Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti išlaikymo vaikui 9 000 Eur įsiskolinimą už trejus metus, ieškovę paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos 14 d. Nuo to laiko atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Teigė, kad jai vienai labai sunku rūpintis vaiku, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo priteisimo ir kartu su priedais grąžino ieškinį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

3.1. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos m., tačiau patikrinus gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo Norvegijoje. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Klaipėdoje, nepateikė.

3.2. Ieškovės ir išlaikymo reikalingo vaiko gyvenamoji vieta yra J. K., o ne Klaipėdoje, atsakovas taip pat deklaravo išvykimą į Norvegiją, duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste nepateikta, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad ieškiniu keliami reikalavimai yra glaudžiai susiję, išlaikymo vaikui priteisimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas su kitais reikalavimais pagal jurisdikciją J. K., todėl šiuo atveju byla neteisminga Lietuvos teismams.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, laikino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo klausimą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teikdama ieškinį ieškovė neturėjo jokių žinių apie tai, kad atsakovas išsideklaravo iš Lietuvos. Be to, atsakovo išsideklaravimo iš Lietuvos data iš esmės sutampa su ieškinio pateikimo data. Atsakovas nuo pat 2006 m. liepos 25 d. buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini).

4.2. Nurodytu adresu Lietuvoje atsakovui taip pat buvo siųstas pranešimas (pasiūlymas) dėl ikiteisminės privalomos mediacijos inicijavimo ginče dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimų, į kurį atsakovas sureagavo sutikimu.

4.3. Atsakovas apie ikiteisminę privalomą mediaciją buvo tinkamai informuotas, gaudamas mediacijos procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), o mediacijos metu naudojo savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Ir tik po nesėkmingos mediacijos pabaigos, žinodamas, kad toliau dėl vaiko išlaikymo priteisimo bus kreiptasi į teismą, atsakovas deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Norvegiją. Tai rodo, jog atsakovo išsideklaravimas iš Lietuvos yra galimai fiktyvus, siekiant tik išvengti teismo proceso Lietuvoje.

4.4. Pagal Išlaikymo reglamentą jurisdikcija nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas nustatoma pagal atsakovo įprastinę, o ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Išvykimo deklaravimas nėra pakankamas, nes išvykimas gali būti laikinas.

4.5. Formalus teisingumo vykdymas neginant nepilnamečio vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, interesų, įpareigotų ieškovę iš naujo rinkti dokumentus, versti juos į užsienio kalbą, kreiptis į užsienio valstybės teismą. Be to, tam galimai kelią užkirstų duomenų apie tikslią atsakavo buvimo vietą užsienyje trūkumas ir aplinkybė, jog įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta iš tikrųjų yra Lietuvoje.

4.6. Atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl Lietuvos teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinį.

4.7. Atsakovas sutikdamas dalyvauti bei aktyviai dalyvaudamas ikiteisminėje mediacijoje, kuri yra privaloma šeimos teisės ginčuose, iš esmės įstojo į šalių ginčo procesą Lietuvoje.

4.8. Ieškovė jau pateikiant ieškinį nurodė jai atsakovo žinomą gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą galimą atsakovo adresą ar buvimo vietą neturi, o ypač užsienyje (Norvegijoje). Reikalavimas tokį adresą sužinoti, neturint tam realių galimybių, reikštų ieškovės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovės ir išlaikymo reikalingo vaiko gyvenamoji yra J. K., o ne Klaipėdoje, atsakovas taip pat deklaravo išvykimą į Norvegiją, duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste nepateikta, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į tai taip pat į tai, kad ieškiniu keliami reikalavimai yra glaudžiai susiję, išlaikymo vaikui priteisimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas su kitais reikalavimais pagal jurisdikciją J. K..

8. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

10. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, E. S. (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K?3-426-969/2016, 13 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš ieškinio turinio ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra Lietuvos piliečiai. Ieškovė nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena J. K.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos m., tačiau pirmosios instancijos teismas patikrinęs gyventojų registro duomenis nustatė, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Norvegiją.

12. Vaiko išlaikymo bylose, J. K. išstojus iš ES ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šis klausimas tarptautiniu lygmeniu nagrinėjamas 2007 m. Hagos Konvencija. J. K. pereinamuoju laikotarpiu buvo išreiškusi ketinimą pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją. Konvencija taikoma ES ir J. K. santykiuose prašymams ir paraiškoms, pateiktiems J. K. tapus savarankiška Konvencijos šalimi, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Kaip ir 1996 m. Konvencijoje, taip ir 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka neapibrėžta, todėl tai, ar kreditorius nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, priklausys nuo toje byloje žinomų faktų. Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, kur tas asmuo turi būstą, kur jis paprastai gyvena ir dirba.

13. Pagal CPK 785 straipsnio 1, 2 dalis Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (30 straipsnio 4 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškė pagal atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas deklaravo savo išvykimą į Norvegiją nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

15. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant kur yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, yra svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Kaip byloje nustatyta, atsakovas nuo pat 2006 m. liepos 25 d. buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės žiniomis, šiuo adresu taip pat gyvena ir atsakovo senelė. Pastaruoju adresu atsakovui taip pat buvo siųstas pranešimas (pasiūlymas) dėl ikiteisminės privalomos mediacijos inicijavimo ginče dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimų, į kurį atsakovas sureagavo sutikimu. Nors abi ginčo šalys aktyviai dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuotoje mediacijos procedūroje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., tačiau ginčo šalys bendro sutarimo nepasiekė. Atsakovas apie ikiteisminę privalomą mediaciją buvo tinkamai informuotas, gaudamas mediacijos procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), o mediacijos metu naudojo savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Taigi tik po nesėkmingos mediacijos pabaigos, žinodamas, kad toliau dėl vaiko išlaikymo priteisimo bus kreiptasi į teismą, atsakovas deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Norvegiją, taigi akivaizdu, kad atsakovo pastovi gyvenamoji vieta iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo (duomenys neskelbtini).

17. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, asmens pareiškimus apie jo gyvenamąją vietą, asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą (jeigu turi) ir kitą. Teisės doktrinoje pažymėta, kad įprastinė asmens gyvenamoji vieta yra ne toje valstybėje, į kurią jis yra išvykęs laikinam darbui, bet toje, į kurią planuoja grįžti, išskyrus atvejus, kai buvimas toje kitoje valstybėje jau paliko socialinės integracijos pasekmių. Esminiai bruožai, apibūdinantys nuolatinę asmens gyvenamąją vietą, yra tai, kad asmuo ją traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą. Nors atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, tačiau jokių duomenų apie jo gyvenamąją vietą, darbo vietą ar įsigytą nekilnojamąjį turtą nėra. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad faktas, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo mėnesį deklaravo išvykimą į Norvegiją negali būti lemiamas veiksnys, nustatantis jurisdikciją ir leidžiantis daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiai bylai svarbia aplinkybe laikytina tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centras, iš kurių nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. J. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.