Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei antstolei B. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03894 duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. 2010-07-07 patvarkymu priėmė vykdyti hipotekos kreditoriaus Swedbank AB (v.b.l. 63, 75) vykd. dokumentą - Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą 2010-07-01 vykd. raštą Nr. I-617V/2010 dėl išieškojimo iš skolininkų A. Ž. ir L. K. 22.844,81 EUR negrąžintos paskolos, 548,88 EUR palūkanų, 171,38 EUR nesumokėtų mokesčių už įmokų vėlavimą, iš viso – 23.565,07 EUR, bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. palūkanų, priverstinai parduodant iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, esančius J. S. 28-oji g. 17, Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausančius ieškovui A. Ž.: 0,0850 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė, baseinas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 2-5, 34-35). 2010 m. liepos 8 d. antstolė priėmė patvarkymą, įpareigojantį ieškovą atvykti į antstolės kontorą (v.b.l. 34), patvarkymas ieškovui buvo įteiktas 2010-07-15 (v.b.l. 33). 2010-07-08 Turto arešto aktu buvo areštuotas ieškovo nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas hipotekos kreditoriui: 0,0850 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (kiemo aikštelė, baseinas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), Vilniuje (v.b.l. 36-38) ). 2011-06-01 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo (v.b.l. 80), patvarkymas įteiktas ieškovo sutuoktinei 2011-06-13 (v.b.l. 79). Ieškovas 2011-06-21 prašymu sutiko, jog antstolė skirtų ekspertizę ir pritarė, jog ją atliktų UAB „Ober-Haus“ (v.b.l. 81), analogišką prašymą 2011-06-16 pateikė ir ieškovo sutuoktinė (v.b.l. 82). 2011-06-23 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo (v.b.l. 91-92), kuris ieškovui buvo įteiktas 2011-07-07 (v.b.l. 90). 2011-07-19 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvados (v.b.l. 104-105), kuriame nurodė, jog nekilnojamojo turto: 0,0850 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (kiemo aikštelė, baseinas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 170 000 Lt bei išaiškino vykd. bylos dalyviams teisę pareikšti poziciją dėl eksperto nurodytos turto vertės (II t., v.b.l.104-105), patvarkymas 2011-08-02 ieškovui buvo įteiktas (II t., v.b.l. 102). 2011-08-16 patvarkymu antstolė nustatė areštuoto turto vertę - 170 000 Lt (II t., v.b.l. 112-113). 2011-08-16 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių, nurodydama, jog 2011-09-23 įvyks pirmosios ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, turto pardavimo kaina – 136 000 Lt (II t., v.b.l. 114-115), patvarkymas ieškovui įteiktas 2011-08-31 (II t., v.b.l. 109). Skelbimas apie iš varžytinių parduodamą turtą paskelbtas 2011-08-16 (II t., v.b.l. 118-120). Iš 2011-09-23 varžytinių protokolo matyti, kad neatvyko nei vienas pirkėjas (II t., v.b.l. 121-124), todėl antstolė 2011-09-23 priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis bei siūlymo paimti neparduotą iš varžytinių turtą (II t., v.b.l. 127-128), patvarkymas ieškovui įteiktas 2011-10-05 (II t., v.b.l. 125). 2011-10-13 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių ir nurodė, kad 2011-11-15 įvyks antrosios varžytinės, pradinė parduodamo turto vertė – 102 000 Lt (II t., v.b.l. 141-144), patvarkymas ieškovui įteiktas 2011-10-20 (II t., v.b.l. 137). Skelbimas apie antrąsias varžytines paskelbtas 2011-10-13 (II t., v.b.l. 133-135). 2011-11-15 patvarkymu antstolė pripažino varžytines įvykusiomis, nurodant, kad turtas buvo parduotas už 105 500 Lt (II t., v.b.l. 171-172), patvarkymas įteiktas ieškovui 2011-12-01 (II t., v.b.l. 169). 2011-12-29 patvarkymais antstolė panaikino turto areštą ir paskirstė išieškotas lėšas (II t., v.b.l. 176-181). 2011-12-29 antstolė priėmė turto pardavimo iš varžytinių aktą (II t., v.b.l. 187). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-04 nutartimi buvo panaikintas turto areštas, baigta hipoteka pagal hipotekos lakštą ir paskirstytos lėšos, gautos už priverstinai parduotą turtą – išmokėta hipotekos kreditoriui Swedbank AB – 87 871,10 Lt (II t., v.b.l. 198-199). 2012-01-30 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo grąžino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-01 išduotą vykd. raštą Nr. I-617V/2010, nurodant, jog skolininkai A. Ž. ir L. K. visiškai atsiskaitė su išieškotoju (II t., vb.l. 205).

