- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-722-830/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57804-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kaltinamasis
- V. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ilgalaikį leidimą gyventi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R., 2017 m. lapkričio 5 d., apie 21.15val. Panevėžio (duomenys neskelbtini) bendrabučio, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam J. R. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas jam kairės pusės žandikaulio-skruostikaulio komplekso lūžį, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžiais su poslinkiais, kairio žandinio ančio vidinės, priekinės bei užpakalinės sienelių lūžiais, kairio skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu, tai yra nesunkiai sutrikdė J. R. sveikatą.
Šalies argumentai
V. R. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad padarė kaltinime nurodytą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Konfliktas su J. R. prasidėjo nuo to, kad J. R. prašė jo kodo nuo interneto prieigos. Jis nedavė, todėl kilo konfliktas. J. R. įžeidinėjo jį dėl jo tautybės, varė iš Lietuvos, įžeidinėjo jo tėvus, kurie yra mirę. Jis (V. R.) pavadino J. R. „Moliūgu“. 2017-11-05 iš R. Ž. sužinojo, kad J. R. siūlo jam eiti muštis. Vakare apie 21 val. bendrabutyje (duomenys neskelbtini) Panevėžys) nuėjo pas J. R. į kambarį, klausė jo kodėl jis nori muštis. J. R. pradėjo vėl jį įžeidinėti dėl tautybės ir dėl tėvų. Ėjo kartu su J. R. koridoriumi, konflikto metu susistumdė, sudavė J. R. kumščiu į veidą. Buvo supykęs ant J. R., įsižeidęs, susinervinęs. Muštynes matė R. Ž., Ž. K.. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 eur neturtinei žalai atlyginti, jo manymu yra per didelis. Nukentėjusiojo atsiprašė, supranta, kad pasikarščiavo, susitaikyti su nukentėjusiuoju nepavyko. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti globėjos L. J. atsakomybei.
Nukentėjusysis J. R. parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Su kaltinamuoju iki įvykio santykiai buvo konfliktiški. Būdavo, kad pasakydavo negražiai apie kaltinamojo tautybę. Nežinojo, kad kaltinamojo tėvai yra mirę. Po sužalojimo gydėsi ligoninėje apie 2 savaites. Dėl sužalojimo turėjo įvairių nepatogumų – negalėjo normaliai valgyti apie 2 savaites. Apie mėnesį negalėjo eiti į darbą, negavo atlyginimo apie 800 eurų, turėjo gydimosi išlaidų. Kaltinamasis jam atlygino 100 žalos.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).
1) Nukentėjusiojo J. R. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis parodė, kad 2017-11-05 apie 21.15 val. bendrabučio, esančio Panevėžyje (duomenys neskelbtini) g., trečio aukšto koridoriuje jį sumušė pažįstamas V. R., t.y. viena kartą kumščiu sudavė į veidą. Jis juto fizinį skausmą. Jis kelias dienas gulėjo Panevėžio ligoninėje, nes buvo sužalota akis ir žandikaulis, tikslios diagnozės nepamena. Paskui išvažiavo į Kauno klinikas, ten gulėjo 6 dienas, jį nuvežė M. R. verslo ir paslaugų mokyklos bendrabučio budėtoja, kuriai sumokėjo pinigus už kurą. Kauno klinikose jam darė žandikaulio operaciją. Kol gulėjo Panevėžio ligoninėje, pas jį buvo atėjęs V. R. su R. Ž. ir Ž. K.. V. R. pasiūlė susitaikyti, siūlė pinigų, sumos nesakė, bet jis atsakė, kad taikytis nenori, jam nereikia pinigų. Jie pabuvo apie 10 min., bet kadangi jis nekreipė į juos dėmesio, jie išėjo, tik V. R. paliko cigarečių pakelį, bet jį išmetė į šiukšliadėžę (b. l. 5, 10-11, 12, 15);
2) 2018-01-10 specialisto išvada Nr. G 61/2018 (05), iš kurios matyti, kad J. R. nustatytas kairės pusės viršutinio žandikaulio – skruostikaulio komplekso lūžis, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžiais su poslinkiais, kairio ančio vidinės, priekinės bei užpakalinės sienelių lūžiais, kairio skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 40);
3) Liudytojo Ž. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad V. R. pažįsta nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Kartu gyvena mokyklos bendrabutyje, t. y. viename bloke, bet skirtinguose kambariuose. Apie įvykį, kai V. R. sumušė J. R., žino, nes tada buvo bendrabutyje. Tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo sekmadienis, V. R. įėjo į kambarį, paskui išėjo, atkreipė dėmesį, kad kažkoks judėjimas vyksta. Tada išėjo į koridorių, paėjo iki koridoriaus, kur yra aikštelė. Į koridorių atėjo J. R. ir pradėjo aiškintis santykius su V. R.. V. R. klausė J. R., kodėl jis „stumia“ ant jo tėvų. Dar kažką vienas kitam pasakė, ir V. R. su kumščiu davė J. R. į veido sritį, arčiau kaktos, į kurią pusę, nepamena. J. R. iš karto suklupo. Ir tada visi išsiskirstė į kambarius. J. R. nulipo laiptais žemyn. (b. l. 40);
