- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2322-668/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46412-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- Ą. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. P. 2017-09-09 apie 2.30 val. viešoje vietoje, klube „Lizdas“, esančiame Nepriklausomybės a. 12, Kaune, savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, klubo lankytojui Ą. M. sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į pilvo sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam Ą. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis K. P. prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jo atsiprašė, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, įmokėdamas į teismo depozitinę sąskaitą 500 eurų. Kaltinamojo teigimu, jis sudavė mažiau smūgių ir tai padarė dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, kurį kaltinamasis suprato, kaip kabinėjimąsi, tačiau neneigė savo kaltės, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusysis Ą. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 dieną naktiniame klube šokių aištelėje buvo daug žmonių. Šokdamas jis pajuto, kad kažkas liečiasi prie jo kelnių užpakalinės kišenės, kurioje buvo pinigai. Jis staiga atsisuko ir pajuto smūgius į pilvą. Smūgiavo K. P.. Nukentėjusysis atsitraukė prie baro, tačiau ten K. P. dar sudavė penkis smūgius į veidą, nuo kurių Ą. M. iškrito klausos aparatas. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po įvykio praėjus kelioms savaitėms kaltinamasis ketino taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau nesutarė dėl žalos atlyginimo dydžio.
A. P. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas, stengėsi ir stengiasi daryti sūnui teigiamą įtaką, pateikė prašymą atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigė, kad sūnus apribos vaikščiojimus į naktinius klubus. A. P. atsiprašė nukentėjusiojo šeimos, siekė, kad būtų sutarta dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti liudytojų K. G., S. P., E. B. parodymų protokoluose apie tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje – naktiniame bare- sudavė smūgius nukentėjusiajam, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2613/2017(02), iš kurios matyti, kad Ą. M. konstatuoti sumušimai veide kairės akies – nosies srityje, viršutinės lūpos kairėje, pasmakrėje ir dešinio užausio srityje. Sumušimai pagal savo pobūdį tiek atskirai, tiek ir visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23-24).
Skirtumai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų dėl suduotų smūgių skaičiaus ir nevienoda konflikto eigos interpretacija laikytini nereikšmingais, nes kaltinamojo kaltės pripažinimui ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, nes jis, viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nukentėjusysis Ą. M. pareiškė ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu ieškinio sumą sumažino iki 1000 eurų.
Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį smurtą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl patirto sužalojimo. Kaltinamasis yra darbingas, studijuoja ir dirba. Šias aplinkybes vertinant vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad teismo posėdyje nukentėjusiojo sumažintas reikalavimas priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, atitinka susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas visiškai. Įvertinus tai, kad 500 eurų kaltinamasis jau atlygino, įmokėdamas į teismo depozitinę sąskaitą, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistini 500 eurų.
A. P. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jam pagal laidavimą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 158).
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo nusikalstamais veiksmais turtinės žalos nepadarė, iš dalies atlygino neturtinę žalą. Teigiama A. P. charakteristika, duomenys apie tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardytų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį pagal laidavimą be užstato, perduodant A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ą. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš K. P. Ą. M. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
500 eurų K. P. įmokėtus į teismo depozitinę sąskaitą pervesti Ą. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.