Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-03-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-1442-723/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
2YT-1442-723/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00019-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
Z. Š., I. Š., Vilniaus rajono 3-ajam notarų biuro
Advokatai
Ingrida Krolienė
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-1442-723/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00019-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. Š., I. Š., Z. Š., Vilniaus rajono 3-ajam notarų biuro notarui T. V., VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė G. Š. faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-67).

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra jo brolio G. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) įstatyminis įpėdinis – brolio palikimą priėmė 2018-10-23 įteikdamas pareiškimą Vilniaus rajono 3‑jo notarų biuro notarui T. V., kuris užvedė paveldėjimo bylą Nr. 139/2018. Jokie kiti asmenys nesikreipė dėl po pareiškėjo brolio G. Š. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Kiti pareiškėjo broliai – I. Š. ir Z. Š. palikimo atsiradimo vietos notarui įteikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios pagal įstatymą brolio palikimo dalies. Todėl pareiškėjas 2018-12-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo visą po brolio G. Š. mirties likusį turtą. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas į daliai nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos G. Š. buvo paveldėjęs faktiniu valdymu po tetos T. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi G. Š. nebuvo įteisinęs palikimo priėmimo po T. Š. mirties, pareiškėjui, kaip G. Š. įpėdiniui, šio turto atžvilgiu nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

T. Š. nebuvo ištekėjusi ir savo šeimos neturėjo. Ji turėjo du brolius: pareiškėjo tėvą V. Š., kuris mirė dar (duomenys neskelbtini), ir Z. Š. (suinteresuotas asmuo byloje). Z. Š., nors ir palaikė broliškus santykius su T. Š., tačiau nesikreipė dėl po jos mirties likusio palikimo priėmimo į notarą, taip pat likusio palikimo nepriėmė ir faktiniu valdymu. Juo labiau jis dar 1995-05-05 padovanojo ½ dalį jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su T. Š. priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį G. Š.. T. Š. visada artimiausiai bendravo su mirusio savo brolio V. Š. sūnumi (pareiškėjo broliu) G. Š.. Pastarasis rūpinsi ja bei padėjo prižiūrėti nekilnojamuosius daiktus jai būnant gyvai, ir tęsė rūpinimąsi jais po pastarosios mirties. Minėti nekilnojamieji daiktai G. Š. ir T. Š. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi turtu tvarka ir realios turto dalys nebuvo nustatytos, todėl jie abu bendrai ir valdė šį nekilnojamąjį turtą. Atitinkamai ir po T. Š. mirties G. Š. negalėjo prižiūrėti ir rūpintis tik nekilnojamojo turto dalimi, t.y. po T. Š. mirties jis tęsė nekilnojamojo turto valdymą ir priežiūrą, t.y. per tris mėnesius po palikėjos mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Kiti įpėdiniai neatliko jokių veiksmų, kad priimti palikimą, nepradėjo naudotis ir rūpintis palikimą sudarančiu turtu, mokėti jo išlaikymo išlaidas ir pan., niekada nereiškė pretenzijų, kad G. Š. vienas valdo paliktą turtą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 72-74). Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos T. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo Z. Š. atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l. 78-79). Nurodė, kad po T. Š. mirties likusias jai nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis priėmė jos brolio sūnus G. Š. šiuos daiktus pradėdamas valdyti ir rūpintis kaip savais. Kaip ir nurodyta pareiškime, G. Š. ir T. Š. minimi nekilnojamieji daiktai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, šiuo turtu iki T. Š. mirties jie rūpinosi kartu, o pastarajai mirus, toliau šiais daiktais rūpinosi, juos prižiūrėjo ir valdė G. Š., todėl jis pagrįstai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėjo, kad jokie kiti įpėdiniai po T. Š. mirties nepradėjo valdyti pastarosios palikimo.

4. Suinteresuoti asmenys I. Š. ir Z. Š. atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l. 80). Nurodė, kad gyveno kaimynyste su T. Š. ir G. Š. bei patvirtina, kad nuo 1982 m. iki pat mirties G. Š. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iki T. Š. mirties G. Š. gyveno su pastarąja ir kartu rūpinosi bei prižiūrėjo šiuo adresu esančius nekilnojamuosius daiktus, priklausiusius jiems bendrosios dalinės nuosavybės teises, o po T. Š. mirties, G. Š. toliau liko gyventi minimu adresu ir jau vienas rūpinosi ir valdė nekilnojamuosius daiktus: namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius. Jokie kiti įpėdiniai po T. Š. mirties nepradėjo valdyti pastarosios palikimo ir palikimo nepriėmė. Suinteresuoti asmenys nereiškia jokių pretenzijų bei teisių į po T. Š. mirties likusį palikimą.

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė adv. I. Krolienė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, buvo gauti jų atsiliepimai su prašymais bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

6. Pareiškėjas pareiškime teismui suformulavo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. konkrečios nekilnojamojo turto palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t. y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškimas šioje dalyje (t.y. nurodyti konkretų paveldimą turtą) negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra pareiškėjo tetos (tėvo sesers) mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42) (CK 5.3 str.).

8. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos T. Š. ir V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisės po ½ dalį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38). Bendrasavininkai T. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Pareiškėjas V. Š. priėmė savo brolio G. Š. palikimą pateikdamas pareiškimą notarų biurui (b.l. 13-14). Pareiškėjui 2018-12-20 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. TPV-11628, į visą palikėjo G. Š. turtą (b.l. 27-35). Pareiškėjo ir mirusio G. Š. broliai Z. Š. ir I. Š. pareiškimu notarui atsisakė nuo jiems pagal įstatymą priklausančios brolio palikimo dalies (b.l. 15). Tačiau kadangi G. Š. nebuvo įteisinęs palikimo priėmimo fakto po kartu gyvenusios tetos T. Š. mirties, pareiškėjui minėtas paveldėjimo liudijimas neišduotas T. Š. priklausiusio nekilnojamojo turto dalies atžvilgiu.

9. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. Š. santuokos nebuvo sudariusi ir vaikų neturėjo (b.l. 43). Po T. Š. mirties niekas į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo po jos mirties priėmimo nesikreipė (b.l. 46). Palikėjos T. Š. brolis Z. Š. atsiliepimu taip pat patvirtino, kad sesers palikimo nepriėmė ir į jį pretenzijų neturi (b.l. 78-79). Tačiau iki mirties T. Š. gyveno nurodytame jai bendrosios dalinės nuosavybė teise su G. Š. priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). Šiame name nuo 1982 metų iki T. Š. mirties (duomenys neskelbtini) ir po to iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi ir G. Š. (b.l. 12, 68-69). Nėra duomenų, kad tarp savininkų buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir realios turto dalys. Tai rodo, kad T. Š. ir G. Š. bendrai naudojosi ir valdė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to proceso šalys patvirtino, kad būtent G. Š. rūpinosi T. Š. iki jos mirties, padėjo jai prižiūrėti nekilnojamąjį turtą ir tęsė rūpinimąsi šiuo turtu po jos mirties, liko jame toliau gyventi, mokėjo jo išlaikymo mokesčius už visą turtą (b.l. 49-61). Taigi, po tetos mirties G. Š. savo aktyviais veiksmais pradėjo naudotis kaip savo paveldimu turtu.

10. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad G. Š. po savo tetos T. Š. mirties (duomenys neskelbtini)pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius