- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1-967-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52265-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. Č., D. Č., R. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. S., G. M., K. S., S. M.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla (atlieka tinkavimo darbus), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje,
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Architektų g 152, viešoje vietoje, visuomeninio susisiekimo stotelėje, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su neblaiviu (1,58 prom. girtumas) R. Ž. ir neblaiviu (2,32 prom. girtumas) D. Č., rėkė žodžius „bratuha padėk šitus atpizdint“, ir iš karto užšoko ant nepilnamečio G. M., apkabindamas kojomis per liemenį, po ko G. M. atbulas nugriuvo, dėl šios veikos jam buvo nubrozdintos rankos ir nugara, bei sukeltas fizinis skausmas; po ko nukentėjusysis E. S. bandė atitraukti jį nuo gulinčio nepilnamečio G. M. ir tuo metu R. Ž. sudavė nukentėjusiajam E. S. vieną smūgį kumščiu į pilvą, kai tuo pačiu metu D. Č. bandė suduoti smūgį nukentėjusiajam E. S., tačiau nepataikė, mojavo kumščiais, po ko jis, išsitraukęs šaunamąjį dujinį ginklą RECK Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka, kurioje buvo ginklas, sudavė vieną smūgį ginklu į nepilnamečio E. S. veidą, nubrozdindamas nukentėjusiajam E. S. viršutinę lūpą ir sukeldamas nepilnamečiui fizinį skausmą, po ko E. S. išmušė jam iš dešinės rankos šaunamąjį ginklą Nr. RECK (duomenys neskelbtini), kuris nukrito ant žemės, o R. Ž. pakėlė ginklą ir jis kartu su bendrininkais pasišalino iš įvykio vietos; dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam E. S. muštynių metu buvo nubrozdinta krūtinės dešinėje pusėje oda ir prakirsta viršutinė lūpa, kas atitinka nežymaus masto sutrikdymą, taip pat nepilnamečiui G. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokiu būdu veikdamas tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nukentėjusiųjų nepilnamečių G. M. ir E. S. sumušimais, viešoje vietoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. Č. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: jis 2013 metais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijo iš R. Ž. šaunamąjį dujinį ginklą - pistoletą RECK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Architektų g 152, neturėdamas leidimo, laikė ir nešiojo šaunamąjį dujinį ginklą - pistoletą RECK Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir jį panaudojo padarant nusikaltimą - viešosios tvarkos pažeidimą. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
R. Ž. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Architektų g 152, viešoje vietoje, visuomeninio susisiekimo stotelėje, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas neblaivus (1,58 prom. girtumas), veikdamas kartu su A. Č. ir neblaiviu (2,32 prom. girtumas) D. Č., A. Č. rėkiant žodžius „ bratuha padek šitus atpizdint“, užšokant ant nepilnamečio G. M., apkabindamas kojomis liemenį, nuo ko pastarasis atbulas nugriuvo, jam buvo nubrozdintos rankos ir nugara bei sukeltas fizinis skausmas; po ko nukentėjusysis E. S. bandė atitraukti A. Č. nuo gulinčio nepilnamečio G. M. ir tuo metu jis sudavė nukentėjusiajam E. S. vieną smūgį kumščiu į pilvą, kai tuo pačiu metu D. Č. bandė suduoti smūgį nukentėjusiajam E. S., tačiau nepataikė, mojavo kumščiais, po ko A. Č., išsitraukęs šaunamąjį dujinį ginklą RECK Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka, kurioje buvo ginklas, sudavė vieną smūgį ginklu į nepilnamečio E. S. veidą, nubrozdindamas nukentėjusiajam E. S. viršutinę lūpą ir sukeldamas nepilnamečiui fizinį skausmą, po ko E. S. išmušė A. Č. iš dešinės rankos šaunamąjį ginklą Nr. RECK (duomenys neskelbtini), kuris nukrito ant žemės, o jis nuo žemės pakėlė ginklą ir kartu su bendrininkais pasišalino iš įvykio vietos; taip nukentėjusiajam E. S. muštynių metu buvo nubrozdinta krūtinės dešinėje pusėje buvusi oda ir prakirsta viršutinė lūpa, kas atitinka nežymaus masto sutrikdymą, o nepilnamečiui G. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokiu būdu veikdamas tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nukentėjusiųjų nepilnamečių G. M. ir E. S. sumušimais, viešoje vietoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
D. Č. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Architektų g 152, viešoje vietoje, visuomeninio susisiekimo stotelėje, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas neblaivus (2,32 prom. girtumas), veikdamas kartu su A. Č. ir R. Ž., A. Č. rėkiant žodžius, kad „bratuha padek šitus atpizdint“ ir užšokant ant nepilnamečio G. M., apkabindamas kojomis per liemenį, nuo ko pastarasis atbulas nugriuvo, jam buvo nubrozdintos rankos ir nugara bei sukeltas fizinis skausmas; po ko nukentėjusysis E. S. bandė atitraukti A. Č. nuo gulinčio nepilnamečio G. M., jis viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, tuo metu, kai R. Ž. sudavė nukentėjusiajam E. S. vieną smūgį kumščiu į pilvą, jis bandė tuo pačiu metu suduoti smūgį nukentėjusiajam E. S., tačiau nepataikė, mojavo kumščiais, po ko A. Č., išsitraukęs šaunamąjį dujinį ginklą RECK Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka, kurioje buvo ginklas, sudavė vieną smūgį ginklu į nepilnamečio E. S. veidą, nubrozdindamas nukentėjusiajam E. S. viršutinę lūpą ir sukeldamas nepilnamečiui fizinį skausmą, po ko E. S. išmušė A. Č. iš dešinės rankos šaunamąjį ginklą Nr. RECK (duomenys neskelbtini), kuris nukrito ant žemės, o jis tuo metu stumdė G. M. ir, R. Ž. pakėlus ginklą nuo žemės, kartu su bendrininkais pasišalino iš įvykio vietos; taip nukentėjusiajam E. S. muštynių metu buvo nubrozdinta krūtinės dešinėje pusėje esanti oda ir prakirsta viršutinė lūpa, kas atitinka nežymaus masto sutrikdymą, o nepilnamečiui G. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokiu būdu veikdamas tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nukentėjusiųjų nepilnamečių G. M. ir E. S. sumušimais, viešoje vietoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi kaltinamieji A. Č., R. Ž. bei D. Č., kurie yra kaltinami padarę tyčinį nesunkų nusikaltimą, o A. Č. ir dar vieną apysunkį nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė prisipažįstantys kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų bei iš esmės patvirtino visas kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes. Dėl pirmos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo, nurodė nusikalstamos veikos padarymo dieną jo namuose kartu su broliu bei draugu R. vartojęs alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, nusprendė eiti nusipirkti dar. Jiems beeinant pro viešojo transporto stotelę, išgirdo lyg kažkokį klyksmą, jam pasirodė, kad toje stotelėje buvę vaikinai kabinėjasi prie merginų, dėl ko jis pribėgo, užšoko bei nuspyrė kažkokį tai vaikiną. Jam užšokus, nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros, ką tuo metu darė jo brolis bei draugas, nematė. Nurodo, jog atbėgęs į stotelę jis nieko nesiaiškino, neklausė, ar kažkam reikia pagalbos, ar merginoms buvo bent koks pavojus, o iš karto puolė ir šoko ant nukentėjusiojo, jį pargriaudamas. Elgėsi impulsyviai, buvo neblaivus. Būtent neblaivumas labiausiai ir nulėmė tokius jo veiksmus, blaiviame stovyje taip nebūtų pasielgęs. Dėl girtumo ne viską gerai atsimena, negali tiksliai atsakyti, ar šaukė kaltinime nurodytus žodžius, bet neatmeta tokios galimybės. Dėl ginklo tiksliai irgi neatsimena. Matyt, jį pasiėmė iš namų, kokiu tikslu negali pasakyti. Tiksliai dėl girtumo neatsimena, tačiau sutinka, kad nusikaltimo padarymo metu išsitraukė turėtą ginklą ir galėjo juo suduoti nukentėjusiajam į veidą. Atsimena, kad vėliau ginklas gulėjo ant žemės. Savo veiksmus vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi.
Dėl kitos inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, parodė taip pat pilnai sutinkantis su pareikštu kaltinimu. Tą ginklą 2013 m. jis nusipirko iš R. Ž., tuomet dar nereikėjo jokio leidimo. Įsigijo gynybai, laikė namuose, spintoje. Ginklas buvo sulaužytas, dėl to nenaudojamas. Kodėl tą vakarą pasiėmė ginklą, neatsimena. Jį užsikišo už kelnių priekyje ir ten laikė. Neatsimena, kad šį dujinį pistoletą nusikaltimo padarymo metu, transporto stotelėje atliekant viešosios tvarkos sutrikdymo veiksmus, išsitraukė specialiai, bet gali būti. Kaip minėjo, detalių dėl girtumo neatsimena. Neneigia, jog ginklu galėjo suduoti nukentėjusiajam. Gailisi dėl tokio elgesio.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodymai yra užfiksuoti (t. 2, b. l. 5, 22), apklausiamas kaip įtariamasis nepripažino keleto aplinkybių (neigė sakęs kaltinime nurodytą frazę, tikino neturėjęs jokio ginklo), t. y. nurodė išgirdęs, kad kitoje gatvės pusėje netoli „Maximos“, Architektų gatvėje, Ryto stotelėje rėkia merginos. Jis pagalvojo, kad kažkas kimba prie panelių, nes šalia stovėjo vaikinai. Kartu su juo buvusiu broliu ir R. Ž. perbėgo į kitą gatvės pusę, jis (A. Č.) atbėgo pirmas, parbloškė vaikiną, pašokdamas į orą ir spirdamas pastarajam iš kojos. Jie abu nugriuvo ant žemės. Jis jį nuspyrė iš stotelės apie metrą, tada pats pargriuvo. Atsikėlus jį (kaltinamąjį) puolė kitas vaikinas, jis šį vėl parbloškė ant žemės. Viskas vyko labai greitai, gal ir buvo vartojami keiksmažodžiai, neatsimena, ar brolis su R. keikėsi (t. 2. b. l. 5, 22). Teismo posėdyje, kaip minėta, A. Č. savo parodymus patikslino, kaltę pagal pareikštus kaltinimus pripažino pilnai. Nors ir nurodė dėl girtumo ne viską atsimenantis, tačiau neneigė nė vienos inkriminuotos aplinkybės (nei dėl atitinkamos frazės pavartojimo, ginklo panaudojimo padarant viešosios tvarkos pažeidimą, pripažino atskirą veiką - neteisėtą disponavimą ginklu).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis R. Ž. pilnai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinime nurodytu laiku jis, kartu su broliais A. ir D. Č., atkreipė dėmesį į stotelėje buvusius vaikinus bei merginas, kurie rėkavo, dėl ko pamanė, kad šie pykstasi. Jie visi pasileido bėgti stotelės link, pirmas bėgo A. Č., paskui jį – jis (R. Ž.), o D. Č. bėgo paskutinis. Atbėgę jie nieko nesiaiškino, A. iš karto užšoko ant vieno iš stotelėje buvusių vaikinų, kuris nuo smūgio nukrito ant nugaros. Konflikto metu prie jo (R. Ž.) pribėgo vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. S., kuriam jis sudavė į pilvą. Ginklą pamatė po to, kai A. ir nukentėjusysis jau buvo nugriuvę ant žemės. Kiek jis atsimena, pasibaigus grumtynėms ginklą pasiėmė A., iš jo ginklą jis paėmė kiek vėliau, perėjus gatvę, nenorėjo, kad atsitiktų kas nors blogo. Jis pats yra dirbęs apsaugoje, išmano, kaip reikia elgtis su ginklais. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, ne viską gerai atsimena, kaip minėjo, jam atrodo, kad jis ginklą iš A. paėmė, perėjus gatvę, bet galimai buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Tas ginklas anksčiau priklausė jam, jis jį įsigijo iš asocialaus asmens. A. Č. ginklą pardavė 2013 metais. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Sunku paaiškinti tokį elgesį, kuriam, matyt, lemiamą reikšmę turėjo suvartotas alkoholis. Tą vakarą visi trys buvo neblaivūs.
