- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-37-03/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei A. A., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui A. A., jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. dalinio sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, pakeisti nepilnametei I. A. priteisto išlaikymo dydį priteisiant kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su ja, padalyti santuokoje įgytą turtą: automobilius, trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ja grubiai elgiasi, žemina ją vaikų akivaizdoje, yra nesugyvenamo būdo, agresyvus ir isteriškas. Teigė, kad santuoka iširo galutinai, bendro šeimos ūkio su atsakovu nebeveda, ketveri metai santuokinio gyvenimo nebegyvena. Kadangi atsakovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareikalavo kitos turto ekspertizės, ieškovė prašė daliniu sprendimu išspręsti tik santuokos nutraukimo klausimą, o kitus klausimus spręsti vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-08-20 daliniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, nustatė nepilnametės I. A. gyvenamąją vietą su ieškove, pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-07-20 nutarimu priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai I. A. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, atšaukė Klaipėdos rajono apylinkės teismo A. A. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-943/1998 m. bei priteisė ieškovei iš atsakovo 216 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė svarių įrodymų, jog dėl santuokos iširimo buvo kaltas tik atsakovas, todėl padarė išvadą, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 dalinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 250, 253, 254 straipsnių nuostatas, nes šalių atstovams nebuvo suteikta teisė į baigiamąsias kalbas bei teisė pasinaudoti replikos teise. Mano, kad dėl šių procesinės teisės pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šie pažeidimai negalėjo būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas nesilaikant CPK 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas sprendime galimas tik esant abiejų sutuoktinių prašymui. Teigia, kad spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių kaltės teismas neįvertino CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsnių nuostatų, kurias, kaip nurodė ieškovė ir patvirtino savo paaiškinimus liudytojų bei rašytiniais įrodymais, pažeidė atsakovas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo momentą skaičiuoja nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, apeliantės nuomone, išlaikymo momentas turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2006-05-18.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą rezoliucinėje dalyje nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog šalių atstovams nebuvo suteikta teisė į baigiamąsias kalbas bei teisė pasinaudoti replikos teise, neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui ir šie procesiniai pažeidimai gal būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, suteikiant galimybę šalių atstovams pasisakyti ir replikuoti. Teigia, kad nors teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodyta, jog nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl mano, jog šią klaidą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, pataisydamas sprendimo rezoliucinę dalį. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti jo kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimu buvo pakeistas tik išlaikymo dydis, todėl mano, kad teismas pagrįstai pakeitė išlaikymo dydį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1984-09-22. Santuokoje gimė 2 vaikai: L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-07-20 nutarimu iš A. A. šalių vaikams L. A. ir I. A. priteistas išlaikymas - 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų) , bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki L. pilnametystės, po to - ¼ iki I. pilnametystės. Šalių sūnus yra pilnametis.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, kad konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatinėjamas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad dėl šeimos nestabilumo buvo kaltas tik atsakovas. Be to, ieškovė pati pripažino, jog šeimyninis gyvenimas iš dalies nesusiklostė ir dėl jos neapdairumo, nes matė atsakovo žalingus įpročius prieš santuoką, tačiau vis tiek kūrė su juo šeimą, manydama, kad galės atsakovą pakeisti, todėl teismas pagrįstai dėl santuokos iširimo konstatavo mišrią sutuoktinių kaltę (CK 3.61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų vaikų interesų, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsnius. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netikslinga pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo jai priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje ir nenurodė, kokia pavardė paliktina atsakovui po santuokos nutraukimo ir kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš sprendime nurodytų teismo motyvų akivaizdi teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šis formalus pažeidimas negali būti pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad išlaikymo nepilnametei šalių dukteriai I. A. dydis turėjo būti pakeistas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2006-05-18, nes sprendžiant ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo negali būti taikoma CK 3.200 straipsnio nuostata, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
Iš 2007-08-06–2007-08-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas baigiamosiose kalbose savo poziciją dėl santuokos nutraukimo pareiškė, dalyvaujantys byloje asmenys replikos teise nepasinaudojo, nei ieškovė, nei jos atstovas pastabų CPK 177 straipsnyje nustatyta tvarka dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tai, jog šalių atstovai nepasisakė baigiamosiose kalbose, galėjo turėti įtakos teisingam ginčo išsprendimui.
Nors atsakovas teigė, jog teikė išlaikymą nepilnametei dukteriai I. A., tačiau iš apeliantės teismui pateiktos 2007-08-28 pažymos apie įsiskolinimą nustatyta, kad 1998-07-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo įsiskolinimas 2006-06-01 buvo 10 305,99 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis papildytina, nurodant, kad vykdomasis raštas atšauktinas atsakovui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl dalinio sprendimo rezoliucinė dalis tik papildytina, nurodant, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama jo pavardė, Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-943/1998 m. atšaukiamas, kai atsakovas sumokės 1998-07-20 nutarimu priteisto išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. dalinio sprendimo rezoliucinę dalį papildyti nurodant, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo A. A. paliekama pavardė A., o Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-943/1998 m. atšaukiamas, kai atsakovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), sumokės 1998-07-20 nutarimu priteisto išlaikymo įsiskolinimą.