Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1A-275-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42166-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. L.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42166-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,nuteistosios E. L. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 (dvidešimties) parų areštas.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. L. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniuose nustatyta tvarka, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., 19 val., iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 10.45 val.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. L. priteista 5,38 Eur (penki eurai 38 ct) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl mokyklos, savo šeimos narei – nepilnametei dukrai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), patampė už plaukų ir kumščiu du kartus sudavė į rankas, kuriomis ši dengėsi veidą, tuo šiais veiksmais A. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. L. prašo sušvelninti jai Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtą dvidešimties parų arešto bausmę.

2.1. Skunde apeliantė nurodo, jog yra pripažinusi savo kaltę, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė, kad jos dukra A. J. turi II-ą (80 procentų) neįgalumo grupę ir yra linkusi fantazuoti bei meluoti. Todėl teisme turėjo dalyvauti psichiatras, tai yra specialistas, žinantis jos dukros ligos istoriją. Jai teko pripažinti savo kaltę, kad galėtų būti su savo vaikais.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios E. L. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti E. L. paskirtą arešto bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydama ją švelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam prašymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklės pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeistos.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

8. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantė veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jai ne pirmasis teistumas. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai. Bylos medžiaga liudija, kad E. L. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, neigė smurtavusi prieš dukrą (1 t., b l. 89-90). Vėliau kaltę pripažino visiškai ir nurodė dėl savo poelgio nuoširdžiai besigailinti (1 t., b. l. 97-98). Kadangi įtariamosios pozicija dėl kaltės pasikeitė, todėl ji buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. E. L. tokiam proceso užbaigimui pritarė, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., b. l. 162-164). 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismas jos atžvilgiu priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteista galutine dvidešimties parų arešto bausme. Tačiau E. L., nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, pasinaudojo įstatymo jai suteikta galimybe pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Savo prašyme apylinkės teismui (2 t., b. l. 14) ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios yra išdėstytos ir apeliaciniame skunde, t. y. kad nebuvo atsižvelgta į jos dukters A. J. neįgalumą. Apeliantės teigimu, jos dukra yra linkusi fantazuoti bei meluoti. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu visiškai pripažino kaltę. Ji nurodė, kad dukra apie 2018 m. rugpjūčio 31 d. kilusį konfliktą bei panaudotą fizinį smurtą sako tiesą, tačiau yra provokatorė, jų tarpusavio santykiai blogi. Taip pat paaiškino, kad su prašymu peržiūrėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę kreipėsi tik todėl, kad 2018 m. lapkričio 28 d. apygardos teisme apeliacine tvarka jos atžvilgiu bus nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje ji yra pripažinta kalta ir nuteista penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Taigi, ji norėjo vienu metu atlikti paskirtas bausmes, taip pat norėjo ilgiau pabūti laisvėje su vaikais (2 t., b. l. 25).

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliantės teiginius, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Tai, kad A. J. atsisakė mamos prašomą dokumentą nunešti į mokyklą, nesuteikė E. L. pagrindo plūsti ją necenzūriniais žodžiais, tampyti už plaukų, suduoti kumščiu, t. y. smurtauti nepilnametės dukros atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje A. J. apklausoje (1 t., b. l. 43-44) dalyvavo ir psichologė J. A., kuri jokių pastabų dėl mergaitės polinkio fantazuoti nepadarė, t. y. nefiksuota, kad nukentėjusiosios parodymai galėtų būti nerealistiški. Bylos duomenimis A. J. nuo 2014 m. sausio 7 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, jai nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas (1 t., b. l. 56), ji yra baigusi (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (1 t., b. l. 62), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 66), vis dėlto, duomenų, kad ji negalėtų teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti parodymus apie šias suvoktas aplinkybes, bylos medžiagoje nėra. Psichiatro pagalba A. J. nėra reikalinga, todėl šios srities specialisto kvietimas į teismo posėdį nėra tikslingas, be to, jau minėta, E. L. savo kaltę pripažįsta ir jos parodymai iš esmės nesiskiria nuo nukentėjusiosios parodymų.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistosios asmenybę, nėra teigiama. E. L. šeima buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių veikus, apskaitą iki 2018 m. liepos mėn., tačiau šeimai ir toliau teikiamos socialinės paslaugos, nes nėra išnykusios priežastys, dėl ko šeima buvo įrašyta į apskaitą (1 t., b. l. 36). E. L. yra bedarbė, jai nustatytas 45 procentų darbingumas, gauna priežiūros tikslinę kompensaciją, taip pat šalpos neįgalumo pensiją vaikui, kadangi jos dvi dukros turi nustatytą vidutinį neįgalumą. Taip pat gauna socialines išmokas vaikams (1 t., b. l. 158). Šie duomenys patvirtina, kad nuteistoji gyvena iš valstybės skiriamų pašalpų, pozityvaus užimtumo nesiekia. Be to, ji nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (1 t., b. l. 161). Šioje nutartyje jau minėta, kad E. L. smurtinę nusikalstamą veiką dukters atžvilgiu padarė būdama neblaivi, jai įvykio metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,64 promilės. Duomenų, kad nuteistoji bandytų gydytis turimą priklausomybę alkoholiui, bylos medžiagoje nėra.

11. Švelnesnės bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimui neduoda pagrindo ir ankstesni apeliantės teistumai. 2015 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. L. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje (1 t., b. l. 115-132). 2018 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir nuteista galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 133-155). Šis nuosprendis skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus E. L. apeliacinį skundą. Tai, kad nuteistoji netinkamai auklėja savo vaikus ir pati elgiasi priešingai įstatymų imperatyvams, liudija ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 2-7). Apeliantė ne kartą bausta dėl savo nepilnamečių vaikų padaryto chuliganizmo, taip pat dėl alkoholinių gėrimų vartojimo (nepilnametei dukrai buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas), ji pati yra plūdusi, įžeidinėjusi policijos pareigūnus, tokiu būdu žemindama jų garbę bei orumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys yra gerokai atitolęs nuo visuomenėje priimtinų bendrabūvio taisyklių ir turėtų būti taisomas ribojant jos elgesio laisvę. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau E. L. skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamo poveikio jos elgesiui neturėjo, t. y. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tikslinga skirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, jog už nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. E. L. yra paskirta gerokai švelnesnė bausmė nei arešto bausmės vidurkis – 30 parų. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė dvidešimties parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti šią bausmę nėra jokio pagrindo. Įvertinus E. L. asmenybę, jos ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be trumpalaikio laisvės atėmimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo gali susiformuoti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė