- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e1-1833-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17054-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. Z. (J. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d, nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje paskiriant galutinę 8 MGL dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. 2021 m. gegužės 27 d., apie 19.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo tėvu V. Z. (V. Z.) metu pastūmė jį, po ko tyčia tris kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. Z. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. Z. parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo. 2021 m. gegužės 27 d. sužinojo, kad yra įdarbintas į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ sezoniniam darbui, t. y. (duomenys neskelbtini). Kadangi labai apsidžiaugė, tai nusprendė atšvęsti. Nusipirko mažiausiai 10 skardinių alaus ir pievutėje (duomenys neskelbtini) gatvėje vienas juos išgėrė. Girtas grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo jo mama I. Z. ir tėvas V. Z. Tėvai, aišku, pastebėjo, kad jis girtas. Sulaukė pastabų, kad yra girtas, kad jo gyvenimas blogai baigsis, jeigu ir toliau piktnaudžiaus, kad jo visos problemos yra dėl alkoholio. Paprašė jo neauklėti, bet moralas nesiliovė ir tėvas toliau kažką aiškino. Neiškentęs jį nustūmė nuo savęs, po ko kibo jam į ,,atlapus“. Kiek smūgių sudavė, nepamena, trenkė tėvui į veido sritį. Kas vyko toliau, nepasakys, bei jei naktį praleido areštinėje, tai matyt, jį namuose sulaikė policijos pareigūnai. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, nori savo tėčio atsiprašyti ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu gali gyventi pas savo vyresnįjį brolį bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-59).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2021 m. gegužės 27 d., apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) jo sūnus J. Z. būdamas neblaivus, atėjo nurodytu adresu, užėjęs į vidų pradėjo konfliktuoti, stumdytis, pradėjo vienas kitą tampyti už ,,atlapų“. Prašė sūnaus nusiraminti, tačiau sūnus buvo nusiteikęs agresyviai panaudojo prieš jį fizinį smurtą jo atžvilgiu, t.y. tyčia trenkė iš kumščio tris kartus, ko pasekoje jis pajuto didelį fizinį skausmą. Po smurto pranešė bendruoju telefonu, tuo metu sūnus be rūbų su kelnaitėmis išbėgo pro duris į apačią. Sūnus smurtauja prieš jį pirmą kartą, anksčiau smurto atvejų nebuvo. Prašo įpareigoti sūnų J. nesiartinti prie jo šeimos ir jo, kadangi jaučia realų pavojų savo ir žmonos gyvybei ir sveikatai (b. l 1,6).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27d. apie 20.22 val. buvo gautas Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), patrulis (duomenys neskelbtini) turi sulaikyta asmenį J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įtariamas smurtu artimoje aplinkoje. Kadangi asmuo tapo agresyvus, pradėjo triukšmauti, prašė pristatyti jį į VPK OVS. Atvykus į vietą J. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (b. l. 34).
Tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.07 val. į policijos komisariatą pagal ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio aiškiai sklido alkoholio kvapas, judesiu koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, tikrintis girtumą atsisakė (b. l. 38).
Iš BIRT žiūrėklės duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 27 d., 19.15 val., (duomenys neskelbtini), J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti su savo tėvu V. Z.. Žodinio konflikto metu J. Z. panaudodamas fizinę jėgą sudavė tris kartus V. Z. į veidą (b. l. 25-30).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sulaukė pastabų, kad yra girtas, kad jo gyvenimas blogai baigsis, jeigu ir toliau piktnaudžiaus, kad jo visos problemos yra dėl alkoholio. Paprašė jo neauklėti, bet moralas nesiliovė ir tėvas toliau kažką aiškino. Neiškentęs jį nustūmė nuo savęs, po ko kibo jam į ,,atlapus“. Kiek smūgių sudavė, nepamena, trenkė tėvui į veido sritį. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklausto nukentėjusiojo V. Z. duotus parodymus, BIRT žiūryklės duomenis, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, todėl jis laikytinos šeimos nariu.
Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. Z. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 76). Nukentėjusiajam 2021 m. gegužės 28 d. buvo siunčiamas pranešimas dėl sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustatytas 7 dienų terminas šį prokuroro sprendimą apskųsti. Praėjus daugiau nei 7 dienoms nukentėjusiojo prieštaravimas nebuvo gautas (b. l. 77), todėl laikytina, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – tėvą), į esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. Z. – teistas (b. l. 65-68), administracine tvarka baustas (b. l. 69-73), dirbantis (b. l. 64). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis J. Z. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgėrė 10 skardinių alaus ir namo grįžo girtas, todėl teismas sutinka su prokurorės siūloma sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant išdirbti 40 val. nemokamų darbų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei dirbti arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. gegužės 27 d., 19.50 val. iki 2021 m. gegužės 28 d., 14.02 val., (b. l. 47,49), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. Z. (J. Z.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: išdirbti 40 val. nemokamų darbų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei dirbti arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę J. Z. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: išdirbti 40 val. nemokamų darbų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei dirbti arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 27 d., 19.50 val. iki 2021 m. gegužės 28 d., 14.02 val., vieno laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72-2 straipsniu, J. Z. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.