Ikiteisminiame tyrime R. Ž. savo kaltę taip pat pripažino ir nurodė kartu su draugais D. ir A. ėję į parduotuvę. Tą dieną buvo gėręs brendį, suvartojo apie pusę litro. Beeinant A. pasirodė neva stotelėje prie merginų kimba asmenys. Pastarasis (A.) pirmas pradėjo bėgti stotelės link, pašoko ir tada iš kojų nuspyrė du vaikinus. Visi (A. ir abu vaikinai) nukrito ant žemės. Stotelėje stovėjo gal dar du ar vienas vaikinai, merginos buvo už stotelės stiklo kitoje pusėje. Jis sustojo prie stotelėje esančio stulpo ir tada pamatė, kad iš A. kelnių priekinio diržo sagties iškrito ginklas (revolveris), kuris nukrito ant plytelių. A. griebė viena ranka ginklą, vienas vaikinukas atsistojo, po ko A. Č. sudavė pastarajam vieną smūgį, kad šis nepaimtų ginklo. A. trenkė atgal. Kur buvo D., nepastebėjo. Tada A. pasiėmė nuo žemės ginklą, kaip jį laikė, nematė. Merginos pasiliko stovėti už stotelės, jos nesikišo į konfliktą, ar buvo necenzūrinių žodžių, negali pasakyti. Jis (R. Ž.) vykstant sąmyšiui, kuomet prie jo pribėgo tamsiai apsirengęs vaikinas, sudavė pastarajam vieną smūgį į pilvą, kad šis nelįstų prie jo. Daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. Žino, kad viešoje vietoje negalima rodytis girtam, negalima sukelti muštynių, bet tą vakarą nieko nedarė, kad tai neįvyktų. Dėl įvykio gailisi (t. 1, b. l. 104-105, 126). R. Ž. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 114-119).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. Č. nurodė pilnai pripažįstantis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą, sutiko su visomis inkriminuotomis aplinkybėmis, tačiau iš esmės parodymų duoti negalėjo, kadangi nurodė, jog dėl girtumo beveik nieko nebeatsimena. Tą vakarą buvo per daug išgėręs, alkoholį vartojo kartu su broliu, neblaivus buvo ir R. Ž. Atsimena tik nuo to momento, kai atsidūrė areštinėje. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kaltinamasis D. Č. prašė tais parodymais vadovautis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Č. savo kaltę taip pat pripažino. 2015-09-18, apie 19 valandą, buvo pas brolį A. Č., kartu su draugais gėrė alų ir brendį. Buvo jau gerokai išgėręs, kai kartu su R. ir dar kažkuo ėjo nusipirkti dar alkoholio. Kelintą valandą tai buvo neatsimena, tačiau vėlai vakare, ėjo į parduotuvę. Buvo visiškai girtas, gerai neatsimena, kas vyko. Su kuo ėjo į parduotuvę, nežino, vėliau suprato, jog su R. Ž.. Jis pats neturi jokio ginklo, taip pat neturi ir leidimo. Kaip ir kada prasidėjo muštynės, neatsimena. Kiek buvo konfliktuojančių asmenų, nežino, neatsimena, ar kam sudavė, kas su kuo mušėsi. Iš kur atsirado ginklas, nežino. Tik policijos komisariate suprato, kur esantis, nuo tada pradėjo atsiminti, kas vyksta. Prisipažįsta ir gailisi (t. 1, b. l. 146, 157).
Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausiamas nukentėjusysis bei nukentėjusiojo atstovas K. S. nurodė civiliniu ieškiniu prašantis 500 eurų dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje netiksliai nurodyta, jog prašoma suma yra tik dėl turtinės žalos. Turtinę žalą vertina 200 eurų sumą, o neturtinę – 300 eurais. Turtinę žalą sudaro: išlaidos dėl rūbų – pamestos kepurės (apie 15 Eur), sugadintų marškinėlių, kurie buvo sukruvinti ir suplėšyti, teko išmesti (apie 8-10 Eur); išlaidos kurui, kurias patyrė vykdamas į medicinos įstaigą, policiją (apie 30 Eur), taip pat teko pirkti vaistus – nuo skausmo, tepalus nuo tinimo. Jis jokių čekių nerinko, negalvojo, kad reiks pateikti. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl nusikaltimo jo sūnus patyrė didelį psichologinį šoką, stresą, kadangi prieš pastarąjį buvo panaudotas ginklas, tą vakarą su sūnumi negalėjo net susikalbėti. Sūnus labai išgyveno, kurį laiką bijojo išeiti iš namų, jis pats, kaip tėvas, taip pat patyrė stresą. Kilo nepatogumai, teko gaišti laiką, vykstant į atitinkamas įstaigas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis nepilnametis E. S. parodė, kad 2015-09-18, apie 21 val., šalia Architektu g 91, namo, Ryto stotelėje, draugui M. A. nuėjus į namus pasiimti asmeninių daiktų, susitiko su klasiokais G. M. ir M. K.. G. M. nuėjo pažiūrėti autobusų tvarkaraščio ir tada išgirdo, kad kažkas rėkia rusiškai, tai buvo vyriškas balsas, po ko pamatė, jog iš kitos gatvės pusės jų link bėga trys jam nematyti jaunuoliai. Pirmasis vilkėjo juodus „Adidas“ treningus, kitas buvo su barzda, o trečio neįsiminė. Asmenį su barzda įsiminė geriausiai. Asmuo su „Adidas“ treningu šoko ant jo draugo G. M. ir iš kojos jam sudavė smūgį maždaug į pilvą, G. nukrito. Tada vaikinas, jau sėdėdamas jam ant pilvo, rankomis pradėjo daužyti G. veidą. Šis (G.) jį numetė ir atsistojo, tada jis pribėgo arčiau savo draugo ir nustūmė nuo jo treningus vilkintį vaikiną, kuris nuolat kažką rėkė rusiškai. Jis iš kišenės išsitraukė pistoletą, nukreipė į žemę, ir, atrodo, abiem rankomis užsitaisė. Jis pribėgo iš priekio, lenkė jam galvą prie žemės ir tuo metu jis dešine ranka, kurioje laikė ginklą, užsimojo ir pataikė į veidą, nutaikė ginklą į jo krūtinę dešinėje pusėje. Viena ranka jis laikė jo galvą, o su kita ranka bandė atimti ginklą (juodos spalvos, ruda rankena, maždaug plaštakos dydžio vamzdis, šoviniais užtaisoma, rutulinės formos ginklo dėtuvė). Mano, kad tai revolveris. Vaikinui norėjo suspausti dešine ranką, kad šis išmestų ginklą, jam pavyko ir ginklas nukrito ant žemės. Išgirdo, kaip ant asfalto suskambėjo metalas, tuomet jis surėkė „bėgame“. Vaikinas jo nenorėjo paleisti, bet jam pavyko išsisukti, jie rusiškai pasakė, kad nukrito kažkoks telefonas, bent jau kiek jis suprato. Kur buvo kiti asmenys, nematė, lyg dar vienas vaikinas buvo pristojęs prie G. Po įvykio jam skaudėjo viršutinę lūpą bei dešinį šoną, bėgo kraujas iš lūpos, lankėsi pas medikus. Daiktų neprarado, vaikinai prie jų pribėgo be priežasties, niekas niekam jokių gestų nerodė, niekas niekam nesakė jokio žodžio. Kai grūmėsi su treningais vilkinčiu vaikinu, jautė sklindantį alkoholio kvapą, kitas vaikinas su barzda svirduliavo, mėtėsi į šonus (t. 1, b. l. 12-13).
Savo parodymus nukentėjusysis E. S. patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kas užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 15-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., tikriausiai 19 d., kai buvo krepšinio varžybos, apie 21.30 val., su draugais stotelėje (Vilniuje, Architektų g 152) laukė autobuso. Vėliau atėjo dar vienas draugas (M.). Jam su berniukais stovint stotelėje, pamatė, kaip trys jaunuoliai bėga per perėją ir artėja jų link. Jaunuoliai gana garsiai šūkavo rusų, lietuvių kalbomis, keikėsi ir bėgo jų link. Atrodė apsvaigę nuo alkoholio, kadangi visi svirduliavo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Rankose iš pradžių lyg ir nieko neturėjo. Minėtų asmenų negalėtų atpažinti, kadangi buvo prietema, be to, jau praėjo šiek tiek laiko. Vienas iš jų buvo su treningais, kitas lyg ir su barzda, o trečiasis, atrodo, su akiniais. Vienas iš vaikinų (su treningais) staiga atsidūrė šalia jo ir tiesiog bėgdamas trenkėsi į jį. Jis to nesitikėjo, nes manė, kad jie prabėgs pro šalį. Jis atbulas nugriuvo ant žemės, tuo metu buvo šoko būsenoje, negali pasakyti, ar kažką skaudėjo. Jo draugas E. rankomis nustūmė minėtą vaikiną su treningais, tada pribėgo dar du asmenys ir bandė jam įspirti, tačiau nepataikė. Jų judesiai buvo nekoordinuoti. Jis nematė, kas buvo už jo nugaros, paskui E. sakė, kad jis laužė ranką tam, kuris buvo su treningais, girdėjo nustūmęs nuo savęs kitus du asmenis, taip pat, kaip ant žemės nukrito ginklas, tačiau koks - iš karto nematė. E. pasakė, kad ginklas ant žemės ir „bėgame iš čia“. Kur tuo metu buvo kiti jo pažįstami, negali pasakyti, tik paskui pamatė, kad jie visi bėga (vieni miškelio pusės link, o jis su M., E. bei M. – link degalinės). Kai jau buvo prie namų, E. paskambino savo tėvui. Tą dieną, kai jį parvertė, jis buvo nusibrozdinęs rankas ir nugarą, šiek tiek skaudėjo nugarą. Ginklą pamatė tik tada, kai su E. tėvu