Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-02-06 · Administracinė byla Nr. A-438-160-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
A-438-160-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00185-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
A. M.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-160/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00185-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1146,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriais už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomą nekilnojamąjį turtą, o jos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo jo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nurodo, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal turimą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vietinės rinkliavos dydis paskaičiuotas pagal gyvenamosios paskirties pastatams (vienbutis gyvenamasis namams) taikomą tarifą. Nurodė, kad atsakovas nuo vietinės rinkliavos įvedimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nemokėjo vietinės rinkliavos už minėtą nekilnojamąjį objektą, nors apie ją žinojo bei mokėjo už kitą nuosavybės teise priklausantį objektą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigė, kad susirašinėjimas su atsakovu parodo, jog pastarasis vengia mokėti vietinę rinkliavą. Sutarties su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui yra siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekamomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Teisės aktai reglamentuojantys atliekų surinkimą ir tvarkymą nenumato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Nemokėti vietinės rinkliavos galima tik minėtų Nuostatų 49 punkto pagrindu, esant priimtam Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimui dėl suteiktos lengvatos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė tuo, kad KRATC neturi teisės reikalauti mokėti vietinę rinkliavą, nes yra tik tarpininkas pagal Koncesijos sutartį, o subjektas gali būti Klaipėdos miesto savivaldybė. Atsakovo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybė suteikė pareiškėjui menamas teises administruoti atliekų tvarkymo sistemą ir rinkliavos surinkimą, tačiau tai nereiškia, jog KRATC turi reikalavimo teisę ir prievartauti jį mokėti už atliekas, kurių KRATC nei apskaitė, nei tvarkė. Atsakovo manymu, vietinę rinkliavą privaloma mokėti tik tuomet, jei naudojasi savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, tačiau jis šia sistema nesinaudoja, jokių atliekų nepriduoda, todėl nėra teršėjas. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo deklaravimo tvarkos aprašo 5 punktą, jis turi teisę deklaruoti savo turimas atliekas, tačiau nepaisant to, pareiškėjas atsisakė priimti jo pateiktą deklaraciją ir ją patvirtinti. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nesiėmė priemonių realiam atliekų kiekiui nustatyti, nors tai privalo padaryti, todėl mano, kad KRATC vengia tinkamai organizuoti atliekų tvarkymą ir jas apskaičiuoti, o įkainiai nepagrįstai padidinti ir Savivaldybė nekontroliuoja ar jie atitinka reikalavimą, kad nustatytos rinkliavos dydis padengtų visas atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo teiginys, jog atliekų turėtojai neturi teisės „rinkti ir tvarkyti atliekas“ nepagrįstas. Nurodė, kad yra neįgalus ir pareiškėjas turėjo spręsti dėl nuolaidų taikymo ar atleidimo nuo rinkliavos, tačiau tai nebuvo daroma. Taip pat teigė, jog jei pareiškėjas reikalauja nuostolių atlyginimo už suteiktas paslaugas, tai tokius ginčus turi spęsti apylinkės teismas civilinio proceso tvarka.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkino ir iš atsakovo A. M. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisė 1146,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisė priklauso 113,65 kv.m gyvenamais namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovas kaip nekilnojamojo turto savininkas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nuostatų (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 18 punktą, visiems komunalinių atliekų turėtojams Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje yra nustatytas vienodas vietinės rinkliavos už vieną toną komunalinių atliekų bazinis dydį – 203 Lt už vieną toną. Toks pat bazinis dydis nustatytas ir 2010 m. lapkričio 25 d. Nuostatų redakcijos 7 punkte. Pagal Nuostatų (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 16 punktą, vietinės rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį, jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Nuostatų (2010 m. lapkričio 25 d. redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį. Pirmosios i mokėtina Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama: kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras – metinę Vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto (15.1punktas); kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra turtinis vienetas mokėtina Vietinės rinkliavos suma yra lygi metinei Vietinei rinkliavai (15.2 punktas). Nuostatuose taip pat numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojams suteikta ir galimybė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Taigi, Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė Vietinės rinkliava, išskyrus <...>. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojama komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėtų išreikšti raštiškai, tai yra pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją, kurios forma pavirtinta minėtu savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį už ateinančius metus ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. imtinai. Pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas už 2008, 2009, 2010 ar 2011 metus būtų teikęs deklaracijas pareiškėjui, o tai reiškia, kad raštu neišreiškė valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo teismui teikiama komunalinių atliekų deklaracija už 2012 metus bei susirašinėjimas su KRATC dėl jos priėmimo nėra teismo vertinami, nes ginčo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpis, kaip minėta, yra 2008 m. liepos 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., o atsakovo teikta deklaracija yra už 2012 m.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai jog, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo, kad atsakovas įvardijamu laikotarpiu gyvena šiame name nekyla. Taigi, atsakovui nepateiktus deklaracijos, nesikreipus nustatyta tvarka dėl lengvatų ar nulinio tarifo taikymo, pareiškėjas vietinę rinkliavą paskaičiavo pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 1 priedo 1 punkte nurodyta, kad pastatams, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, nustatytas vietinės rinkliavos parametras – vienas gyvenamasis namas, kotedžas bei metinė atliekų susikaupimo norma – 1,626 t, o metinės rinkliavos dydis – 330 Lt. Iš pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146,00 Lt. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota pagal vietinės rinkliavos dydžio parametrą – vienas gyvenamasis namas (kotedžas), kuriam nustatytą metinė atliekų susikaupimo normą 1,626 tonos, dauginama iš Nuostatų 18 punkte nustatyto vietinės rinkliavos dydžio 203 Lt už vieną toną komunalinių atliekų (1,626 t. x 203 Lt = 330 Lt). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, kaip jau paminėta sprendime, duomenų, kad atsakovas įvardijamu laikotarpiu nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, nėra.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl nustatytos ženkliai per didelės metinės atliekų susikaupimo normos pagal atitinkamą nekilnojamojo turto objektą ir jo naudojimo paskirtį nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl nagrinėjamu atveju minėtų normų dydžių teisingumas teismo nėra vertinamas. Pažymėtina ir tai, kad dėl Nuostatų atitikties teisiniam reglamentavimui yra pasisakyta tiriant norminio akto teisėtumo bylą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija Nr. 19“ 55-92 psl.), todėl teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti atsakovo atsiliepime iškeltas abejones dėl Nuostatų atitikties teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip jau minėta, pareiškėjas yra Klaipėdos regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Jai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei suformuoti Mokėjimo pranešimus. Iš pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146,00 Lt. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota taikant vietinės rinkliavos dydžio parametrą gyvenamasis namas, kotedžas Nuostatų 1 priedo 1 punktu, t.y. 330,00 Lt metams (metinę atliekų sukaupimo normą 1,626 x bazinio vietinės rinkliavos dydžio 203 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas inter alia pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. spalio 30 d. sprendimu pakeitė 2007 m. kovo 29 d. patvirtintų Nuostatų 17 punktą, kuriuo nustatė, kad jei vietinės rinkliavos mokėtojas nekilnojamąjį turtą nenaudoja pagal paskirtį, jam pateikus rašytinį prašymą KRATC, gali būti taikomas kitas, nuostatų priede numatytas Vietinės rinkliavos dydis arba jis gali būti atleidžiamas nuo Vietinės rinkliavos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Nuostatų (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 49 punktas numato, kad Vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Nuostatų (2010 m. lapkričio 25 d. redakcija) 21 punktas nustato, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava. Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas. Minėtas aprašas patvirtintas 2011 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 154, kurio II skyriuje numatyti Kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo būdai ir atvejai: 4.1. tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, Vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma kita metinė Vietinė rinkliava, nurodyta Vietinės rinkliavos nuostatų 1 priede, <...>; 4.2. tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), Vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė Vietinė rinkliava; 4.3. tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais nuo prievolės mokėti Vietinę rinkliavą už einamuosius metus pradžios iki Vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos, Vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma Nulinė metinė Vietinė rinkliava. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš aptartų Nuostatų ar Tvarkos aprašo nuostatų akivaizdu vietinės rinkliavos mokėtojai siekdami lengvatų, kitos ar nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo taip pat turi savo valią išreikšti raštiškai, tai yra pateikti KRATC prašymą bei kitus įrodymus. Atsakovas teismui pateikė 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2009 m. sausio 27 d., 2009 m. kovo 4 pranešimus KRATC, iš kurių matyti, jog A. M. atsisako mokėti mokėjimo pranešimuose nurodytas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumas, teigdamas, kad nėra atliekų turėtojas ir nesinaudoja atliekų tvarkymo sistema. Šie atsakovo pranešimai negali būti laikomi prašymais dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį ar prašymais taikyti lengvatą ar Kitą metinę vietinę rinkliavą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovas nurodo, jog jis atsisakė atliekų šalinimo konteinerio todėl jis nesinaudoja atliekų šalinimo sistema ir nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pasisakant dėl šių atsakovo argumentų pažymėtina, kad dar 2005 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-269 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (žr.: www.klaipeda.lt), kurių tikslas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje įdiegti atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų saugų atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių privalomumas buvo įtvirtintas jų 4 punkte. Pagal cituojamų Taisyklių 25 punktą visi juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą (išskyrus tuos atvejus, kai buveinė sutampa su gyvenamąja vieta), individualių namų savininkai, namų valdas administruojančios bendrovės, daugiabučių namų savininkų, sodininkų, garažų bendrijos privalėjo sudaryti atliekų tvarkymo sutartis su atliekas surenkančia įmone, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre bei sudariusią sutartį su savivaldybe. Taigi atsakovas kaip individualaus namo savininkas, jau pagal anksčiau įsigaliojusias atliekų tvarkymo Taisykles, jų 25 punktą, privalėjo sudaryti atliekų tvarkymo sutartį su atliekas surenkančia įmone. 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-81 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pagrindu, KRATC buvo suteikta teisė organizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 19 punktu KRATC veikdamas pagal Koncesijos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe atlieka Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas. Todėl atliekų tvarkymo sistemos operatorius perėmė jau egzistuojančią atliekų tvarkymo sistemą, pagal kurios nuostatas atsakovas jau turėjo būti atliekų tvarkymo sistemos dalyviu ir turėti sutartį su atliekas šalinančia įmone bei turėti atliekų šalinimo konteinerį. Taigi atsakovo nurodyti argumentai, kad jis neturi atliekų šalinimo konteinerio ir, todėl jis mano, kad nedalyvauja atliekų surinkimo sistemoje ir jam neatsiranda prievolė mokėti už jam tariamai neteikiamą viešąją paslaugą, yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš analizuotų teisinių aplinkybių akivaizdu, jog teisės aktai prievolės mokėti vietinę rinkliavą šiuo atveju nesieja su tokiomis aplinkybėmis kaip atliekų rūšiavimas, atliekų neturėjimas ar nesinaudojimas konkrečiu, asmeniui skirtu konteineriu, todėl atsakovo argumentai nėra reikšmingi. Nei Rinkliavų įstatymas, nei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimą reglamentuojantys Klaipėdos miesto savivaldybės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio aplinkybės panaikintų pareigą mokėti šią rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 1146,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl 1146,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. M. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d..

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 6 punktą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Dėl atsakovo argumentų, kad faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nes jis nesukuria atliekų, kadangi jas rūšiuoja ir pan., taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti iš jo sumokėti minėtą rinkliavą. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra Klaipėdos regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybei yra suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai) bei steigti savivaldybės įmones, pavedant joms įgyvendinti atitinkamas funkcijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktas). Minėtais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė pareiškėjui administruoti šią rinkliavą, tame tarpe ir išieškoti šios rinkliavos nepriemokas (Nuostatų 36 p.).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, ko pasėkoje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Dėl paminėto tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas