Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2010 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu apygardos teismo nuosprendis pakeistas – taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį 30 parų arešto bausme ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmė atlikta;

3) 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

4) 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti transporto priemones bei vadovaujantis BK 67 straipsniu konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti suma – 630 eurų. Arešto bausmė atlikta;

5) 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. liepos 17 d. apie 07.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3,74 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės L. S. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių L. S. į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. S. sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad su sugyventine buvo žodinis konfliktas 2022 m. liepos 17 d. ryte apie 07.25 val. Dėl ko barėsi tiksliai nurodyti negali, nepamena. Bet žino, kad to barnio metu jiems būnant tik dviese vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis sugyventinės L. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent jai kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir veido įbrėžimus abiejuose skruostuose. Dėl savo veiksmų jis gailisi, žada gavęs progą jos atsiprašyti. Kol vyks tyrimas, žada gyventi kitu adresu – (duomenys neskelbtini), nuosavame name pas savo mamą N. M.. Pasižada, kol nesibaigs šis tyrimas su sugyventine nebendrauti ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Be R. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, liudytojos L. S. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. M. 2022 m. liepos 17 d. apie 07.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,74 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė savo sugyventinei L. S. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus R. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 17 d. 08.00 val. iki 2022 m. liepos 18 d. 15.30 val., t. y. dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelė Nr. 14879778, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ daužtu stiklu, IMEI (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžintini R. M.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 17 d. 08.00 val. iki 2022 m. liepos 18 d. 15.30 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelę Nr. 14879778, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ daužtu stiklu, IMEI (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžinti R. M.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.