasidėjo dėl kitos moters, ji pavydėjo, todėl, grįžus namo, ji pradėjo žodinį konfliktą būtent dėl to. Namuose tuo metu jie buvo dviese. Jis, supykęs ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio, sudaužė jam priklausantį telefoną ir, paguldęs M. į lovą, kad ji nurimtų, nes labai pyko, sudavė jai ranka taip lengvai penkis kartus į plaukuotą galvos dalį. Jo smūgiai tikrai buvo nestiprūs, suduoti su delnu ir netiesiogiai suduodant į galvą, o tokie braukiamieji per galvos paviršių judesiai delnu. Jis mano, kad M. galėjo sukelti tik momentinį skausmą. Po to jis M. nieko nebedarė, o tik išėjo lauk į automobilį. Jis pirmoje apklausoje sakė, kad M. jam taip pat sudavė į veidą ir sužalojo nykštį. Dėl šių M. veiksmų jis jai jokių skundų neturi, nes šie jos veiksmai jam jokio skausmo nesukėlė. Jis pirmoje apklausoje savo kaltės nepripažino, nes jis tada visko nebuvo atsiminęs, nes prieš tai dvi dienas vartojo alkoholį. Dabar, kai praėjo kelios dienos, jis viską prisiminė ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė.

4. 2024 m. gegužės 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja M. M. nurodė, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 17 val. 30 min. adresu: (duomenys neskelbtini), jai žodžiu sukonfliktavus su savo neblaiviu sugyventiniu A. V., šis suagresyvėjo ir dešine ranka jai ne mažiau 5 kartų sutrenkė į galvos plaukuotąją dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji vertina 8 balais.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. M. nurodė, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 17 val. 25 min. adresu: (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. V., grįžęs namo neblaivus iš draugų, pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, o jai paklausus, kas atsitiko, šis toliau ją įžeidinėjo, todėl ji nuėjo į miegamąjį kambarį. A. V. ėjo jai iš paskos ir vis ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, o ji stengėsi nereaguoti į jo provokacijas, kalbėjo su juo ramiu tonu, taip bandydama jį nuraminti. Jai norint išeiti iš miegamojo, šis jos neišleido ir, sugriebęs už rankos, paguldė ją į lovą ir toliau konfliktuodamas dešine ranka ne mažiau 5 kartų sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji vertina 8 balais. Po konflikto šis ją pradėjo varyti iš namų, o jai norint išeiti, jis ją sustabdė ir pasakė jai, kad pirma išrengs ją nuogai ir tada ją išmes. A. V. vėl tapo agresyvus, pasiėmė žvakidę į ranką ir užsimojo jai trenkti, o ji atsisėdo ant lovos, užsidengė galvą ir tikėjosi, kad jis jai netrenks. Konflikto metu ji jį bandė nuraminti, tačiau jis vis tiek išliko agresyvus ir, paėmęs jos telefoną, metė jį į žemę ir jį sudaužė. Jis, pakėlęs telefoną, nuėjo į vonios kambarį nuleisti telefoną į klozetą, o ji tuo metu spėjo pasiimti piniginę, namų raktus ir batus bei pabėgo iš namų pas savo sesę, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl sudaužyto telefono ji šiuo metu pretenzijų neturi. Dėl sukelto fizinio skausmo ji buvo apžiūrėta medikų, tačiau vykti į Priėmimo skyrių atsisakė. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. M. nurodė, kad A. V. jos atsiprašė, o ji jam atleido ir jokių skundų jam nebeturi. Telefonas priklauso A., todėl dėl jo sudaužymo ji niekam nereikš jokių pretenzijų. Jų vaikų – A., 3 m., ir N., 4 m., įvykio metu nebuvo namuose. Jai A. sukėlė fizinį skausmą tik, kai sudavė ranka penkis kartus į plaukuotą galvos dalį. Daugiau A. jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Po to ją apžiūrėjo tik greitosios medicinos pagalbos medikai, bet į Priėmimo skyrių nesivežė. Po įvykio ji niekur daugiau nesigydė, nes nebuvo dėl ko, kadangi jos kūne nebuvo jokių sumušimo požymių. Kai A. jai sudavė smūgius į galvą, jai skaudėjo tik tą momentą, tai yra kelias sekunde, o po to skausmo suduotoje vietoje nebejuto jokio skausmo bei nebeskaudėjo ir kitomis dienomis. Jai jokių sužalojimo požymių nebuvo, tai yra nebuvo nei paraudimo, nei mėlynių. Jai buvo sukeltas momentinis skausmas. Ji mano, kad jai padaryta žala yra mažareikšmė. Civilinio ieškinio ji nereikš. Ji prašo, esant galimybei, tyrimą nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

6. 2024 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buto miegamojo kambaryje ant grindų šalia lovos matomas telefono dėklas su telefono dažų likučiais. Įvykio vietoje tyrimui kitų reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta.