Pažymėtina, kad antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008).

Ieškovas neteisėtais antstolės veiksmais nurodo per mažą turto, kuris buvo parduotas antrosiose varžytynėse, įkainojimą. Pasak ieškovo, jis galėjo parduoti turtą už žymiai didesnę kainą, tačiau antstolė nesuteikė ilgesnio termino pirkėjo paieškai, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala.

Pažymėtina, kad bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatymu ar sutartimi nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos).

Antstolių įstatymas įpareigoja antstolius vykdant profesines funkcijas vadovautis teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; sąžiningai atlikti profesines pareigas; vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatymu nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju antstolės veiksmų teisėtumo vertinimas susijęs su CPK 681 str., 706 str., 718 str. ir 722 str. aiškinimu ir taikymu.

Sprendžiant, ar antstolė tinkamai įkainavo parduotą turtą varžytynėse, svarbu įvertinti šias byloje konstatuotas faktines aplinkybes:

1) 2011-06-01 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo (v.b.l. 80), patvarkymas įteiktas ieškovo sutuoktinei 2011-06-13 (v.b.l. 79);

2) Ieškovas 2011-06-21 prašymu sutiko, jog antstolė skirtų ekspertizę ir pritarė, jog ją atliktų UAB „Ober-Haus“ (v.b.l. 81), analogišką prašymą 2011-06-16 pateikė ir ieškovo sutuoktinė (v.b.l. 82).

3) 2011-06-23 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo (v.b.l. 91-92), kuris ieškovui buvo įteiktas 2011-07-07 (v.b.l. 90).

4) 2011-07-19 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvados (v.b.l. 104-105), kuriame nurodė, jog ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė – 170 000 Lt bei išaiškino vykd. bylos dalyviams teisę pareikšti poziciją dėl eksperto nurodytos turto vertės (II t., v.b.l.104-105), patvarkymas 2011-08-02 ieškovui buvo įteiktas (II t., v.b.l. 102).

5) 2011-08-16 patvarkymu antstolė nustatė areštuoto turto vertę - 170 000 Lt (II t., v.b.l. 112-113).

6) Ieškovas sutiko su areštuoto turto įkainojimu.

Teismo manymu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog antstolė įvykdė CPK 681 str. reikalavimus, t.y. tinkamai įkainavo turto, kuris buvo parduotas varžytynėse, rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko (turto savininko) turtą iš varžytynių, turi elgtis teisingai ir veikti taip, kad, parduodant daiktą iš varžytynių, būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Įkainojus turtą mažesne negu jo rinkos vertė kaina, pažeidžiamos skolininko, dažnai – ir kreditoriaus teisės (kai už parduotą daiktą gautų pinigų nepakanka skolai padengti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008 ir kt.).

Pagal CPK 718 straipsnį, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnio tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 str. 1 d. nurodyta, jog antrosios varžytinės vyksta tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosiose varžytinėse su ta išimtini, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kakina sudaro 60 proc. šio Kodekso 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Byloje nustatyta, jog nekilnojamojo turto: 0,0850 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (kiemo aikštelė, baseinas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jo areštavimo ir pardavimo metu buvo 170 000 Lt (II t., v.b.l. 104-105, 112-113). Taigi, esant nurodytai turto rinkos vertei, antstolė 2011-09-23 pirmosiose varžytinėse įkainavo turtą, nurodydama, jog pardavimo kaina – 136 000 Lt (II t., v.b.l. 114-115), kadangi pagal CPK 718 str. parduodamo turto pradinė kaina sudarė 80 proc. nustatytos (170 000,00 Lt) turto kainos. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, antstolė ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (CPK 721 str. 1 d.), paskelbė apie antrąsias varžytynes, t.y. 2011-10-13 priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių ir nurodė, kad 2011-11-15 įvyks antrosios varžytynės (II t., v.b.l. 141-144), patvarkymas ieškovui įteiktas 2011-10-20 (II t., v.b.l. 137), nurodyta pradinė parduodamo turto vertė – 102 000 Lt (II t., v.b.l. 141-144), t.y. pagal CPK 722 str. 1 d. – 60 proc. nustatytos (170 000,00 Lt) turto kainos. Taigi, įvertinus šiuos faktinius duomenis santykyje su CPK 718 str., 721 str. ir 722 str. 1 d. reikalavimais, darytina išvada, jog antstolė teisingai įkainojo turtą: tiek parduodant jį pirmosiose, tiek ir antrosiose varžytinėse. Svarbu tai, kad antstolė tinkamai įvykdė imperatyvius įstatymo reikalavimus, nustatydama pradinę parduodamo turto kainą, t.y. atitinkamai mažindama (60 ir 80 proc.) parduodamo turto varžytynėse kainą. Tokiu būdu ieškovo teiginiai apie tai, kad antstolė parduodama turtą už 105.500,00 Lt, o ne už rinkos kainą - 170.000,00 Lt, pažeidė CK 6.263 str. 1 d., ir padarė ieškovui 65.500,00 Lt žalą, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors ieškovas teigė, jog antstolė nesuteikė galimybės jam pačiam parduoti turto, byloje duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į antstolę dėl termino pratęsimo pirkėjui surasti, ar įrodymų, kad ieškovas prieš varžytines būtų kreipęsis į antstolę dėl varžytinių atidėjimo, siūlydamas savo pirkėją, nėra (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovas apie parduodamo turto rinkos vertę sužinojo tik 2011-08-02, neatleido jo nuo pareigos rūpintis tinkamu savo teisių ir interesų įgyvendinimu bei netrukdė ieškoti pirkėjo. Sprendžiant dėl ieškovo argumento, jog antstolė nesuteikė jam protingo termino pirkėjui surasti, svarbu įvertinti šias nustatytas byloje aplinkybes: jau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-16 nutartimi buvo nutarta parduoti priverstinai iš varžytinių nekilnojamuosius ieškovo daiktus (v.b.l. 4-5). Dėl nurodytos nutarties ieškovas 2010-07-01 pateikė atskirąjį skundą, todėl antstolė 2010-10-04 patvarkymu sustabdė vykd. bylą Nr. 0171/10/03894 (v.b.l. 50) ir tik 2011-01-07 patvarkymu vykd. byla buvo atnaujinta (v.b.l. 59). Taigi nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovui apie būsimas varžytynes tapo žinoma dar 2010 m. birželio mėnesio pabaigoje. Tuo tarpu antrosios varžytinės įvyko 2011-11-15, t.y. praėjus beveik 1,5 metų. Nepaisant, jog ieškovas 2011-02-17 su prašymu kreipėsi į antstolę, jog ji nepardavinėtų turto (v.b.l. 60), įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs veiksmus, susijusius su pirkėjų paieška, nepateikė. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis turėjo tik tris mėnesius pirkėjo paieškoms, kadangi apie nekilnojamojo turto rinkos vertę sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio 16 d., nesudaro pagrindo teismui manyti, jog antstolė pažeidė CPK 704 str. 1 d., t.y. jog dėl antstolės veiksmų ieškovas prarado galimybę pasiūlyti pirkėją. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovas apie parduodamo turto rinkos vertę sužinojo 2011-08-02 (II t., v.b.l. 102), tuo tarpu vykdomoji byla buvo užvesta 2010-07-07 (v.b.l. 35), o antrosios varžytinės, kuriose buvo parduotas ieškovo nekilnojamasis turtas, įvyko 2011-11-15 (II t., .b.l. 162-166). Svarbu tai, kad antstolė jau 2010-07-07 patvarkyme, kuriuo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išaiškino ieškovui ne tik teises, bet ir jo pareigą – domėtis vykdymo eiga (v.b.l. 35), o patvarkymuose dėl turto pardavimo iš varžytinių - išaiškino ieškovui CPK 704 str. 1 d. įtvirtintą jo, kaip skolininko, teisę – surasti turto pirkėją, nurodyti patvarkymai ieškovui buvo įteikti. Svarbu ir tai, kad antstolė prieš varžytines skyrė ekspertizę ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti, o apie varžytines skelbė laikydamasi CPK 706 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Taigi, išanalizavus ir įvertinus vykdomosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai protingą terminą pirkėjui surasti. Pažymėtina, jog vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).

