Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant ją dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 54 MGL (2700 Eur) bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant ją dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies bei visiškai jas sudedant ir jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, ir 54 MGL (2700 Eur) bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį paskirtos bausmės jai sumažintos vienu trečdaliu, ir jai skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, ir 36 MGL (1800 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikas, jos išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 25 d. 0.05 val. iki tos pačios dienos 16 val. (1 diena).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdama svečiuose, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – brolį J. S., t. y. santechniniu raktu tris kartus sudavė J. S. į kairįjį petį, o jam dengiantis ranka galvą, vieną kartą raktu sudavė į kairės rankos plaštaką bei vieną kartą raktu sudavė į galvą, šiais savo veiksmais padarė J. S. muštinę žaizdą dešiniame užausyje, odos nubrozdinimus kairiame petyje, taip nežymiai sutrikdė J. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

1.2. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. birželio 24 d. vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo rankinėje laikė ir gabeno narkotinę medžiagą kokainą, kurio bendra masė yra 0,076 g, ir psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurio bendra masė yra 0,266 g, kol tą pačią dieną apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas ir gabentas narkotinę ir psichotropinę medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,025 g, kol 2019 m. birželio 25 d. 16.30 val. kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo nustatyti ilgesnį jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą – 24 mėnesius, ir jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką įskaityti į jai paskirtą baudą. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajai V. R. paskirtų bausmių subendrinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtas bausmes subendrino netinkamai ir tai sąlygojo per ilgos laisvės apribojimo bausmės jai paskyrimą.

4. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Ši teisės norma leidžia bendrinti bausmes trimis būdais: apimti, visiškai sudėti arba iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai V. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių dalinio sudėjimo būdą, kuris nėra teisingas. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kadangi pirmoji nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, o antroji – baudžiamasis nusižengimas. Už šias nusikalstamas veikas nuteistajai paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne iš dalies jas sudedant, o jas apimant, nes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajai V. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o po to ši subendrinta bausmė visiškai sudedant (kaip ir skundžiamu nuosprendžiu) bendrinama su nuteistajai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bauda. Iš naujo subendrinus nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, keičiama ir ta nuosprendžio dalis, kuria jai paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nenustatė termino, per kurį nuteistoji V. R. turi savanoriškai sumokėti jai paskirtą baudą, nors privalėjo tai padaryti pagal BPK 352 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu, paskirtą baudą nuteistoji turi sumokėti per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų terminą, t. y. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik nenurodė termino, per kurį nuteistoji turi savanoriškai sumokėti jai paskirtą baudą, bet šio klausimo išvis neaptarė. Pagal BVK 22 straipsnio 2 dalį teismas nuteistajam gali nustatyti ir ilgesnį negu 2 mėnesių baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek nuteistoji, tiek ir jos gynėja prašė teismo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nors jokių įrodymų dėl nuteistosios šeiminės ir sunkios materialinės padėties nepateikė. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. R. pakartojo, kad ji viena išlaiko mažametę dukrą, turi įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, o po visų išskaitymų pagal antstolių vykdomuosius raštus jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 300 Eur, jos garažui antstoliai pritaikė areštą, o jos automobilis yra menkos vertės, daugiau jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ji neturi. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina apeliacinio skundo priedai – gimimo, ištuokos, registracijos liudijimų kopijos, pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, VĮ Registrų centro išrašas, AB „Swedbank“ sutarties išrašas ir mokėjimai, antstolio patvarkymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios turtinę padėtį, atsižvelgdama į jai paskirtos baudos dydį, pripažįsta pagrįstais jos argumentus, kad dėl objektyvių priežasčių ji neišgalės sumokėti paskirtos baudos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis terminas iš tikrųjų yra per trumpas. Todėl, nors pačios nuteistosios V. R. neteisėti veiksmai turėjo įtakos susiklosčiusiai sunkiai jos materialinei padėčiai, teisėjų kolegija, įvertinusi, jog byloje nėra duomenų apie jos vengimą vykdyti įsipareigojimus, atsižvelgdama į bausmės paskirtį, daro išvadą, kad yra pagrindas nuteistajai nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių terminą paskirtai baudai savanoriškai sumokėti. Paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminą būtų išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis baudos išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto termino nuteistajai paskirtai baudai savanoriškai sumokėti (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

6. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnį ir neteisingai išsprendė klausimą dėl nuteistosios V. R. laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į jai paskirtą bausmę. Šioje byloje nuteistoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. birželio 25 d. 0.05 val. iki tos pačios dienos 16 val. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal BPK 140 straipsnio 9 dalį laikino sulaikymo laikas taip pat įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Visgi, nei BK, nei BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į kurią iš paskirtų bausmių (šiuo atveju – laisvės apribojimą ar baudą), turi būti įskaitomas asmens laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką įskaitė į jai paskirtą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Todėl keisti nuosprendį ir nuteistosios laikiname sulaikyme išbūtą laiką įskaityti į jai paskirtą švelnesnę bausmę – baudą, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį :

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 – 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajai V. R. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrinti jas apimant ir visiškai sudedant ir jai paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant ją dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, ir 54 MGL (2700 Eur) baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnį šias bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir jai paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant ją dirbti ar būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, ir 36 MGL (1800 Eur) baudą.

Nustatyti, kad nuteistoji V. R. paskirtą 36 MGL (1800 Eur) baudą turi savanoriškai sumokėti per 12 mėnesių terminą.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.