- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- I-2832-561/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), priteisti 4 105 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad 2014 m. liepos 14 d. Administracija išdavė pareiškėjai rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140714-0686 (toliau – ir Rašytinis pritarimas). 2014 m. lapkričio 19 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos išduotą Rašytinį pritarimą, įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, bei, jeigu per nustatytą terminą neatlikus anksčiau nurodytų veiksmų, įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis.
2015 m. kovo 10 d. Vilniaus m. apylinkės teismas, nustatęs, kad Administracija neteisėtai ir nepagrįstai išdavė Rašytinį pritarimą, priėmė sprendimą patenkinti Inspekcijos ieškinį visiškai.
Skunde pareiškėja pažymėjo, kad siekdama įvykdyti teismo sprendimą – gauti leidimą rekonstruoti statinį, susidūrė su situacija, kad toks leidimas negalėjo būti išduotas, nes pareiškėja nebuvo įgijusi teisių į žemės sklypą, kuriame stovi pastatas. Sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties taip pat negalėjo, nes nebuvo suformuotas valstybinės žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja buvo priversta pradėti naujo statybos leidimo gavimo procesą, o šiam tikslui turėjo atlikti eilę veiksmų, t. y. topografinę nuotrauką, kadastrinius matavimus, sudaryti sklypo nuomos sutartį ir kt. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovė išdavė naują statybos leidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, teismui konstatavus, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai išdavė Rašytinį pritarimą projektui, o pareiškėjos neteisėtų veiksmų nenustačius, atsakovė turi atlyginti pareiškėjos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, kurį taikyti prašė atsakovė, nurodė, kad terminas nėra praleistas, nes teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2015 m. spalio 16 d., tačiau jei teismas nustatys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė terminą atnaujinti, nes jis praleistas nežymiai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą adm. b. Nr. A261-98/2013).
Pažymėjo, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų priteista patirta žala, kuri kildinama iš to, jog Administracija išdavė ne tos rūšies statybą leidžiantį dokumentą – Rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140714-00686 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų Nr. 3, 4 ir neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projektui, keičiant neįrengtos palėpės paskirtį į gyvenamąją paskirtį ir apjungiant su butu Nr. 4, atliekant buto Nr. 3 perplanavimą. Taigi pirmiausia būtina įvertinti, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad galimai išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3520-155/2015 duomenų matyti, kad Inspekcija atliko patikrinimą dėl statytojai T. G. išduoto rašytinio pritarimo teisėtumo ir 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statinio projekte yra numatyti rekonstrukcijos darbai, todėl turėjo būti išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai, o ne rašytinis pritarimas kapitaliniam remontui. 2014 m. lapkričio 19 d. Inspekcija kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos Rašytinį pritarimą ir įpareigoti atsakovę T. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę per 6 mėn. savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, motyvuodama tuo, kad buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas. Sprendė, kad duomenys apie galimai padarytus pažeidimus išduodant Rašytinį pritarimą galėjo tapti žinomi 2014 m. lapkričio 19 d. Inspekcijai kreipusis į teismą dėl šio rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja dėl žalos atlyginimo padavė tik 2018 m. balandžio 26 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas skundą atmesti.
Atsiliepime atsakovė išdėstė aplinkybes ir argumentus, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 4 105 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atsiradimo, kurią pareiškėja kildina iš to, jog Administracija išdavė ne tos rūšies statybą leidžiantį dokumentą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Administracijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja žalą kildino iš to, kad jai 2014 m. liepos 14 d. buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas, kurį teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu panaikino.
Iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, jos Inspekcija atliko pareiškėjai išduoto Rašytinio pritarimo teisėtumo tikrinimą ir 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo teisės aktų pažeidimus, išduodant Rašytinį pritarimą (1 t., b. l. 8). Informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Inspekcija 2014 m. lapkričio 19 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos Rašytinį pritarimą ir įpareigoti atsakovę T. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę T. G. per 6 mėn. savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis.
Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad apie tai, jog buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai tapo žinoma/turėjo būti žinoma vėliausiai nuo Inspekcijos kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 19 d.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-3116/2011).
Pastebėtina, jog įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundu siekia, jog jai būtų priteistas žalos atlyginimas už tai, kad 2014 m. liepos 14 d. buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas.
Inspekcija 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo teisės aktų pažeidimus, išduodant Rašytinį pritarimą, 2014 m. lapkričio 19 d. Inspekcija su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos Rašytinį pritarimą, o 2015 m. kovo 10 d. teismo sprendimu Rašytinis pritarimas buvo panaikintas. Taigi, vėliausiai, kuomet pareiškėja žinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad jai išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas buvo 2015 m. kovo 10 d., kuomet teismas Rašytinį pritarimą panaikino, tačiau skundą teismui dėl žalos atlyginimo pareiškėja padavė 2018 m. balandžio 26 d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovė.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad terminas praleistas nežymiai.
Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.
LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimui dėl žalos priteisimo atsakovės prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.