Teismo manymu, neriboto termino nustatymas pirkėjo paieškoms, paneigtų vykdymo proceso tikslus, tame tarpe ir įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad CPK 634 str. 2 d. įtvirtina antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi iš šių nuostatų seka, jog antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Teismo manymu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog antstolė tinkamai įgyvendino ieškovui priklausančio turto realizavimo tvarką.

Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovas turėjo pakankamą laiko tarpą iki antrųjų varžytinių (2011-11-15) pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o tuo pačiu ir intereso parduoti įkeistą turtą kuo didesne kaina užtikrinimu. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje galioja taisyklė, kad „nėra teisių be pareigų“. Taigi, siekdamas kuo efektyvesnės savo interesų apsaugos, ieškovas turėjo ne tik CPK 643 str. įtvirtintas teises, bet ir pareigas būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis.

Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog augino du nepilnamečius vaikus, o parduotas turtas buvo vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir vienintelis nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad CPK 663 str. 5 d. yra nurodyta, jog išieškant iš įkeisto turto, apribojimai nėra taikomi. Taigi ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog antstolė pažeidė išieškojimo iš skolininko turto taisykles, įtvirtintas Civilinio proceso kodekse. Be to, šiuo atveju teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas Paskolos sutartį, Sutartinės hipotekos lakštą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Juolab, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Kadangi ieškovas įkeitė bankui vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, jis prisiėmė ir šio veiksmo galimas pasekmes.

Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi teismas nenustatė, kad antstolė būtų pažeidusi teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimus, o būtent: apribojusi ieškovo teisę – siūlyti savo pirkėją bei netinkamai įkainojusi turtą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo reikalaujama priteisti žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų. Taigi nenustačius antstolės neteisėto veikimo fakto, nėra ir kitų įstatyme nurodytų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovė prašė teismo skirti ieškovui baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, kad LR Konstitucija ir CPK 5 str. 1 d. garantuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą, tačiau kiekvienas asmuo jam priklausančiomis teisėmis turi naudotis protingai ir sąžiningai, o jomis piktnaudžiauti draudžiama (CK 1.137 str.). Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, asmuo, kuris mano, jog jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo (CK 1.138 str.). Tuo tarpu teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, išklausęs šalių paaiškinimus, nenustatė, jog ieškovas piktnaudžiavo jam priklausančiomis teisėmis, t.y. pareiškė nesąžiningai nepagrįstą ieškinį. Tokiu būdu atsakovės reikalavimas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi ieškovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst. 11 str. 2 d. 1 p., 13 str. 1 d., 14 str. 4 d. 1 p., 18 str. 2 d. yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, atmetus jo ieškinį, remiantis CPK 96 str. 4 d., bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis, už advokato teisinę pagalbą ir pašo išlaidos, yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 95 str., 96 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei antstolei B. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Antstolės B. P. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui A. Ž. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.