Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui pareigūnui Arminui Adomavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. N., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. N. surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 9 d., apie 10:02 val., Širvintų r., kelio Levainiai-Dainiai 2 km, vairavo G. P. priklausantį automobilį Nissan X-Trail, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iki šio įvykio, R. N. 2010 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, todėl R. N. veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį.

2015 m. spalio 22 d. į bylos nagrinėsimą pažeidėjas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. lapkričio 5 d., tačiau į šį posėdį pažeidėjas taip pat neatvyko dėl ligos, informavęs teismą ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis teismo posėdyje nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad R. N. 2015 m. spalio 9 d., apie 10:02 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas (4 b. l.), važiuodamas keliu Levainiai-Dainiai, 2 kilometre kliudė kelio kairėje pusėje stovėjusį automobilį SuzukiJimny, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir, nesustojęs, nuvažiavo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantis pažeidėjo rašytinis prisipažinimas, taip pat bylos nagrinėjimo metu pareigūnų Armino Adomavičiaus ir Augustino Kanclerio parodymai, pastarojo tarnybinis pranešimas (3 b. l.), automobilio SuzukiJimny, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Z. I. rašytinis paaiškinimas (5 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6–8 b. l.), fotonuotraukos (9–15 b. l.), automobilio savininko paaiškinimai 2015 m. spalio 22 d. posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. N. veiksmai pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti teisingai ir jo kaltė dėl minėtų pažeidimų padarymo yra įrodyta.

Dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo pagal LR ATPK 130² straipsnį.

Kadangi R. N. vairavo neblaivus, administracinio teisės pažeidimo protokole jo veiksmai kvalifikuoti ir pagal LR ATPK 130² straipsnį, nes R. N. 2010 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta nuobauda pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK130² straipsnis numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Pažymėtina, jog LR ATPK36 straipsnis nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimu, R. N. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d.). 2012 m. lapkričio 8 d. nuobaudos vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie 2010 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtos baudos sumokėjimą nėra, todėl laikytina, kad nuobauda neįvykdyta ir senatis čia negali būti taikoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant LR ATPK308 straipsnio 1 dalyje, nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi LR ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – LR BK) numatytomis taisyklėmis.

LR BK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senaties terminas, skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisykles, t. y. siekiant nustatyti, ar toks terminas nėra praleistas, tikrinama, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (LR ATPK308 straipsnio 1 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 22 d., t. y. nepažeidus įstatymo nustatyto termino, 2010 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimas buvo perduotas vykdyti antstolei Nijolei Jutkienei, o 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo vykdymas buvo nutrauktas, suėjus nuobaudos vykdymo senaties terminui. Atsižvelgiant į tai ir, remiantis LR ATPK 36 straipsniu, konstatuotina, kad 2010 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu R. N. paskirtos nuobaudos galiojimas baigėsi 2013 m. lapkričio 8 d., todėl R. N. veiksmai negali būti kvalifikuojami, kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaivaus, t. y. pagal LR ATPK 130² straipsnį.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nustatyti protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar jie gali būti pašalinti taikant LR ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (administracinė byla Nr. N3-444/06; Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3 - 802/2007). Pažymėta, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad R. N. vairavo transporto priemonę neblaivus (4 b. l.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (1 b. l.). Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo numatyta LR ATPK 129 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje, įrodyta, todėl R. N. veiksmai iš LR ATPK 130² straipsnio perkvalifikuotini į LR ATPK 129 straipsnį (LR ATPK 284 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles.

Skirdamas nuobaudą R. N., teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, kas, remiantis LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat į aplinkybę, sunkinančią jo atsakomybę, t. y. į tai, kad jis pakartotinai padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirtina 1300 eurų bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1013 eurų bauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą – 1300 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje numatyta, kad skiriant baudą kaip papildoma nuobauda gali būti skiriamas arba neskiriamas automobilio konfiskavimas. Skirdamas nuobaudą teismas turi parinkti tokią nuobaudą, kuri būtų veiksmingiausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Automobilį, kurį vairuodamas pažeidimą padarė R. N., priklauso G. P.. Teismo posėdžio metu G. P. atstovė nurodė, kad R. N. jam priklausantį automobilį pasiėmė be jo žinios ir leidimo, savavališkai, tuomet, kai G. P. buvo atvažiavęs aplankyti sunkiai sergančios motinos, kurią prižiūri R. N.. Pats G. P. yra tik 55 procentus darbingas, jam diagnozuota klubo sąnario artrozė, planuojama atlikti klubo sąnario protezavimą, todėl automobilis jam itin reikalingas. G. P. 2015 m. spalio 22 d. bylos nagrinėjimo metu taip pat pažymėjo, kad minėtas automobilis ypatingai reikalingas ne tik jam. Jis kartu su pažeidėju slaugo jo motiną, kuriai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir automobilis ypatingai reikalingai ir motinos nuvežimui į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilis pažeidėjui nepriklauso, nagrinėjamu atveju automobilis nekonfiskuotinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1300 eurų baudą.

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1013 eurų baudą.

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje, ir paskirti jam 1300 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinę nuobaudą R. N. paskirti 1303 eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, teismo baudos įmokos kodas – 1001, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 – DanskeBank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank”. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.