4) Liudytojo R. Ž. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad V. R. pažįsta nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Nuo pradžių kartu gyvena mokyklos bendrabutyje viename bloke, skirtinguose kambariuose. Rudenį, V. R. buvo atėjęs į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pas jo brolį A. Ž.. Tuo metu R. Ž. buvo pas brolį. Su jais buvo ir J. R.. Tada J. R. pradėjo kalbėti įžeidžiančiai ant V. R. tėvų, kurie yra mirę. Sakė, kad tėvai yra tokie pat „durneliai“, kaip ir pats V. R.; „nesveiki“; J. R. kalbėjo daug negražių žodžių, tiksliai nepamena kokių. V. R. tada nieko neatkirto. V. R. yra labai ramaus ir jautraus būdo, niekada nesikolioja, niekada nebus pirmas, kuris „puls“. J. R. ir V. R. yra trečiakursiai ir nuo pat pradžių J. R. nemėgo V. R.. Jis yra matęs, kaip ne kartą J. R. užkabinėjo V. R.. Po pokalbio PC (duomenys neskelbtini), visi išsiskirstė savais reikalais. Tą patį vakarą apie 19.20 val. bendrabutyje, kai ėjo iš dušo, pamatė J. R., ėjo pro duris ir į jas spyrė. Tada išėjo V. R. ir paklausė – ką darai? J. R. atsakė, kad ne jo reikalas. J. R. nuėjo į kambarį, o jis kartu su V. R. nuėjo iš paskos į jo kambarį. Paklausė, kodėl jis spardo duris, norėjo gražiai pakalbėti, bet J. R. pastūmė V. R. pro duris į koridorių. Tada abu nuėjo į kambarį. Tada V. R. buvo piktas. O J. R. ėjo į pirmą aukštą. Bet nespėjo nueiti žemyn, iš kambario išėjo V. R., jis ir Ž. K.. J. R. atsisuko ir su V. R. pradėjo stumdytis apie kokias 5 min. Kol stumdėsi, J. R. įžeidinėjo V. R. apie jo tautybę, kad yra „ruskis“, daugiau nepamena, ką sakė ir tada V. R. trenkė su kumščiu vieną kartą į kairį smilkinį J. R.. Ir tada J. R. suklupo ir užsidengė vieną akį. O jie visi trys - jis, V. R. ir Ž. K. išėjo į savo kambarį. Girdėjo, kaip J. R., bėgdamas laiptais, rėkė ir nugriuvo pirmame aukšte ant žemės. (b.l. 35-36);
5) 2017-11-06 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bendrabučio, esančio adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje. (b. l. 7-8).
6) Iš 2018-06-19 pakvitavimo matyti, kad V. R. atlygino J. R. padarytą dalį žalos - 100 eurų (b.l. 154).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Byloje yra pilnai įrodyta, kad V. R., 2017 m. lapkričio 5 d., apie 21.15val. Panevėžio (duomenys neskelbtini) bendrabučio, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , trečio aukšto koridoriuje, abipusio konflikto metu, sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam J. R. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas jam kairės pusės žandikaulio-skruostikaulio komplekso lūžį, kairės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžius su poslinkiais, kairio žandinio ančio vidinės, priekinės bei užpakalinės sienelių lūžius, kairio skruostikaulio lanko lūžį su poslinkiu, tai yra nesunkiai sutrikdė J. R. sveikatą.
V. R. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – nukentėjusiojo J. R. parodymai, specialisto išvada apie J. R. padarytus sužalojimus, liudytojų R. Ž., Ž. K. parodymai, kiti bylos rašytiniai duomenys.
Dėl laidavimo instituto taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą tetos ir globėjos L. J. atsakomybei, mano, kad ji darys jam teigiamą įtaką. Laiduotoja L. J. prašo atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo - neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai, kaltinamąjį užaugino nuo 8 metų amžiaus, kai mirė kaltinamojo tėvai. Nuo tada ji tapo kaltinamojo globėja.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja L. J. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. J. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad L. J. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji neteista (b.l. 160), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b.l. 157), yra V. R. globėja (b.l. 161-169). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, civilinis ieškinys, kiti bylos klausimai
Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nusikalstama veika yra smurtinė - kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis J. R. pareiškė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 155). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. V. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė skausmą, nepatogumų, negatyvius išgyvenimus, išgąstį, dvasinį sukrėtimą. Šiais teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti. Nukentėjusysis dėl sužalojimo buvo gydomas ligoninėje tiek Panevėžio ligoninėje, tiek Kauno klinikose. Nustatant neturtinę žalą, taip pat įvertintina, kad V. R. veika truko trumpą laiko tarpą, kaltinamasis neneigia, kad kilus abipusiam konfliktui pats įžeidinėjo kaltinamąjį dėl jo tautybės. Kaltinamasis nedirba, mokosi, turto neturi. Įvertinus tai, teismas mažiną prašomą neturtinę žalą iki 1100 Eurų. Atlyginus 100 eurų (b.l. 154), neturtinė žala nustatytina 1000 eurų. Teismo manymu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (15,20 Eur), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. J. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (188,30 Eur, MGL dydis veikos padarymo metu) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. R. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).
Priteisti iš V. R. nukentėjusiajam J. R. 1000 (vieną tūkstantį EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. R. 15,20 EUR dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Išaiškinti V. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdama atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atvėju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.