atvyko prie „Maximos“, kur buvo iškviesti patruliai. Tuomet suprato, kad tai revolveris. Buvo sulaikytas vienas juos užpuolusių asmenų, kuris tą dieną buvo su akiniais. Realiai įvykio metu nematė į ką nors nukreiptą ginklą, vaikinai tiesiog juos užpuolė be priežasties, nebuvo jokių žodžių, išskyrus, keiksmažodžius. Nevyko joks konfliktas, tik staigus užpuolimas (t. 1, b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., tiksliai datos negali prisiminti (tą dieną buvo krepšinio pusfinalis), jis apie 21 val. buvo Lazdynuose, Ryto stotelėje, kurioje kartu su E., G. bei K. laukė autobuso. Laukė, kol draugei M. atvažiuos autobusas (M. yra naujokė). Jis pamatė, kaip iš kitos gatvės pusės atbėga jaunuoliai, apie 18-20 metų amžiaus. Minėti asmenys pasinešė tiesiai į E. pusę, jaunuoliai rėkė rusiškai, buvo girti, kadangi nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo. Jaunuolių atpažinti negalėjo, kadangi buvo jau prietema. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo su barzda, pribėgo prie jų ir šoko ant G., G. pasitraukė ir jis nugriuvo, tada jis vėl atsistojo. Tas pats jaunuolis jį sugriebė jau atsistojusį, jie nesuprato, kas vyksta. Tada E. nustūmė tą vaikiną nuo G., o vaikinas kažkur iš kelnių išsitraukė ginklą (juodos spalvos) ir bandė jį užsitaisyti, tačiau E. paėmė jam už sprando ir su kita ranka užlaužė jaunuolio ranką, kurioje buvo ginklas. Ginklas nukrito ant žemės, E. suriko, kad ginklas ant žemės ir bėkite, ir jis nubėgo miškelio ir mokyklos link. Kiti du jaunuoliai bandė smogti G., kai E. laikė jaunuolį su ginklu, tačiau jiems nesisekė, nes buvo girti. Jis pats nenukentėjo, jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis. Vėliau matė, kad E. praskelta lūpa, o G. skaudėjo nugarą, nes jis buvo nugriuvęs, vėliau rodė nubrozdinimus (t. 1, b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. A. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., tiksliai dienos pasakyti negali, apie 20 valandą, jam išeinant iš laiptinės (Architektų g 89), pamatė, kad jo draugą E. S. užpuolė trys vyrai. Stotelėje tuo metu stovėjo jo draugai E. S., G. M., M. K. bei K. P.. Prie jo draugų priėjo trys vyrai, kurių jis dabar jau neatpažintų. Vienas iš jų buvo apsirengęs juodais treningais „Adidas“, maždaug apie 19-20 metų, kitas - su odine rudos spalvos striuke, trumpais juodais plaukais, kalbėjo rusiškai, o trečio asmens neatsimena. Tie asmenys buvo neblaivūs, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, girdėjo, kaip kažkuris iš jų rėkė rusiškus keiksmažodžius. Jam einant link stotelės, pamatė, jog G. vienas asmuo parvertė ant žemės, o kitas su odine striuke buvo įsikibęs į E. ir muistėsi. Matė, kaip asmuo su odine striuke ginklo rankena sudavė E. per veidą, tai buvo vienas smūgis. Koks buvo ginklas, nematė. E. rėkė, kad vyras turi ginklą, ir visi pasileido bėgti miškelio link. Vyras su odine striuke bėgo paskui juos. Dar prieš jiems pasileidžiant bėgti pastarasis stotelėje numetė ginklą ant žemės. Vėliau sužinojo, kad E. trenkė vieną smūgį į veidą bei kelis smūgius į pilvą. Vaikinas su odine striuke kažką murmėjo rusiškai, buvo agresyvus, rankoje turėjo pistoletą (t. 1, b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. A. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., tiksliai datos įvardinti negali, kai vyko krepšinio finalo varžybos, apie 20.30 val., buvo namuose, kai jos sūnus atėjo pasiimti savo daiktų. Jam išėjus, pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad stotelėje vyksta jaunuolių susistumdymas. Ji pažino, kad ten buvo jos sūnaus draugai - G. ir E. Matė, kaip vienas jaunuolis G. parvertė ant žemės, E. tuo metu gynėsi nuo į jį įsikibusio jaunuolio, bandė nuo savęs nustumti tą asmenį. Kaip tas asmuo atrodė, pasakyti negali. Tuo metu buvo prietema, dėl atstumo negalėjo įžiūrėti, kas realiai vyksta. Paskui staiga išgirdo garsą, kad kažkas rėkia, ir vaikai staigiai pasileido bėgti miškelio link. Suprato, kad E. surėkė, jog asmuo turi ginklą. Ji pati ginklo nematė. Trys vaikus užpuolę jaunuoliai buvo labai neramūs, nerado sau vietos. Apibūdinti ir atpažinti jų negalėtų. Garsų per langą ji nelabai girdėjo, negali pasakyti, kas ką sakė. Po įvykio kitą dieną matė E., jo veidas buvo nubrozdintas. (t. 1, b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. S. parodė, kad 2015 rugsėjo viduryje, tikslios datos neatsimena, apie 20 val., ji su drauge K. ir trimis berniukais M., E., ir G. buvo Ryto stotelėje ir laukė autobuso. Ji pamatė, kad per kelią bėga trys vaikinai, kurių veidų neįsiminė, vienas buvo maždaug 25 metų, kitas dėvėjo sportinius rūbus. Jai atrodė, kad kažkuris iš jų atsimušė į G. ir šis nukrito ant žemės. Kiti du bandė pulti E. ir M., kiek smūgių buvo, kas kam sudavė, negali konkretizuoti. Ji su K. nubėgo toliau į šoną. Kiek atsimena, visi trys vaikinai rėkė rusiškais keiksmažodžiais, buvo įtartina, iš kur vaikinai turi tiek energijos. Paskui po kiek laiko iš toliau matė, kad kažkuris vaikinas išsitraukė kažkokį daiktą, tačiau prieblandoje sunku buvo įžiūrėti, koks tas daiktas, tačiau jis buvo panašus į ginklą. K. berniukams rėkė „baikite, prašau nereikia“. Paskui jos su K. iš įvykio vietos pabėgo, jaunuoliai irgi nubėgo mokyklos link (ir draugai ir užpuolusieji vaikinai). Kai atvažiavo jos autobusas, iš karto išvažiavo, jau pasižiūrėjusi, kad nieko nėra. Kas nukentėjo, nežino. Ji matė, kad G. nukrito ant žemės. Tie vaikinai jai pasirodė keisti, buvo labai energingi ir agresyvūs (t. 1, b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. T. parodė, kad 2015-09-18, apie 21 val. 20 min., patruliuodamas su policijos rėmėju V. P. