Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2015-12-09 · Byla Nr. A2.6.-2438-220/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
A2.6.-2438-220/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pažeidėjas
S. N.
Kategorijos
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2438-220/2015Teisminio proceso Nr. 4-46-3-02204-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.7.4.; 2.14.3. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 9 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant vertėjai S. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. N., teismo posėdyje išnagrinėjęs S. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. F. piliečio, azerbaidžaniečio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio vairuotoju –ekspeditoriumi logistikos įmonėje AB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 6 d., apie 3 val. 30 min., Panemunės pasienio kontrolės punkte, K. D. g. 2, Panemunės mstl., Pagėgių sav., S. N., vairuodamas vilkiką DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko nesuvaldė bei kliudė stovintį sferinį veidrodį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 9, 101, 126, 219.1, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

S. N. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir paaiškino, kad jis 2015-11-06, naktį, važiuodamas iš Lietuvos į Rusiją per Panemunę, pasienyje nuo vietos ant tilto, kur surenka dokumentus, už kokių penkių metrų, savo vairuojamu vilkiku, dešinės pusės veidrodžiu kliudė prie tvoros esantį kitą veidrodį. Buvo blaivas ir jautė smūgį. Važiavo lėtai ir atsargiai. Nematė, kad kliudė veidrodį, galvojo, kad kliudė stovintį geležinį stovą, kur yra geležinė tvora, buvo siauras pravažiavimas. Po smūgio trumpam buvo sustojęs ir neišlipęs apžiūrėjo savo vilkiko veidrodžius, iš kurių vienas - mažasis, buvo užsilenkęs. Kadangi abu veidrodžiai buvo sveiki, todėl nuvažiavo. Policija jį sulaikė 2015 m. lapkričio 28 d., pasakė, kad š. m. lapkričio 6 d. kliudė pasienyje veidrodį. Parodė veidrodžio gabalą ir video, tačiau jame nesimatė, kad jis užkabino veidrodį. Mašina yra apibraižyta, nes kliūna medžių šakos, ant veidrodžių nėra jokių įbrėžimų. Pripažįsta, kad yra kaltas, kad nesustojo. Rusijoje apie tokį įvykį policijai reikia pranešti, įstatymai visur vienodi. Vairuoja nuo 1992 m., jokių autoįvykių nėra turėjęs. (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba penktus metus. Vaikai suaugę, yra pensininkas, gauna 250 eurų algą ir 170 eurų pensiją. Prašo skirti mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, jos reikalingos darbui. Materialinės žalos dar neatlygino, sutinka ją atlyginti, jei neatims teisių. Jei nebus darbo, nebus už ką sumokėti ir padarytą žalą. Gailisi dėl įvykio.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis prisipažįsta, kad savo automobilio veidrodžiu kliudė muitinėje esanti prie tvoros sferinį veidrodį, tačiau nesuprato, kad jį kliudė, manė, kad kliudė tvoros stovą, ir pristojęs apžiūrėti savo automobilio veidrodžio( neišlipęs iš automobilio) toliau nuvažiavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. N. tyčia, suprasdamas, kad važiuodamas automobiliu užkliuvo vienu iš dviejų dešiniame šone esančiu mažesniu veidrodėliu už kliūties, nuvažiavo toliau. Jis privalėjo po šio įvykio ne tik pristoti ir apžiūrėti savo automobilio apgadinimus, bet ir išlipti iš automobilio ir tinkamai apžiūrėti savo automobilio veidrodėlį, ir kliūtį į kurią jis atsitrenkė. Tuo labiau jis tai turėjo padaryti, nes , kaip jis teigia, po susidūrimo buvo nusisukęs jo automobilio veidrodėlis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad jis apgadino sferinį veidrodį, tik nurodo, kad jis šio apgadinimo nepastebėjo. Iš tarnybinio pranešimo( b.l. 2) matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog 2015-11-06 , 3,19 val. vilkikas DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykdamas iš PKP teritorijos, automobilio dešinės pusės veidrodžiu kliudė ir apgadino sferinį veidrodį. Šios tarnybiniame pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad jis tuo laiku juto susidūrimą su kliūtimi, o tai buvo sferinis veidrodis, ir pristojęs bei apžiūrėjęs savo automobilio veidrodį, nesustojęs nuvažiavo. Taip pat, kad buvo apgadintas sferinis veidrodis, įrodo ir pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos administravimo skyriaus pranešimas dėl padarytos turtinės žalos, kad sudaužius sferinį veidrodį padaryta 130 eurų turtinė žala, eismo įvykio vietos schema, kad Pasienio kontrolės punkte sudaužytas veidrodis, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kad vilkiko DAF XF 95.430 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis subraižytas. Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad S. N. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 3 val. 30 min., Panemunės pasienio kontrolės punkte, K. D. g. 2, Panemunės mstl., Pagėgių sav., vairuodamas vilkiką DAF valst. Nr (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko kliudė stovintį sferinį veidrodį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai ir nenubraižęs eismo įvykio deklaracijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126, 219,219.1 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir todėl jo padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą ( ATPK 31 str. 1d. p.), o sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Taip pat skiriant nuobaudas atsižvelgiama į sukelto eismo įvykio mažareikšmiškumą, jo metu padarytą žalą, žmogaus amžių ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36-2013; 2AT-4-2011).

Kaip jau minėta aukščiau, byloje yra įrodyta, kad S. N. važiuodamas automobiliu apgadino sferinį veidrodį ir iš eismo įvykio vietos nesustojęs pasišalino nepranešęs policijai. S. N. teismo posėdžio metu neneigė įvykio metu sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs stovėjusį pasienyje sferinį veidrodį, nors jis nurodė, kad audio diske nesimato pačio įvykio, todėl galėjo visaip išsisukinėti nuo jam pareikšto pažeidimo, tačiau to nedarė ir neapsunkino bylos nagrinėjimo. Iš nuotraukų matyti, kad sferinis veidrodis apgadintas nežymiai, tik nuskelta nedidelė dalelė stiklo ir plastmasės. Dėl šio apgadinimo sferinis veidrodis visiškai neprarado savo funkcijų. Todėl galima teigti, kad įvykio metu nebuvo sukelti atitinkamų tarnybų darbo sutrikimai. Be to, negalima teigti, kad pasišalinimas iš įvykio vietos galimai buvo motyvuotas nuslepiant vairuotojo girtumą, nes jau jis buvo praėjęs muitinės patikrinimus ir apie vairuotojo girtumą nebuvo surinkta duomenų. Kadangi byloje nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ankstesnius baustumus bei jo gaunamus darbo užmokesčius, negalima paneigti jo parodymus, kad jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka bei gauna atitinkami 250€ atlyginimą ir 170€ pensiją. Be to, jis teigia, kad yra dirbantis ir jam teisės reikalingos darbo tikslams. Todėl teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. N. paskyrus nors ir trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sankcijoje numatytą terminą akivaizdžiai būtų paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda ir nebūtų pasiekta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą , negu numatyta sankcijoje pagal ATPK 130 str. 1d., o piniginių baudų dydis nemažintinas, nes, vis dėlto, pažeidimas buvo padarytas pasienio zonoje. Teismas mano, kad pagal bylos aplinkybės nėra pagrindo iš vis neskirti administracinės nuobaudos – teisių vairuoti transporto priemonės atėmimą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai( ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutar i a:

S. N. paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 15053570501.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas