- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 1-2000-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00230-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. N.
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant sumokėti 8915,97 Lt įsiskolinimą, teistumas neišnykęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N., žinodamas apie 2010 m. lapkričio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista mokėti lėšas D. N. naudai dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 300 litų kas mėnesį iki L. N. pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2010 m. liepos 14 d., vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui – būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. išlaikymo dukrai nemokėjo. Taip A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo susituokęs su D. M.. Išsituokė gal prieš keturis metus. Jam buvo žinomas 2010 m. lapkričio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista mokėti po 300 Lt vaikui išlaikyti. Stengėsi vykdyti šias pareigas, bet šiame mieste jam labai nesisekė. Be to, buvo laisvės apribojimas paskirtas, o buvo ir darbą Norvegijoje susiradęs, būtų viską uždirbęs ir atidavęs, bet probacija neišleido važiuoti. Nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. nemokėjo pinigų, nes tikrai neturėjo iš ko mokėti. Tuo metu kažkuriuo momentu buvo darbo biržoje registruotas, nežinojo, kad būtina būti registruotam, nuo 2013 kovo 4 d. iki 2013 balandžio 22 d. buvo registruotas, paskui susirado darbą įmonėje (duomenys neskelbtini). Atrodo, gaudavo šiek tiek atlyginimo, bet tik tiek, kad į darbą ateitų, todėl neturėjo visiškai iš ko mokėti. Juk reikėjo ir už butą mokėti ir pačiam pragyventi. Nepamena, nuo kada iki kada toje įmonėje dirbo, iš pradžių tai darė nelegaliai. Šiuo metu dirba pas žmogų, jis jam sumokės. Pyktis jis nenori, pinigus perves. Kai uždirbdavo daugiau, yra buvusiai žmonai ir po 400 Lt, ir po 700 Lt mokėjęs, yra ir 2014 metais gruodžio 10 d. 200 Lt mokėjęs ir gruodžio 16 d. - 700 Lt, gegužės 21 d. - 800 Lt, birželio 16 d. - 400 Lt, kaip parašyta, tai buvo už ankstesnius įsiskolinimus. Dėl nemokėjimo nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tai nuo balandžio 18 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir su jais buvo sudaręs sutartį, kad jie kiekvieną mėnesį perves dukrai alimentus. Darbdavys jį patikindavo, kad taip ir vyksta. Antstolis yra Tauragėje, nebuvo pas jį nuvykęs, bandė skambinti, bet vis sekretorė pakeldavo, sakydavo, kad jo nėra, norėjo prašyti nuimti areštą. Dabar nepilną mėnesį dirba. Iki tol irgi nelegaliai dirbdavo, gaudavau juokingas pajamas. Gailisi, kad taip įvyko, dabar tvarkingai kas mėnesį mokės, bent jau pagal galimybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytoja D. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po santuokos su A. N. nutraukimo, 2010 m. lapkričio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. N. buvo priteista dukters L. N. išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį po 300 litų. A. N. priteistų pinigų išvis nemokėjo, todėl kreipėsi į antstolius. Taip pat 2012 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo to laiko fondas pradėjo mokėti po 195 litus kas mėnesį. 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į policiją ir A. N. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaikus. A. N. įsiskolinimas buvo 8915,97 litų. 2013 m. liepos 15 d. iš Tauragės rajono apylinkės teismo gavo sprendimą, kad A. N. paskirtas laisvės apribojimas 8 mėn. ir jis turi sumokėti visą įsiskolinimą. Įsiskolinimo dengimui A. N. pinigus pervedė 2013 m. gruodžio mėn., per kelis kartus - 1124 litus. 2014 m. gegužės 21 d. A. N. į jos sąskaitą pervedė 800 litų, 2014 m. birželio 16 d. pervedė 400 litų. Nuo to laiko daugiau iš A. N. negavo pinigų nei įsiskolinimo dengimui, nei dukters išlaikymui. Iš antstolio A. G. gavo 2014 m. birželio 12cd. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriame matyti, kad antstolis šį patvarkymą yra išsiuntęs A. N. darbovietei, t. y. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta iš A. N. darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 218,89 litus, tačiau jokių pinigų iš šios įmonės jai nei karto pervesta nebuvo. Kadangi buvęs vyras nevykdo teismo sprendimo, neatlygina likusio įsiskolinimo dalies, nuo 2013 m. vasario 1 d. ir vėliau dukrai nemokėjo alimentų, 2014 m. lapkričio 6 d. ji kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 67, 68).
