Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam B. P. ir jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros (toliau – ir Institucijos) atstovei Ž. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. P. skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūrai dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu B. P. nubaustas už tai, kad jis nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. liepos 21 d. savo privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) laikė pavojingas atliekas: tepalo filtrus (atliekų kodas 16 01 07*), talpas ir kitas atliekas, kuriose yra tepalų (atliekų kodas 16 07 08*), oro filtrus (atliekų kodas 16 01 21*), pažeisdamas atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, t. y. minėtos pavojingos atliekos laikomos nesandariose talpose po atviru dangumi, neišrūšiuotos, neapsaugotos nuo neigiamų aplinkos veiksnių (saulės šviesos, lietaus), dėl to pavojingomis atliekomis – panaudota alyva (atliekų kodas 13 02 08*) buvo užteršta aplinka, t. y. gruntas 0-5 cm gylyje. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2015 m. liepos 29 d. tyrimų protokole Nr. P-CHA-2015-270/1 fiksuota, jog, atlikus 2015 m. liepos 21 d. B. P.sklype (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) paimto dirvožemio mėginio tyrimą, nustatyta, kad grunte, 0-5 cm gylyje, rasta naftos angliavandenilių C₁₀-C₄₀ 50836 mg/kg (leistina norma 1300 mg/kg). Nurodyta, kad tuo B. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6, 7, 12, 19, 20 punktų, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ir medžiagomis. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Nutarime nurodyta, kad B. P. padarė ATPK 51³ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas 100 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, B. P. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodo 2015 m. rugpjūčio 21 d. vyriausiojo specialisto M. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 105731, 2015 m. liepos 21 d. Patikrinimo aktas Nr. 61/010143740, fotonuotraukos, 2015 m. liepos 29 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento atliktų tyrimų Nr. P-CH-2015-269/1 ir P-CH-2015-270/1 rezultatai pagal patikrinimo metu paimtus B. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo grunto mėginius ir skundžiamas nutarimas. 2015 m. vasario 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. AM 094828 užfiksuota, kad B. P. sukauptas atliekas su aplinkai pavojingomis medžiagomis laiko nesandariose talpose po atviru dangumi, neapsaugant nuo neigiamo aplinkos poveikio, dėl to užteršta aplinka, o pažeidėjas toliau savo veiksmais teršė aplinką, tą patvirtina 2015 m. liepos 29 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento atliktų dirvožemio tyrimų Nr. P-CH-2015-269/1 ir P-CH-2015-270/1 rezultatai, kad grunte 0-5 cm gylyje rasta naftos angliavandenilių C₁₀-C₄₀ 50836 mg/kg, kai leistina norma yra 1300 mg/kg. Tai patvirtina, jog dirvožemyje nuo pažeidimo fiksavimo 2015 m. vasario 26 d. iki kito patikrinimo 2015 m. liepos 21 d., mėginio paėmimo vietą įtakojant įvairioms klimato sąlygoms, nustatytas naftos angliavandenilių viršijimas. Be to, lyginant 2015 m. vasario 26 d. padarytas byloje esančias nuotraukas su padarytomis 2015 m. liepos 21 d. patikrinimo metu, užfiksuotas pavojingų atliekų – talpų su aplinkai pavojingomis medžiagomis didėjimas, taigi, aplinkos teršimas pavojingomis medžiagomis nebuvo baigtas, todėl B. P. veiksmai kvalifikuoti kaip trunkamieji. Todėl terminas skirti administracinei nuobaudai nepraleistas. Dirvožemio mėginio ėmimo vieta, kurioje stačiakampio formos paviršiaus plotas užterštas panaudotais tepalais, yra 1,8 kv.m, užteršto grunto tūris pagal mėginio ėmimo gylį – 0,009 m, duomenys yra pridėti bylos Nr. AB-500 medžiagoje. Pareiškėjas skunde prieštaringai nurodo, kad visas atliekas su kenksmingomis medžiagomis ketino laiku išmesti, tačiau teigia, kad inspektoriaus rasto sklype tepalų ir alyvos talpos yra ne atliekos, o jo naudojamos turimos technikos priežiūrai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas B. P. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kelias, ant kurio jam M. Z. liepė žemę uostyti, yra bendras, juo visi važinėja. Atvykę į jo kiemą, pareigūnai rodė kažkokį pažymėjimą, bet jis neskaitė. Jie turėjo pateikti leidimą, kad gali tikrinti jo privačią valdą, tačiau leidimo nerodė. Pareiškėjo valdoje tikrintojai rado ant lentų padėtą sandarų, užsuktą bakelį. Oro filtras buvo padėtas ant metalo, ant žemės, lauke. Metalas lauke sudėtas, nes pareiškėjas turi technikos, kartais reikia kažką suvirinti. Dar buvo neveikiantis šaldytuvas lauke pastatytas. Vėliau dar kartą atvykęs M. Z. pasakė, kad trūksta įkalčių. Jis rašė, ką norėjo - nesąmones. Pareiškėjui davė susipažinti, bet šis neskaitė. M. Z. pakasinėjo žemę, ėmė mėginius – gal porą indelių tose vietose, kur buvo stalas, ant šio sukrautas metalas. Jokios kuro dėmės ten nebuvo. Tepalo bakelis gal buvo dar nepaimtas. Jokių tepalų išpilta nebuvo. Vėliau pagal kvietimą atvykęs į Instituciją, pareiškėjas atsisakė pasirašyti dokumentus ir išėjo. Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti bakeliai yra nauji, švarūs, dar nenaudoti, metalinės statinės jam reikalingos kurui, tepalo bakelis trečioje nuotraukoje yra užsuktas, matomas piltuvas naudojamas kurui pilti. Ant nuotraukoje užfiksuoto darbastalio nieko nedirba, ant jo remontuoja techniką.