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Architektų g. 152, prie PC „Maxima“ stovėjimo aikštelės, pranešėjas sulaikė asmenis, kurie grasino ginklu. Atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su pranešėju, kaip vėliau paaiškėjo tai 3-kuopos 3 būrio patrulis S. S., pastarasis paaiškino išgirdęs, kaip 3 vaikinai bėgdami šūkavo „kam čia pizdi duoti“, bėgdami rėkė „bratuha padėk šitus atpizdint“, pribėgę prie autobuso stotelės, pradėjo mušti jaunuolius (kaip vėliau paaiškėjo, nepilnamečius E. S. ir G. M.). E. S. kumščiu trenkė į dantis, o G. M. pradėjo smaugti už kaklo. Po keleto minučių tie patys 3 asmenys pradėjo eiti link PC „Maxima“ įėjimo, vienas jaunuolis, kuris buvo apsirengęs juoda striuke, mėlynais džinsais, su akiniais, iš po diržo ištraukė ginklą panašų į revolverį, ir pradėjo jį demonstruoti. Užėjus į PC „Maxima“ ginklą vėl paslėpė už diržo. S. S. priėjo prie minėto vaikino su akinukais, prisistatė kaip policijos pareigūnas, parodė policijos pažymėjimą ir pareikalavo, kad pastarais ištrauktų ginklą ir atiduotų jam, po ko vienas iš trijų jaunuolių (vilkėjęs juodus „Adidas“ treningus) iš karto pabėgo link Architektų g. (didėjančia tvarka). Paėmęs ginklą, S. S. paklausė, ar minėtas vaikinas turi leidimą, pilietis su akinukais atsakė neigiamai. Bendraujant su tuo vaikinu, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. S. S. iš karto paskambino pagalbos numeriu 112, kad butų iškviesta policija. Kaip vėliau paaiškėjo, vaikinas, kuris turėjo ginklą, buvo R. Ž., jo draugas - D. Č. Abu sulaikyti ir pristatyti į 5 PK tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S. paaiškino, kad 2015-09-18, apie 21.05 val., ne tarnybos metu Architektų g. 152 išgirdo kaip trys vaikinai, kurių vienas vilkėjo „Adidas“ sportine apranga, o kitas buvo su juoda striuke ir mėlynais džinsais, turėjo akinius ir, kaip vėliau paaiškėjo, pas jį buvo ginklas, o trečiasis buvo tamsiai apsirengęs, su barzdele. Vaikinai pradėjo šūkauti „kam čia pizdi duoti“, bėgdami rėkė „bratuha padėk šitus atpizdint“, atbėgus link stotelės, prasidėjo muštynes. Po keleto minučių tie patys trys asmenys pradėjo eiti link PC ,,Maxima“, vienas vaikinas iš už diržo ištraukė ginklą, panašų į revolverį, pradėjo jį demonstruoti. Užėjus į PC „Maxima“, ginklą vėl užkišo už diržo. Priėjęs prie minėto vaikino, S. S. prisistatė, parodė policijos pareigūno pažymėjimą ir pareikalavo, kad pastarasis ištrauktų ginklą ir atiduotų jam, po ko vienas iš jų pabėgo. Paėmęs ginklą, paklausė, ar minėtas vaikinas turi leidimą, šis pasakė neigiamai. Bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Du vaikinai buvo sulaikyti ir perduoti policijos patruliams AP-41 (t. 1, b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. P. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, dirbdamas su patruliu S. T., Lazdynų mikrorajone gavo pranešimą, kad Vilniuje, Architektų g. 152, asmuo su ginklu dalyvauja muštynėse. Nuvykus prie „Maximos“, Architektų g. 152, kitas patrulis (ne tarnybos metu) sulaikė vaikiną, apie 20 metų, su akiniais, neblaivų, galėtų atpažinti. Kitas sulaikytas asmuo, atrodo, buvo su barzdele, labai girtas. Trečio asmens prie parduotuvės jau nebuvo. Kaip pastarasis atrodė, nei vienas liudytojas pasakyti negalėjo. Vietoje kartu su tėvu buvo ir vienas nukentėjęs jaunuolis, apie 17 metų. Jaunuolis buvo išsigandęs, jam buvo praskelta lūpa. Jis paaiškino, kad vienas iš jaunuolių ginklu sudavė vieną smūgį ir prakirto lūpą. Ginklą jau buvo pas patrulį sulaikiusį asmenį. Ginklą iš jaunuolio su akiniais paėmė, vaikinas paaiškino, kad jam ginklą po muštynių perdavė kitas asmuo, kuris pasišalino. Paties įvykio prie stotelės nematė (t. 1, b. l. 48).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio patrulio S. S. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio S. T. 2015-09-18 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-09-18, apie 21.05 val., ne tarnybos metu S. S. išgirdo, kaip trys vaikinai, kurių vienas vilkėjo „Adidas“ sportine apranga, o kitas buvo su juoda striuke ir mėlynais džinsais, pradėjo šūkauti, bėgdami rėkė „bratuha padėk šitus atpizdint“. Jiems atbėgus prie stotelės, prasidėjo muštynės, po keleto minučių tie patys trys asmenys pradėjo eiti „MaximA“ parduotuvės link ir vienas vaikinas išsitraukė ginklą, panašų į revolverį, pradėjo jį demonstruoti. S. S. prisistatė esantis pareigūnas, parodė tarnybinį pažymėjimą, taip pat iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams buvo nustatytos dviejų iš trijų vaikinų tapatybės, kaip paaiškėjo, R. Ž. bei D. Č. Kitas vaikinas, turėjęs revolverį, kaip vėliau paaiškėjo, A. Č., dar prieš atvykstant pareigūnams pabėgo. Minėti du asmenys pristatyti į 5 PK, specialios priemonės nepanaudotos (t. 1, b. l. 56, 57).
2015-12-03 apžiūros protokolu apžiūrėta E. S. gydymosi ligos istorija. E. S. nustatytas viršutinės lūpos nubrozdinimas, kuris padarytas kietu buku ar briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Taip pat nukentėjusiajam nustatytas nedidelis 1 iš 3 cm krūtinės dešinės pusės odos paraudimas (galimai kraujosruva), gali būti trauminės kilmės, paveikus kietu buku daiktu ir tiek atskirai nuo lūpos nubrozdinimo, tiek kartu su juo atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 22).
2015-10-05 apžiūros protokolu apžiūrėtas S. S. iš R. Ž. paimtas ginklas. Apžiūros metu nustatyta, kad ginklas susideda iš dviejų dalių: medinės rankenos ir geležinio vamzdžio su užtaisymo būgneliu. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 69-72).
2016-02-05 apžiūros protokole ekspertas J. B. konstatvo, jog pateiktas ir apžiūrėtas pramoninės gamybos lygiavamzdis revolveris, skirtas šaudyti 35 kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, yra lygiavamzdis trumpasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu ir priskiriamas A kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 82-84).
2015-11-20 apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2015-09-18, apie 21.09 val., bendruoju pagalbos telefonu pranešėjas kreipiasi į pagalbos darbuotoją, prašydamas atsiųsti pareigūnus, kadangi Lazdynuose sulaikė asmenį, turintį ginklą (t. 1, b. l. 89-90, 91).
2015-12-09 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. S. atpažino R. Ž. (pagal kūno sudėjimą ir pagal veido formą) (t. 1, b. l. 108-110).
2015-12-09 asmens parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis E. S. atpažino D. Č.. Pažymėjo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis buvo su barzda (t. 1, b. l. 160-162).
2016-01-21 akistatos duomenimis, A. Č. nurodė, o R. Ž. patvirtino, kad A. Č. šaunamąjį ginklą įsigijo iš jo – R. Ž., kurį pastarasis turėjo eidamas apsaugos darbuotojo pareigas. Ginklą R. Ž. įgijo iš asocialaus asmens, nusipirko už 10 litų. Žinojo, kad tuo metu buvo galima turėti dujinius ginklus be leidimo, norėjo užsidirbti, dėl ko ginklą pardavė A. Č. (t. 2, b. l. 17-18).
Alkotesterio kvito duomenimis, R. Ž. 2015-09-18, 21.42 val., nustatytas 1,58 promilės girtumas (t. 1, b. l. 99).
Alkotesterio kvito duomenimis, D. Č. 2015-09-18, 21.45 val., nustatytas 2,32 promilės girtumas (t. 1, b. l. 152).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino kaltinamiesiems A. Č., D. Č. bei R. Ž. inkriminuotas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o kaltinamajam A. Č. ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas remiasi kaltinamųjų parodymais. Nors pastarieji dėl didelio girtumo ir ne visas aplinkybes atsiminė pilnai, o kaltinamasis D. Č. iš esmės apskritai negalėjo papasakoti konkrečių aplinkybių, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo visi kaltinamieji besąlygiškai pripažino kaltinimus, sutiko su visomis inkriminuotomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta išsamiais kitų asmenų parodymias. Teismas visų pirma nukentėjusiųjų E. S. bei G. M., liudytojų M. K., J. A., J. A., M. S., S. T. bei S. S. parodymais, nukentėjusiojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, taip pat apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji A. Č., D. Č. bei R. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, demonstruodami įžūlų elgesį, A. Č. agresyviai rėkiant ir kviečiant brolį D. Č. atlikti neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, kaltinamiesiems A. Č. ir R. Ž. be jokios dingsties vartojant smurtą prieš nukentėjusiuosius, o D. Č. kėsinantis suduoti smūgį, vartojant necenzūrinius žodžius, kaltinamajam A. Č. dargi ir išsitraukus šaunamąjį dujinį ginklą bei sudavus juo nepilnamečiui E. S. į viršutinę lūpą, neginčytinai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Visi kaltinamieji atliko baigtus nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Taip pat pilnai įrodyta A. Č. neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu, t. y. neteisėtai įgijus, laikius, nešiojus ir panaudojus dujinį pistoletą. Kaltinamasis A. Č. savo kaltę pilnai pripažino, ją taip pat įrodo R. Ž. parodymai, 2015-10-05 ir 2016-02-05 apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Nustatyta, A. Č. neteisėtai disponavo pramoninės gamybos lygiavamzdžiu revolveriu, skirtu šaudyti 35 kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Ginklas priskirtinas A kategorijos ginklams. Kaltinamojo A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų A. Č., D. Č. bei R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarieji prisipažino padarę įstatymo uždraustą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog nors kaltinamojo A. Č. apsvaigimas alkotesteriu ir nėra nustatytas, tačiau pastarasis pats prisipažino, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, jog būtent ši aplinkybė buvo esminė jo nusikalstamo elgesio kilimo priežastis. Tai, jog kaltinamasis A. Č. nusikaltimų padarymo vakarą vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, patvirtino ir jo brolis D. Č., ir trečiasis kaltinamasis R. Ž.. Nukentėjusieji ir liudytojai taip pat parodė kaltinamąjį elgusis neadekvačiai.