Šalies argumentai
2014 m. lapkričio 6 d. protokole pareiškime D. M. nurodė, jog buvęs jos vyras A. N. vengia mokėti alimentus savo dukrai L. M., kuriuos teismas paskyrė mokėti (kas mėnesį po 218,89 Lt). Šiuo metu A. N. yra nesumokėjęs 6591 Lt (b. l. 4).
Iš 2010 m. lapkričio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, jog juo iš A. N. priteista mokėti 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis dukters L. N. išlaikymui iki pilnametystės (b. l. 7-11).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Direktoriaus sprendimu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. L. M. mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 18).
Iš D. M. banko sąskaitos išrašų matyti A. N. atlikti mokėjimai už įsiskolinimą (b. l. 21-44 ).
Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymoje užfiksuota, jog A. N. registruotas darbo biržoje nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. (b. l. 48, 115).
2014 m. lapkričio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje užfiksuota, kad A. N. nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).
2014 m. gruodžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje užfiksuota, kad A. N. nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 54).
Antstolio R. A. G. kontoros pažymoje nurodyta, jog jų turimais duomenimis A. N. įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. yra 5669,19 Lt (1641,91 eurų) (b. l. 61).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti išsami byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žino apie teismo sprendimą, kuriuo jam priteista mokėti vaiko išlaikymą. Kaltinime nurodytais laikotarpiais gaudavo šiokias tokias pajamas, kadangi dirbo tiek nelegaliai, tiek legaliai, tačiau sumos buvo tikrai menkos. Darbovietėje (duomenys neskelbtini) buvo susitaręs, jog mokėtiną sumą išskaičiuos iš jo atlyginimo, tačiau ir taip neįvyko. Dalį įsiskolinimo dėl vaiko išlaikymo buvusiai žmonai yra padengęs. Sprendžiant dėl A. N. kaltės be jo paties parodymų svarbūs ir liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai. Pastaroji liudytoja nurodė, jog A. N. teismo sprendimu priteistų pinigų išvis nemokėjo, todėl kreipėsi į antstolius, o 2012 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo to laiko fondas moka 195 litų mėnesinę išmoką. Vėliau teismo baudžiamuoju įsakymu A. N. buvo įpareigotas padengti susidariusį įsiskolinimą. Pinigus jis pervedė 2013 m. gruodžio mėn. - per kelis kartus - 1124 litus, 2014 m. gegužės 21 d. - 800 litų, 2014 m. birželio 16 d- 400 litų. Nuo to laiko daugiau iš A. N. negavo pinigų nei įsiskolinimo dengimui, nei dukters išlaikymui. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo, iš A. N. išties priteista mokėti 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis dukters L. N. išlaikymui iki pilnametystės. Byloje esantys liudytojos D. M. banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. patvirtina jos aprodymus apie tai, jog šiuo laikotarpiu A. N. piniginius pavedimus už įsiskolinimą ar alimentus yra atlikęs tik kelis kartus. Įvertinus tai, kad A. N. buvo skolingas už senesnį laikotarpį nemažą sumą vaikui išlaikyti, šios jo pervestos sumos laikytinos įsiskolinimo dengimu, o ne aktualiu laikotarpiu mokėtu vaiko išlaikymu. Be to, byloje pateikta Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Direktoriaus sprendimo kopija patvirtina ir liudytojos nurodytą aplinkybę, jog nuo 2012 m. lapkričio 8 d. dukrai L. M. mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Tai, jog už vaiko išlaikymą yra susidaręs nemenkas įsiskolinimas, matyti ir iš antstolio pažymos. Vilniaus teritorinės darbo biržos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys leidžia spręsti, jog A. N. registruotas darbo biržoje nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. balandžio 17 d., tuo tarpu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. - (duomenys neskelbtini), taigi, aktualiu laikotarpiu turėjo ir oficialias pajamas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vaiko išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, darbingas, iš esmės ir pats pripažino turėjęs, kad ir menkas, pajamas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus esminių kliūčių vykdyti minėtą pareigą.
Įvertinus pirmiau išdėstytus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad jų pakanka išvadai, jog A. N. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl ši jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog dalį įsiskolinimo kaltinamasis yra padengęs, neturi esminės įtakos jo veikos kvalifikavimui, kadangi vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika, pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).
Dėl A. N. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę A. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta). Byloje A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. N. – kartą teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 98-99), kelis kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus, savo pobūdžiu nesusijusius su padaryta veika (b. l. 105-106); oficialiai nedirbantis ir oficialiu pajamų negaunantis (b. l. 110-114), paties teigimu dirbantis nelegaliai, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 107). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant artimą jos vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu nustatant jam įpareigojimus. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.