Pareiškėjo atstovė Monika Šereikienė paaiškino, kad atvykus specialistui M. Z. liepos mėnesį rinkti papildomų dokumentų, perrašant teisingai protokolą, specialistas darė fotonuotraukas, tempdamas talpas iš uždarų patalpų. Fotografavo vieną krūvą, kuri nuotraukose matyti iš visų pusių, iš arčiau, iš toliau. Elgėsi su privačios valdos savininku nepagarbiai, neaiškino, ko atvyko, ką ten kasinėja. Pareiškėjui kyla klausimų, ar gruntas paimtas iš jo žemės sklypo. Pareiškėjas matė, kad buvo kasinėjama, bet jo sklype kuro dėmių nėra.

Institucijos įgaliotas asmuo Ž. A. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamame nutarime visi teisės aktai nurodyti teisingai, tokios redakcijos, kuri galiojo nutarimo priėmimo metu. Tikslus atliekų kiekis nebuvo skaičiuojamas, nes atliekos buvo išmėtytos sklype, o ne vienoje krūvoje, kuri tam, kad būtų galima apskaičiuoti atliekas kubiniais metrais, turi būti netgi suspausta. Todėl buvo laikoma, kad atliekų kiekis neviršijo vieno kubinio metro.

Liudytojas M. Z. parodė, kad pagal telefonu gautą pranešimą, jog B. P. prie savo sodybos papylė naftos produktų, su kolega R. G. iškart nuvyko pas pažeidėją. Šio sodyba yra ant kalniuko, prie miškelio, ribojasi su sodininkų bendrija, kurios gyventojai nepatenkinti tarša. Nuvykus ore jautėsi specifinis kvapas, keliuku dėl atlydžio tekėjo vanduo, kuriame buvo matyti naftos produktams būdinga vaivorykštė. Pasikvietė B. P. to pažiūrėti, tačiau negalėjo įrodyti naftos produktų išpylimo, nes paties fakto nematė. Pažeidėjo kieme pamatė tepaluotus kanistrus. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasiūlė pažeidėjui kitą dieną atvykti dėl nutarimo surašymo. Jis atvažiavo, liudytojas surašė nutarimą, kurį pažeidėjas apskundė teismui. Teismui nurodžius bylą tirti iš naujo, nuvyko pas pažeidėją, jau pasiėmęs iš laboratorijos indus, kastuvą, dėžę. Nuvykus, kieme buvo ir kažkokia moteris. Dirvožemio mėginius ėmė prie lauke esančio viso tepaluoto darbastalio. Imami du mėginiai, pirmasis nuo 0 cm iki 5 cm. Pakasęs mėginį padėjo ant popierinės dėžės, kad nebūtų lapų ir spyglių, tada sudėjo į vieną stiklainį, ant kurio buvo numeris, po to ėmė gilesnio sluoksnio nuo 15 cm iki 20 cm mėginį. Tai antras mėginys. Atėjęs prie automobilio, surašė mėginių poėmio aktą, patikrinimo aktą, paprašė pažeidėją pasirašyti. Šis atsisakė. Tada liudytojas įjungė mobilaus telefono filmavimo kamerą ir jam viską perskaitė. B. P. pasakė, kad nepasirašys. Tada liudytojas su įjungta kamera filmavo, aprodė visur atliekas, jas įvardindamas, kartu vaikščiojo ir moteris. Oro filtras yra pavojinga medžiaga. Rado plastikinių kanistrų – prie plytų buvo 5 l talpos mėlynos spalvos kanistras, o dilgėlyne jų buvo daugiau. Kanistrai tikrai buvo naudoti. Pavasarį kieme prie automobilio „Žiguli“ buvusio tepalo filtro vėliau jau neberado. Kieme mėtėsi tepaluoti skudurai. Pažeidėjui ranka parodė vietą su tepalo dėmėmis, kur ėmė dirvožemio mėginį, klausė, ar čia ne tepalas. Pažeidėjas vis tiek neprisipažino. Grįžęs atidavė mėginį laboratorijai, jį siuntė į Vilnių. Išsiuntė Paplauskui kvietimą atvykti į Instituciją. Šia atėjus pirmą kartą, pasakė, kad pokalbis bus įrašinėjamas. Tada pažeidėjas išėjo, teko jį kviesti dar kartą. Antro pokalbio metu kartu su liudytoju buvo kolega V. R.. P.atsisakinėjo duoti savo asmens dokumentą, kategoriškai atsisakė pasirašyti ir išėjo. Nutarimas jam buvo išsiųstas registruotu laišku. Atliekos kubiniais metrais matuojamos tada, kai jos būna suspaustos, be oro tarpų. Šiuo atveju taip išmatuoti atliekų galimybės neturėjo, tačiau buvo matyti, kad jų suspaustų kiekis tikrai neviršytų kubinio metro

Liudytojas R. G. patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas M. Z.. Jis parodė, kad gavę telefoninį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) teritorija užteršta galimai nafta ir cheminėmis medžiagomis, kitą dieną, t. y. 2015 m. vasario 26 d., su kolega M. Z. nuvyko į įvykio vietą, ant keliuko baloje pastebėjo naftos produktų žymes, buvo ir stiprus kvapas. Buvo drėgna, todėl pagal pėdsakus ir kvapą atėjo iki P. sodybos ant kalniuko. Ten rado tepaluoto inventoriaus, nafta užterštos taros. M. Z. iš namo pakvietė sodybos šeimininką, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas V. R. parodė, kad Institucijoje administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui atėjęs pareiškėjas buvo nusiteikęs negeranoriškai, nenorėjo atsakinėti į M. Z. klausimu, atsisakė pasirašyti jam perskaitytą protokolą ir, trenkęs durimis, išėjo. Rašant protokolą, apie baudos dydį nebuvo kalbama.