Skirdamas bausmę A. Č., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė vieną nesunkų bei vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įvertina A. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, 2016-04-06 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu laikytinas neteistu (t. 2, b. l. 26, 27, 28), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 29), vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 30), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 34, 36), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 35). Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam A. Č. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį už straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, tuo pačiu paskiriant teismo nustatytus įstatyme įtvirtintus įpareigojimus, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį A. Č., tiek jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik minėtos bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, panaudojo ginklą, po nusikalstamų veikų įvykdymo pasišalino.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, atidedant jos vykdymą (atidėjimo terminas nustatytinas lygus galimam bausmės vykdymo atidėjimo trukmės vidurkiui).
Skirdamas bausmę R. Ž., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), R. Ž. charakterizuojančius duomenis: neteistas (t. 1, b. l. 129, 130, 131), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 132-133), dirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 140, 141), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 139). Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, tuo pačiu paskiriant teismo nustatytus įstatyme įtvirtintus įpareigojimus.
Teismas, skirdamas D. Č. bausmę, taip pat laikosi visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įvertinami D. Č. asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 178-181, 182-184, 185-187), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 189), šiuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 194), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 195, 196). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas skiria kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, tuo pačiu paskiriant teismo nustatytus įstatyme įtvirtintus įpareigojimus.
Kaltinamiesiems R. Ž. ir D. Č. paskirtos bausmės taip pat mažintinos vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas (abu kaltinamieji prisipažino kaltais, byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis K. S. pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 8). Teisiamojo posėdžio metu K. S. patikslino, jog nurodyta suma apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nurodė patyręs 200 eurų dydžio turtinę bei 300 eurų neturtinę žalą. Turtinę žalą grindė patirtomis išlaidomis dėl sūnaus sugadintų drabužių - pamestos kepurės (apie 15 Eur), sugadintų marškinėlių, kurie buvo sukruvinti ir suplėšyti, teko išmesti (apie 8-10 Eur); išlaidų kurui, kurias patyrė vykdamas į medicinos įstaigą, policiją (apie 30 Eur), taip pat teko pirkti sūnui vaistus – nuo skausmo, tepalus nuo tinimo. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl nusikaltimo jo sūnus patyrė didelį psichologinį šoką, stresą, kadangi prieš pastarąjį buvo panaudotas ginklas, tą vakarą su sūnumi negalėjo net susikalbėti. Sūnus labai išgyveno, kurį laiką bijojo išeiti iš namų, jis pats, kaip tėvas, taip pat patyrė stresą. Kilo nepatogumai, teko gaišti laiką, vykstant į atitinkamas įstaigas. Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas pirmiausia pažymi, jog nukentėjusysis K. S. nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, pagrindžiančių turtinę žalą atspindinčias išlaidas (vaistų įsigijimo, kuro pirkimo čekių ir pan.). Nepaisant to, nepaneigtina, jog nukentėjusiojo sūnus, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nubrozdinant lūpą bei sukeliant krūtinės dešinės pusės paraudimą, juto skausmą, dėl ko vartojo skausmą malšinančius vaistus ar tepalą nuo tinimo. Taip pat buvo patirtos išlaidos dėl kuro bei drabužių, tačiau jų dydis konkrečiais duomenimis nėra įrodytas. Teismas neabejoja, jog nusikalstama veika sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, prieš jauną, pilnametystės nesulaukusį asmenį be jokios dingsties buvo pavartotas fizinis smurtas, juo labiau dar ir panaudojant ginklą. Nors civilinis ieškovas K. S. ir nurodė, jog sūnus dėl patirtos psichologinės traumos kurį laiką jautė pasekmes, bijojo išeiti iš namų, tačiau nenustatyta, kad dėl patirtų išgyvenimų teko kreiptis į specialistus, liko tam tikros pasekmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas solidariai iš kaltinamųjų 80 eurų turtinei ir 180 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 26-27, 28), tačiau kaltinamieji iki bylos nagrinėjimo šią žalą pilnai atlygino, ką patvirtina teismui pateiktas mokėjimo nurodymas įnešti grynuosius pinigus. Dėl nurodytos aplinkybės procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kaltinamiesiems R. Ž. ir D. Č. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Kaltinamiesiems A. Č., R. Ž. bei D. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kaltinamajam A. Č. ir kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, taip pat kaltinamajam D. Č. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 97-98, 147-148, 149; t. 2, b. l. 6-7, 8-9).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: revolveris RECK Combat Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (t. 1, b. l. 85, 86), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, konfiskuotinas, o, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinas.
Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma voke, esančiame prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina asmeniui, kurio tapatybę ji patvirtina, t. y. A. Č.
Kompaktinis diskas su garso įrašu bei vokas, kuriame saugoma viena nuoplova, paimta nuo revolverio (t. 1, b. l. 71, 91), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą ar nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrini jas iš dalies sudedant ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metamas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą ar nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą ar nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, bei paskiriant papildomas pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę kontroliuojančios institucijos žinios bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 19 d. (vieną parą), kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbo paiešką darbo biržos pagalba 2) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Č. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbo paiešką darbo biržos pagalba; 2) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 18 d., iki 2015 m. rugsėjo 19 d. (vieną parą), kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Č., R. Ž. bei D. Č. nukentėjusiajam 80 eurų (aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai bei 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti bei nagrinėti: revolverį RECK Combat Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, konfiskuoti, o, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, esančiame prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti asmeniui, kurio tapatybę ji patvirtina – A. Č..
Kompaktinį diską su garso įrašu bei voką, kuriame saugoma viena nuoplova, paimta nuo revolverio, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Išaiškinti A. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Išaiškinti R. Ž. ir D. Č., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.