Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios V. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistosios V. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

veikdama organizuota grupe su N. S. , dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų - M. G. , turėdami tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 25 d., 18 val. iki 2006 m. gegužės 26 d., 6.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš anksto paskirstęs vaidmenis, tikslu nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, automobiliu „Honda Accord“ atvyko į Vilniaus rajone esantį Pagirių k., kur, iš anksto nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name gyvena senyvo amžiaus moteris – M. G. , atokiau nuo namo paliko automobilį bei jame palikęs sėdėti V. S. tam, kad atokiau stovintis tuščias automobilis nesukeltų įtarimo bei tokiu būdu V. S. stebint aplinką ir palengvinant padaryti numatytą nusikaltimą, jis ranka išdaužė namo verandos durų stiklą, pro išdaužtą skylę įkišęs ranką į verandos vidų, atrakino duris spynoje buvusiu raktu, įsibrovė į namą, bei įgyvendinant organizuotos grupės bendrus ketinimus, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas pagrobti svetimą turtą, tyčia smogė dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai nukentėjusiajai M. G. , gim. 1923 metais, ranka į galvą, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant sofos-lovos, o jis name rastu peiliu tyčia dūrė 6 kartus jai į įvairias kūno vietas, padarydamas kaklo dešinio šoninio paviršiaus odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą, sprando dešinės pusės, dešinio peties-žąsto srities durtines-pjautines žaizdas, dešinio ausies kaušelio lezgelio ir dešinės užausinės srities durtines-pjautines žaizdas su kaklo dešinio šoninio paviršiaus audinių, II ir III kaklo slankstelių raiščių, nugaros smegenų kietojo dangalo ir nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su minkštųjų audinių, krūtinkaulio kūno, širdiplėvės ir krūtinės aortos kylančios dalies priekinės sienelės sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, galvos ir nugaros smegenų pabrinkimu, ūmia širdies tamponada krauju (300 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių širdiplėvės ertmėje), dėl ko nukentėjusioji mirė, t.y. ją nužudė, po ko pagrobė M. G. priklausančio turto už 1 285 Lt sumą.

V. S. taip pat nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. rugsėjo 21 d., apie 10 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš anksto pasiskirstęs vaidmenis ir užduotis, atvyko prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V. S. neva žemės sklypo apžiūrai išviliojo iš buto savininkę L. Š. , N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į butą bei apžiūrėjęs bute esančius daiktus, išėjo iš buto. L. Š. kartu su V. S. sugrįžus prie buto, N. S. kartu su V. S. tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą nuo nukentėjusiosios kūno nuimti auksinius dirbinius bei juos pagrobti, apie tai informavęs V. S. , V. S. apgaule privertus nukentėjusiąją juos įleisti, kartu su V. S. įsibrovė į butą, kur panaudodamas fizinį smurtą tyčia sudavė L. Š. 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kaklo kairėje ir krūtinėje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę, o jis pagrobė L. Š. turto už 736 Lt sumą.

Be to, V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 10 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuotoja grupe su V. S. , kaip organizatorius iš anksto paskirstęs vaidmenis ir užduotis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį Vaigeliškių k., prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V. S. likus automobilyje stebėti aplinką, N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį 50 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Motorolla“.

Tą pačią dieną, apie 15-17 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe su V. S. , kaip organizatorius, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį Vaigeliškių k., prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: N. S. kartu su V. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, kur N. S. panaudojo fizinį smurtą – tyčia ne mažiau 14 kartų smogė gulėjusiai lovoje J. Š. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sulaužydamas 30 Lt vertės jos dantų protezą bei padarydamas daugybines kraujosruvas veide, kakle, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, rankose, dešinio žando sumušimą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. nutempė nukentėjusiąją į namo kieme stovintį sandėliuką, vėl sugrįžo į gyvenamąjį namą ir pagrobė J. Š. priklausančio turto už 503,06 Lt sumą bei nukentėjusiajam J. K. turto už 210 Lt sumą.

Taip pat V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 13 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš anksto paskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Kalvelių sen., Sadūniškių k., prie A. S. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V. S. apžiūrėjo pastatus ir neradusi namo šeimininkės A. S. grįžo prie automobilio ir pasiliko stebėti aplinką, o N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į kieme esančią pirtį bei siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą tyčia 7 kartus smogė kumščiu nukentėjusiajai A. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas su nubrozdinimais ir muštine žaizda veide, kraujosruvas dešiniame dilbyje, nugaroje, dešinio klubo srityje, dešinėje blauzdoje, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. iš nukentėjusiosios striukės kišenės paėmė raktą, kuriuo atrakino gyvenamojo namo durų spyną, įsibrovė į minėtą namą bei pagrobė A. S. priklausančio turto už 3 250 Lt sumą.

V. S. nuteista ir už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. , turėdami tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų – Z. Č. , įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 3 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe su V. S. , kaip organizatorius iš anksto pasiskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus rajone, Nemenčinės sen., esantį Pučkalaukių k., prie Z. Č. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, po to kai, V. S. nepavyko iš namo kiemo išvilioti nukentėjusiosios Z. Č. ir taip jam palengvinti padaryti nusikaltimą, N. S. , V. S. grįžus prie automobilio ir pasilikus stebėti aplinką, pro neužrakintas duris įsibrovė į namą bei dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti svetimą turtą, itin žiauriai, tyčia 18 kartų smogė rankomis ir kojomis dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai Z. Č. , gim. 1925 m., į įvairias kūno vietas, padarydamas jai daugybinius galvos ir kaklo sužalojimus, pasireiškusius daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvos plaukuotoje dalyje, dvejomis muštinėmis žaizdomis ir viena plėštine veide, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, bei stuburinės kaklinės dalies lūžiu tarp VI ir VII slankstelių-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, t.y. ją nužudė, po ko apieškojo nukentėjusiosios namus, tačiau nieko vertingo neradęs pasišalino. Taip, veikdami organizuotoje grupėje N. S. ir V. S. , dėl savanaudiškų paskatų tyčia, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų Z. Č. , įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingo turto.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistųjų V. S. ir N. S. apeliacinius skundus atmetė, o tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, V. S. pripažino pavojinga recidyviste.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmestas nuteistosios V. S. kasacinis skundas.

2010 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje gautas nuteistosios V. S. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-48/2008. Pareiškime V. S. nurodo, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, kadangi kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), 4 ir 9 butuose buvo atliekamos negavus teisėjo sankcijos. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo daromas psichologinis spaudimas neleidžiant pasimatyti su mažamečiu sūnumi, ji buvo priversta parašyti nuoširdų prisipažinimą. Pareiškime taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu prie bylos nebuvo prijungtas daiktinis įrodymas – kirvis, ant kurio odorologinės ekspertizės metu neva buvo rastas nuteistosios kvapas. Pasak nuteistosios, BPK buvo pažeistas dar ir todėl, kad byloje dalyvavęs prokuroras R. Imbrasas buvo šališkas, o liudytojas J. K. teisminio nagrinėjimo metu atpažino V. S. tik todėl, kad prokuroras R. Imbrasas jam buvo parodęs jos nuotrauką. Be to, pareiškime nurodoma, jog nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi melagingais liudytojų J. K. ir J. Š. parodymais. Nuteistosios teigimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo pažeisti BPK reikalavimai, kadangi teismo posėdžio metu nebuvo apklausti specialistai, atlikę papildomas lavonų ekspertizes. Taip pat, pasak V. S. , apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino jos ankstesnius teistumus ir dėl to nepagrįstai ją pripažino pavojinga recidyviste. Remdamasi šiomis aplinkybėmis nuteistoji V. S. prašo pradėti byloje procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 446 straipsnio tvarka.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuojant tuo, kad baudžiamojoje byloje, kurią prašo atnaujinti nuteistoji, įrodymai gauti teisėtais būdais, BPK nustatyta tvarka. Jų patikimumas buvo tinkamai patikrintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose, todėl nėra teisinio pagrindo, numatyto BPK 444 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistoji V. S. 2010 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Generalinės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. V. S. skunde teigia, kad jos skundas tenkintinas ne dėl naujai atsiradusių aplinkybių, o dėl byloje esančių BPK pažeidimų, nurodytų Generaliniam prokurorui pateiktame pareiškime.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė nuteistosios V. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimo ir konstatavo, kad skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Nuteistoji V. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį. Skunde nurodo, kad nagrinėjant nuteistosios skundą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dalyvavo šališkas prokuroras. Kadangi, pasak nuteistosios, šis prokuroras dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi. V. S. teigimu, apygardos teismo nutartyje neužfiksuotos jos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės.

