Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant: Rasai Maldanytei, Astai Paškevičienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo P. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 25 d. vakare bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė V. L. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 14 smūgių į pilvo, krūtinės, liemens, galvos bei dešinės blauzdos sritis, padarydamas nukentėjusiajam kylančiosios ir riestinės žarnų pasaitų, kylančios žarnos sienelės, kasos ir didžiosios taukinės plyšimus su aplinkinėmis kraujosruvomis ir 900 ml kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę bei nedideles kraujosruvas pilvo sienoje, aštuonių (IV-XI) dešinės pusės šonkaulių priekinių dalių lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose ir poodine kraujosruva krūtinės dešinėje, poodines kraujosruvas viršugalvio abiejose pusėse ir dešiniajame smilkinyje su nedideliais kraujo išsiliejimais po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smegenų dešinės pusės smilkininės skilties išoriniame paviršiuje ir kairės momeninės skilties užpakalinėje dalyje, poodines kraujosruvas kairiajame viršutiniame voke, krūtinės ir nugaros dešinėse pusėse, abiejose juosmens pusėse, dubens kairiajame šone ir dešinėje blauzdoje bei muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dėl to, t. y. nuo storųjų žarnų pasaitų, kasos ir storžarnės sienelės bei didžiosios taukinės plyšimų sukelto ūmaus vidinio nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę V. L. mirė.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusysis prašo nuteistojo bei nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo P. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Negalima sutikti su pagrindiniu nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų motyvu, kad V. L. pripažintas kaltu nužudęs brolį V. L. , remiantis vien jo paties parodymais, kuriuose jis save apkalbėjo, o jokių kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė iš esmės nuoseklius parodymus apie konflikto su broliu priežastis ir eigą (b. l. 98-100). Šiuos parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 103-104). Parodymai duoti, dalyvaujant skirtingiems gynėjams. Jų esmė – išgertuvių metu nuteistasis ėmė priekaištauti broliui Virginijui dėl šio gyvenimo būdo, t. y. nuolatinio girtavimo, nenoro dirbti. Pradžioje buvo žodinis barnis, vėliau ėmė tarpusavyje muštis. Konflikto iniciatorius buvo brolis. Buvo susimušę keletą kartų – pradžioje virtuvėje, kur abu girtavo, vėliau koridoriuje ir brolio kambaryje. Iš viso apeliantas broliui sudavė apie 13-14 smūgių į veidą, krūtinę, pilvą. Po paskutinių muštynių brolis nukrito ir liko gulėti, o nuteistasis nuėjo miegoti. Rytą atėjęs į brolio kambarį, jį rado gulintį ant grindų, paskambino pagalbos telefonu ,,112“.

Tiesa, paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 113-114) nuteistasis gerokai sušvelnino naudoto smurto apimtį paaiškinęs, jog pirminių tyrimo veiksmų metu buvo labai pasimetęs, todėl jo parodymai netikslūs. Jis pripažino tik susistumdymo metu nustūmęs brolį nuo savęs ir galbūt sudavęs į petį.

Atsižvelgusi į aplinkybę, kad V. L. apklaustas įtariamuoju, praėjus net dešimčiai dienų po nusikaltimo, t. y. pakankamai ilgam laiko tarpui, jo apklausoje dalyvavo gynėjas, teisėjų kolegija atmeta argumentą dėl pasimetimo, o ikiteisminio tyrimo pabaigoje ryškiai sušvelnintus parodymus vertina kaip pakitusį gynybos būdą.

I instancijos teisme V. L. irgi neigė bent kiek didesnį smurtą brolio atžvilgiu, tačiau atsakydamas į teisiamojo posėdžio pirmininkės klausimus ne kartą patvirtino, jog jau aptarti anksčiau duoti išsamūs parodymai užrašyti teisingai.

Taigi, nėra pagrindo abejoti nuteistojo pirminiais parodymais, nors jis juos bandė neigti ir apeliacinės instancijos teisme.

Neįtikinamas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas dėl savęs apkalbėjimo priežasčių, kurį apeliaciniame skunde pakartojo ir nukentėjusysis. Žuvusiojo elgesys, gyvenimo būdas nei apeliantams, nei kitiems artimiesiems nebuvo nežinomas ir kiekvienas buvo laisvas pasirinkti sprendimą: tėvas išsikėlė gyventi kitur, o brolis ,,auklėjo“ kumščiais. Tokioje situacijoje negalima nenumatyti, kad anksčiau ar vėliau gali įvykti nelaimė. Dėl to kilusios pasekmės negalėjo būti visiškai netikėtos ir sukelti apeliaciniuose skunduose nurodytas būsenas.

Nuteistasis teisus, jog sutinkamai su BPK 272 str. 1 d. nuostatomis kaltinamasis turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis juos laisvanoriškai davė ir jie nėra vienintelis įrodymų šaltinis.

Liudytojas P. J. I instancijos teisme patvirtino savo ankstesnius parodymus, jog ir anksčiau, maždaug likus mėnesiui iki įvykio, buvo atvejis, kai nuteistasis į liudytojo klausimą, kodėl iš buto sklinda triukšmas, atsakė ,,auklėjąs“ brolį, nes šis nuolat girtauja, niekur nedirba.

Tai įrodo, kad nuteistasis, nepritardamas brolio asocialiam gyvenimo būdui, problemą ir anksčiau bandė spręsti kumščiais.

Teisėjų kolegija sutinka su I instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog konflikto iniciatorius buvo pats žuvusysis. Apie jo netinkamą elgesį, visuotinai nepriimtiną gyvenimo būdą parodė nukentėjusysis P. L. , kaip liudytojas apklaustas A. L. .

Teisėjų kolegija tiki šių proceso dalyvių parodymais, tačiau jie neįrodo nuteistojo teiginio, kad aptariamo konflikto metu jis tik gynėsi nuo brolio agresijos.

Specialisto išvados Nr. G 109/04 (01) duomenys (b. l. 89) įrodo, jog V. L. poodinės kraujosruvos – viena skruosto srityje ir dvidešimt nugaroje – galėjo būti padarytos suduodant smūgius rankomis; sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. paaiškino, kad dalis šių kraujosruvų galėjo atsirasti ne tik nuo smūgių, bet ir nuo atsitrenkimo į daiktus grumtynių metu, kadangi beveik visos jos yra nugaroje.

Iš specialisto išvados Nr. M 2478/04 (01) duomenų (b. l. 16-22) matyti, jog visi V. L. lavono rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kūną žalojančiais daiktais paveikus ne mažiau kaip keturiolika kartų, o trys iš jų – pilvo organų sužalojimai – kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl storžarnės pasaitų ir kasos plyšimų įvyko ūmus vidinis mirtį sukėlęs nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę.

Taigi, abiem broliams padaryti sužalojimai yra neadekvatūs savo sunkumu. Tai rodo, kad žuvusiojo V. L. kėsinimasis nebuvo pavojingas, todėl nebuvo ir būtinosios ginties situacijos. Beje, pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme netvirtino buvus tokią situaciją. Bylos aplinkybės rodo, jog tai buvo dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų abipusės muštynės, kurias išprovokavo žuvusysis savo gyvenimo būdu.

Nuteistasis savo skunde teigia, kad jis broliui sudavė į veidą bei krūtinę ir nežino, ar šis buvo sumuštas prieš įvykį.

Šis apeliacinio skundo motyvas taip pat nepagrįstas.

Jau aptartos specialisto išvados Nr. M 2478/04 (01) duomenys įrodo, jog visi sužalojimai V. L. padaryti maždaug vienu metu iki 4 valandų prieš mirtį.

Teismo medicinos ekspertas M. P. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad šis 4 valandų laikotarpis yra maksimalus. Ekspertas parodė, jog nukentėjusiajam konstatuoti mirtį sukėlę sužalojimai negalėjo būti padaryti, šiam krentant.

Nustatyta, kad broliai ilgai girtavo namuose, jie buvo vieni, naktį niekas iš buto nebuvo išėjęs, V. L. rytą rastas ten pat ant grindų, kur vakare buvo nukritęs muštynių metu.

Taigi, per teismo medicinos eksperto nurodytą laikotarpį jo negalėjo sumušti niekas kitas, tik brolis V. L. Todėl neabejotina, jog jis padarė sužalojimus ir į pilvo sritį, nuo kurių plyšo pilvo organai bei įvyko ūmus vidinis mirtį sukėlęs nukraujavimas.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 dalį.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvai savo esme atkartoja nuteistojo skundo motyvus, todėl atskirai neanalizuojami. Nukentėjusysis akcentuoja nuteistojo teigiamas ir žuvusiojo neigiamas savybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šeimoje susiklosčiusia sudėtinga situacija dėl sūnaus Virginijaus girtavimo, tačiau tuo negalima pateisinti priemonių, kurias kitas sūnus Viktoras naudojo problemai spręsti.

Teismas išsamiai motyvavo bausmės paskyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad netiesioginės tyčios kaltės forma padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį, įvertino kaltininko asmenybę. V. L. neteistas, kaimynų ir artimųjų gerai charakterizuojamas, tačiau baustas administracine tvarka už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu ir girto pasirodymu viešoje vietoje.

Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys.

Tačiau jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia, kadangi ji neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Beje, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės keičia įvykio aplinkybių dėstymą, akcentuodamas gintį ir teigdamas anksčiau save apkalbėjęs. Tai rodo, jog viena iš teismo nustatytų lengvinančių aplinkybių teturi formalų pobūdį.

Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, už nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, teismas V. L. paskyrė žymiai trumpesnę, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo P. L. apeliacinius skundus atmesti.