Liudytojas S. B. parodė, kad pareiškėją paskundė S. M.. Liudytojo ir pareiškėjo sodybos yra kaimynystėje, 150-200 metrų atstumu per miškelį. Blogo, naftos kvapo nuo pareiškėjo sodybos nejaučia, B. P. sodyboje yra traktorius, priekalas prie namo, kieme gražiai sudėta visokių detalių. Po kiemą nėra vaikščiojęs. Išpiltų tepalų, dėmių ant grunto sodyboje nematė. Prie darbastalio nėra buvęs. Keliuku, einančiu nuo B. P. sodybos, naudojasi tik pats pareiškėjas.

Liudytojas J. G. parodė, kad kartais B. P. jam paremontuoja traktorių, suvirina plūgą ar „drapoką“. Darbus atlieka mažoje dirbtuvėje, traktorių tvarko kieme, prie namo. Yra dirbtuvėse darbastalis, spaustuvas, gręžimo staklės, įrankiai. Lauke darbastalio, tepalų nematė, jokio slogaus ar benzino, tepalų kvapo nejuto, dėmių grunte nematė. Matė gelžgalių krūvas pareiškėjo sodybos kieme. Jokių bakų, talpų ten nesimėto.

Liudytojas A. Z. parodė, kad pareiškėjas kieme turi prisirinkęs metalo laužo, kurį naudoja, taisydamas savo techniką. Nei tepalų, nei kuro pareiškėjas nelaiko, nėra ten matęs tepalo bakų, kuro filtrų, degalų dėmių grunte ir pan. Kieme netvarka, besimėtantys bakai nešvarūs, bet jie tušti. Detalės stovi lauke.

Administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 105731 2015 m. rugpjūčio 21 d. nurodyta, kad 2015 m. vasario 26 d. nustatyta, kad B. P. (duomenys neskelbtini). privačioje valdoje yra sukaupęs, laiko aplinkai pavojingas medžiagas: tepalo filtrus, talpas ir kitas atliekas, kuriose yra alyvų, oro filtrų, kurios laikomos po atviru dangumi, neišrūšiuotos, neapsaugotos nuo neigiamų aplinkos veiksnių (saulės, šviesos, lietaus), atliekos laikomos nesandariose talpose. Dalis šių aplinkai pavojingų medžiagų – panaudoti tepalų nubėga ant grunto. Iš 2015 m. liepos 21 d. paimtų mėginių Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas nustatė, kad mėginyje paimtame iš gylio nuo 0 iki 5 cm, tyrimo protokolas Nr. P-CHA-2015-270/1, rasta naftos angliavandenilių C₁₀-C₄₀ 50836 mg/kg (leistina norma 1300 mg/kg). Tuo pažeidė Taisyklių 6, 7, 12, 19, 20 punktų, Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Patikrinimo akte Nr. 61 2015 m. liepos 21 d. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas M. Z. tikrino B. P. sklypą ir paėmė du dirvožemio mėginius: 0-5 cm ir 5-20 cm gylyje, apžiūrint sklypą, rasta, jog plastikinė ir metalinė tara užteršta pavojingomis medžiagomis (tepalu), laikoma po atviru dangumi, rastas automobilio oro filtras. Pateiktoje aeronuotraukoje užfiksuota mėginio paėmimo vieta B. P. sodyboje, fotolentelėse prie šio patikrinimo akto užfiksuota pareiškėjo sodyboje po atviru dangumi laikomos nešvarios plastikinės, metalinės talpos, įvairios detalės, seni automobiliai, padangos, gelžgaliai, tepalo bakeliai, oro filtras, darbastalis atvirame kieme, šalia kurio imti dirvožemio mėginiai.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2015 m. liepos 29 d. tyrimų protokole Nr. P-CHA-2015-270/1 nurodyta, kad atlikus grunto mėginio 0-5 cm gylio iš B. P. sklypo, koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), tyrimą, rasta naftos angliavandenilių C₁₀-C₄₀ 50836 mg/kg.