Nuteistosios skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu pritaikė BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pripažino ją pavojinga recidyviste. V. S. teigimu, ji anksčiau nebuvo teista už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir todėl padarė nepagrįstas išvadas bei nepagrįstai pritaikė BK 27 straipsnio nuostatas.

Nuteistosios teigimu, visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuolat buvo keičiami jos gynėjai. Pasak V. S. , jai nuolat buvo parenkami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjai, kurie atstovavo ne jos, o prokuratūros interesus.

Skunde nurodoma, jog nuteistajai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo teismo posėdyje, kuomet buvo nagrinėjamas jos kasacinis skundas. Tokiu būdu, pasak nuteistosios, buvo suvaržytos jos teisės į gynybą.

Skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-48/2008 grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistosios V. S. skundą atmesti, nuteistosios gynėja – skundą tenkinti.

Nuteistosios V. S. skundas netenkintinas.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos teismams ir išsamiai ištirtos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas V. S. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistoji savo skunde nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina todėl, kad nagrinėjant jos skundą apygardos teisme dalyvavo šališkas prokuroras.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose dalyvavo prokuroras D. Stankevičius. Tas pats prokuroras dalyvavo ir Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjant V. S. skundą apygardos teisme nuteistoji pareiškė nušalinimą prokurorui D. Stankevičiui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi motyvuotai ir pagrįstai nuteistosios V. S. pareiškimą dėl prokuroro nušalinimo atmetė.

BPK 57 straipsnyje yra įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo, gynėjo, prokuroro, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovo teisė pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. BPK 58 straipsnyje yra išvardinti tokio nušalinimo pagrindai. Tuo tarpu nuteistosios V. S. nurodytas pagrindas, jog tas pats prokuroras dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, į BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų sąrašą nėra įtrauktas. Priešingai, BPK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi rodo tai, kad jis dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Viena iš prokuroro funkcijų, numatytų BPK ir Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, yra valstybinio kaltinimo palaikymas teismuose. Valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas ar nuteistas asmuo yra kaltas. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, jog prokuroras D. Stankevičius palaikė valstybinį kaltinimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose nagrinėjant V. S. ir N. S. baudžiamąją bylą, negali būti vertinama kaip prokuroro suinteresuotumas bylos baigtimi. Tokiu būdu prokuroras vykdė įstatymuose numatytas savo funkcijas ir nešališkumo principo nepažeidė.

Nuteistoji V. S. skunde nepagrįstai teigia, jog skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra užfiksuotos ir aptartos teisiamajame posėdyje nuteistosios nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas V. S. skundas dėl Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dalyvavo ir nuteistoji. Apygardos teismo teisėjui suteikus žodį V. S. , ji nurodė iš esmės panašias aplinkybes, kokios buvo išdėstytos ir skunde dėl minėto prokuroro nutarimo. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas išsamiai nurodė visus V. S. skundo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė.

V. S. skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikė BK 27 straipsnio nuostatas ir pripažino ją pavojinga recidyviste. Toks nuteistosios skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Apeliacinis teismas nustatė, jog V. S. nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, padarė būdama teista penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, daugiausiai už svetimo turto pagrobimus, teistumams neišnykus, t.y. būdama recidyviste. Nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė, jog ji anksčiau nebuvo teista už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų nuostatų taikymui reikšmės neturi. Ši pirmiau nurodyta nuostata numato, jog asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jei būdamas recidyvistu, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. S. BK 27 straipsnio nuostatos pritaikytos pagrįstai.

V. S. savo skunde taip pat nurodo, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti pradėtas ir todėl, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios prašymą atlikti byloje įrodymų tyrimą, nagrinėjant bylą kasacine tvarka ji nebuvo pristatyta į teismo posėdį bei tai, jog visos bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat keičiami valstybės garantuojami gynėjai, kurie atstovavo ne jos, bet prokurorų interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su tariamai padarytais procesiniais pažeidimais nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, tačiau į BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinama baudžiamoji byla, sąrašą neįeina. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant V. S. baudžiamąją bylą apeliacine ir kasacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistosios V. S. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.