7. 2024 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota M. M. kūno apžiūra, kurios metu ant moters veido nusikalstamos veikos žymių nestebima. Apžiūros metu fotografuota.

8. 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, daryto 2024-05-25 17:23 val., apžiūra. Jame girdimas centro operatorės ir moters (pranešėjos) pokalbis. Operatorei klausiant, kas nutiko, pranešėja atsako, kad ją vyras sumušė, sudaužė telefoną, o ji pabėgo pas sesę. Operatorei klausinėjant, pranešėja nurodo, kad viskas vyko prieš kokias 5 minutes, vyras neblaivus, rankomis mušė, vaikų nepilnamečių nėra, greitoji nereikalinga, jis liko bute, o ji lauks adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešėja prisistato M. M..

9. 2024 m. gegužės 25 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog M. M. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko adresu: (duomenys neskelbtini), reikalinga medikų pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo M. M. ir konstatavo skausmą galvoje. Pasak pacientės, ją sumušė sugyventinis, kuris trenkė jai kelis kartus į galvą, bet akivaizdžių sužalojimų nesimato. Čiuopiant galvos plaukuotąją dalį, jaučiasi nedidelė hematoma, nepykina, į ligoninę vykti atsisako. Nustatyta preliminari diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas.

10. 2024 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad M. M. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota. Greitosios medicinos pagalbos nustatyta diagnozė: „galvos sumušimas“ sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį. Poodinė kraujosruva apčiuopos būdu nediagnozuojama. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą.

11. 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno A. P. kūno kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kurios metu matoma kaip policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyksta 2024-05-25 17:33:38 val. Iš vieno daugiabučio namo laiptinės išeina moteris - M. M. Policijos pareigūnui paklausus, ar ji nukentėjo, M. M. tai patvirtina. Po to A. P. pakalbina kitą moterį, kuri prisistato esanti sesė, kuri nurodo, kad sesė pas ją atbėgo, kad vyras jos sesę mušė. Moters teigimu, jis nuvažiavo pas draugą išgerti, o ji grįžo namo, bet po to ir jis grįžo, pradėjo trankyti duris; ji paklausė jo, kas buvo, o jis pradėjo jai sakyti, kad ją koneveikti, nusivedė į lovą, pradėjo galvą trankyti, ji norėjo pabėgti, ji dar bandė jį nuraminti, bet jis dar labiau užsivedė, pasiėmė žvakidę, pasiėmė į rankas, užsimojo, ji spėjo pasiimti piniginę ir atbėgo pas sesę; ir dar jos telefoną suskaldė, perlaužė ir į klozetą nuleido. Policijos pareigūnams paklausus, ar medikų jai reikia, ar sąmonę buvo praradusi. Moteris atsako, kad - ne. Policijos pareigūnams paklausus, ar ji pati blaivi, moteris atsako, kad nežino, bet šiandien ji negėrė. Policijos pareigūnai alkotesteriu moteriai nustato 0,00 promilių blaivumą. 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno D. L. kūno kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra, įraše užfiksuotas identiško aplinkybės.

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kita rašytinė medžiaga. A. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei M. M.. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. A. V. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

15. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. M. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

16. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. V. kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo M. M. ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę - 6 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-05-25 iki 2024-05-26 (vieną parą) ir laikyti, kad yra atliktos dvi laisvės apribojimo dienos. A. V. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus,- panaikinti.

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis 2 dalis), bausmės tikslus.

18. A. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto anksčiau teistas vieną kartą už panašią nusikalstamą veiką to pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas, baudas sumokėjęs. Dirbantis. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas.

19. Teismas, įvertinęs nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jo dydį artimą numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje tos bausmės vidurkiui, be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant prokurorės prašomus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį, keisti kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. V. išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 25 d. 18.00 val. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14.05 val. (vieną parą), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienas.

21. Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

22. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

23. Civilinis ieškinys nepareikštas.

24. Proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. V. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. V. skirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. V. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme A. V. išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 18.00 val. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14.05 val. (vieną parą), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. V., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.