Pagal Institucijos atliktą žalos aplinkai paskaičiavimą, dėl grunto užteršimo B. P. sklype gamtai padaryta 351,31 Eur žala.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių šaukimų matyti, kad pareiškėjas buvo kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui į Instituciją net tris kartus: 2015 m. liepos 17 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. Iš Institicijos vyresniojo specialisto M. Z. 2015 m. rugpjūčio 21 d, tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. atvykęs į Instituciją, B. P. atsisakė parašyti paaiškinimą, pasirašyti ir priimti protokolą.

Institucijos pateiktoje USB laikmenoje esančiose fotonuotraukose tiek 2015 m. vasario 26 d., tiek 2015 m. liepos 21 d. užfiksuotos B. P. sodybos kieme atvirose vietose netvarkingai numestos nešvarios plastikinės tepalo talpos, akivaizdžiai tepaluoti, prarūdiję kanistrai, bidonai, neužsandarinti kuro bakai, bet kaip suverstas įvairus metalo laužas pramaišiui su minėtomis plastikinėmis ir metalinėmis talpomis, ant iš B. P. sodybos vedančio keliuko polaidžio drėgmėje užfiksuota naftos produktams būdinga spalvota vaivorykštė, analogiškai tos pačios talpos ir įvairiausios atliekos užfiksuotos ir 2015 m. liepos 21 d. patikrinimo metu, nufilmuota atviroje talpoje esantis tepalas, tepaluotas skuduras ant darbastalio, dėmės grunte ir t. t.

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. P. skundas atmestinas.

ATPK 51³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, – užtraukia baudą piliečiams nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo netikėti administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog B. P. jam priklausančioje žemės valdoje laikė būtent pavojingas atliekas – fotonuotraukose ir vaizdo įraše objektyviai užfiksuotas kieme metalo laužo ir kitų įvairių statybinių etc. atliekų krūvoje išmestas oro filtras, akivaizdžiai tepaluotos ar kitokiais naftos produktais užterštos arba ir puspilnės tepalo nesandarios ir netgi visiškai atviros plastikinės ar metalinės talpos, kurios taip pat numestos pareiškėjo kieme arba sumestos į minėtų įvairių nerūšiuotų atliekų krūvas. Atliktas laboratorinis tyrimas patvirtina, kad pareiškėjo kieme gruntas šviežiai užterštas naftos angliavandeniliais, mėginio paėmimo vietoje grunto teršimas nuo tepaluoto skuduro, numesto pareiškėjo kieme prie darbastalio, užfiksuotas vaizdo įraše. Fotonuotraukos ir vaizdo įrašas padaryti dalyvaujant pačiam pareiškėjui. Skundžiamame nutarime ir protokole nurodyti pavojingų atliekų kodai atitinka Taisyklių (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 21 d.) 1 priede nurodytus pavojingų atliekų – oro filtrų, tepalo filtrų, kitų atliekų, kuriose yra tepalų – kodus. Tai, kad pareiškėjo kieme šios atliekos buvo aptiktos tikrinimo 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. liepos 21 d. metu, patvirtino ne tik paminėta vaizdinė medžiaga, bet ir liudytojai M. Z. bei R. G.. Pareiškėjo pakviesti liudytojai aiškino nematę B. P. kieme dėmių, pavojingų atliekų, nejutę naftos kvapo, tačiau jie parodė visos sodybos neapžiūrėję. Liudytojas S. B. teigė nevaikščiojęs po pareiškėjo kiemą, aiškino, kad kieme gražiai sudėta visokių detalių, nors tą akivaizdžiai paneigia fotonuotraukose užfiksuota pareiškėjo kiemo aplinka, kur matyti, jog detalės suverstos itin netvarkingai. Liudytojas J. G. aiškino netgi nematęs kieme darbastalio, kuris vėlgi aiškiai užfiksuotas tiek foto nuotraukose, tiek vaizdo įraše. Analogiškai paminėta bylos vaizdinė medžiaga paneigia ir šio liudytojo parodymus, kad jokių bakų ar talpų pareiškėjo kieme nesimėto. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad pareiškėjo kieme netvarka, besimėtantys bakai nešvarūs, bet teigė, kad jie tušti. Tačiau, kaip paminėta, vaizdo įraše užfiksuoti netgi puspilniai visiškai atviri tepalo bakeliai. Tai, jog kieme mėtosi tušti tepalo bakai, patvirtina, jog šie bakai jau yra ne ūkyje pareiškėjo naudojami, kaip teigė pareiškėjas ir jo atstovė, o būtent atliekos. Toks šių pareiškėjo pakviestų liudytojų parodymų prieštaringumas, neatitikimas kitai objektyviai užfiksuotai faktinei bylos medžiagai teikia teismui pagrindą jais netikėti ir vertinti kaip subjektyvius, duodamus siekiant padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo atstovė teigia, jog nebuvo tiksliai apskaičiuotas pavojingų atliekų kiekis, tačiau pastebėtina, kad B. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už minimalaus pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, kai dėl to pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Įstatymas šiuo konkrečiu atveju nereikalauja tikslaus tokių atliekų kiekio nustatymo, todėl tai, jog kiekis buvo nustatytas tik vizualiai, visiškai nešalina B. P. atsakomybės pagal ATPK 51³ straipsnio 3 dalį. Kaip paaiškino Institucijos atstovė, kubiniais metrais išmatuoti galima tik suspaustas atliekas, kai jose nebelieka oro tarpų. Šiuo atveju, Institucijos pareigūnui vizualiai įvertinus pažeidėjo namų valdoje rastų pavojingų atliekų ir jų talpų kiekį, nebuvo pagrindo manyti, jog jis viršija vieno kubinio metro tūrį, todėl nebuvo būtinybės visas šias atliekas surinkti ir atitinkamai apdoroti, jas suspaudžiant, siekiant tinkamo jų išmatavimo. Nors pareiškėjas ir jo atstovė abejojo atlikto dirvožemio tyrimo objektyvumu ir tikrumu, tokių savo prielaidų ir abejonių niekuo nepagrindė, todėl šie argumentai vertintini tik kaip jų subjektyvūs samprotavimai.

Skundžiamame nutarime teisingai nurodytos ir blanketinės teisės normos, kurių pareiškėjas nesilaikė – nors pareiškėjo atstovė teigė, kad jos nesutampa su nurodomų teisės aktų turiniu, tačiau tokiu atveju visiškai neaišku, kokių būtent teisės aktų turinį atstovė lygino: kaip minėta, nurodytos blanketinės teisės normos savo turiniu atitinka teisės pažeidimo fiksavimo ir skundžiamo nutarimo metu galiojusios redakcijos nurodytus teisės aktus – Taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 21 d.), Įstatymą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 1 d.). ATPK 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.

Pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog B. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už trunkamąjį teisės pažeidimą – jis pavojingas atliekas savo kieme laikė nuo pirmojo patikrinimo 2015 m. vasario 26 d. iki antrojo patikrinimo 2015 m. liepos 21 d., taigi, 2015 m. liepos 21 d. užfiksavus pakankamai ilgą laiką trunkantį atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą, būtent 2015 m. liepos 21 d. surinkus visus trunkančio pažeidimo darymo faktą patvirtinančius įrodymus ir specialistams 2015 m. liepos 29 d. patvirtinus grunto pareiškėjo kieme užteršimo naftos produktais faktą – pažeidimo padarinius, o skundžiamu nutarimu pareiškėją nubaudus 2015 m. rugsėjo 9 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas ATPK 35 straipsnyje, nebuvo pažeistas. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, teisingai, pagal ATPK 30² straipsnio nuostatas atsižvelgus į lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Taigi, tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto B. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. P., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros vyresniosios specialistės A. B. 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, kuriuo B. P. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Eur bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. P. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.