Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), A. Z. sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas N. Z. mirė (duomenys neskelbtini). N. S. brolis V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Orderis, suteikiantis teisę apsigyventi bute, esančiame tuometinės (duomenys neskelbtini) Šiauliuose adresu išduotas A. Z. (duomenys neskelbtini).

A. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamas turtas- butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Minėtame bute, pagal DNSB pažymą gyvena pareiškėja, įsiskolinimų bendrijai neturi. Dėl mokėjimų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, suteiktus komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį, šildymą, dujas pareiškėja yra sudariusi sutartis savo vardu.

Iš pateiktos notaro pažymos matyti, kad po A. Z. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pareiškėjos teigimu, ji po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, motinos palikimą priėmė tuojau po jos mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikėjos turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikėjos mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis nustatė tokias palikimo priėmimo sąlygas: palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad N. S., būdama mirusiosios A. Z. dukra, jos įpėdinė pagal įstatymą, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau tuoj po jos mirties pradėjo turtą valdyti, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t. y. mirusios motinos palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus.

Kadangi pareiškėja kitu būdu negali gauti palikimo priėmimą patvirtinančių įrodymų, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.