Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Irena Šeškauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-596-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-84-2-00005-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.23.2.; 1.2.20.7. (S)

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. A. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas A. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. spalio 25 d. įskaitytinai.

Šiuo nuosprendžiu D. R. išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti: jis 2011 m. liepos 15 d., apie 16.00 val., narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis (25,37 gramus), supakuotą į tris atskirus užspaudžiamus polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, padėjo ir neteisėtai jas laikė I. A. priklausančio automobilio „FORD FOCUS“ valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bagažinėje po atsarginiu ratu bei šiuo automobiliu iki 2011 m. liepos 15 d., 16 val. 40 min., iš Mažeikių miesto neteisėtai gabeno į Skuodo miestą, kol Ylakių k., Skuodo r., kelio Mažeikiai – Skuodas 31,950 kilometre jį sustabdė bei sulaikė policijos pareigūnai, kurie įvykio vietos apžiūros metu automobilio bagažinėje rado ir paėmė šiuos tris polietileninius užspaudžiamus maišelius su 25,37 gramais narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę sankcijos ribose, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Jeigu teismas vertins, kad teisinio pagrindo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką nėra, tuomet prašo įvertinti, ar teisingai paskirta jam bausmė.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo.

Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nes platinimą nepatvirtina byloje esantys duomenys, kurie teismo pripažinti kaip įrodymai. BPK straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turėjo ir privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias ne tik kiekvieną alternatyvią BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, bei išplatinimą.

Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo tvirtino, kad narkotinės medžiagas įsigijo savo reikmėms. Tai, kad neva turėjo tikslą, būtent 2011 m. liepos 15 d. įsigytas narkotines medžiagas, platinti, nepagrindžia byloje esantys duomenys. Jam nebuvo suformuluotas joks konkretus kaltinimas, kad ankščiau A. Z., A. M., D. K., J. M., M. Š., M. G. ir V. S. yra pardavęs narkotinių medžiagų, kas reiškia, kad teismas neturėjo teisėto pagrindo nuosprendį grįsti tomis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su 2011 m. liepos 15 d. įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Pašalinus iš nuosprendžio tikslą parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies taikymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis.

Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme metu liudytojais apklausti A. Z., A. M., D. K., J. M., M. Š., M. G. ir V. S.. Akivaizdu, kad jie apklausiami aiškino apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas, t. y. jie neva iš jo ankščiau vienokiu ar kitokiu būdu buvo įsigiję narkotinės medžiagos - kanapes ar jų dalių. Viena vertus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepripažino, joks kaltinimas dėl narkotinių medžiagų platinimo ar pardavimo nurodytiems liudytojams jam pareikštas nebuvo. Antra vertus, aukščiau nurodytiems liudytojams įtarimai pagal BK 259 straipsnį nepateikti. Jeigu vertinti BPK 80 straipsnio 1 punktą, tai jie negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, nes kiekvienas iš jų aiškino apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nėra priimto prokuroro nutarimo, kad jie sutinka ir norėtų būti apklausti apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Sistemiškai aiškinant BPK 80 straipsnio 1 dalį ir 82 straipsnio 3 dalį, toks prokuroro nutarimas yra būtinas, nes priešingu atveju galima vertinti kaip pažeidimą BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme.

Susipažinus su liudytojų apklausų protokolais, matyti, kad liudytojams BPK 183 straipsnio pagrindu išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Tačiau teisė neduoti parodymų BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, išaiškintos nebuvo. Tai liudytojai patvirtino bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kaip žinia, liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes, ir jo parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną paties dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismo padarytos išvados dėl neva liudytojų įsigytų narkotinių medžiagų ne tikėtinos, o konstatuotos, kas reiškia, kad dalyvavimo forma šiuo atveju nėra svarbi. Todėl vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl apklaustų liudytojų parodymų patikimumo prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias draudžiama versti asmenį duoti parodymus prieš save.

Dėl bausmės paskyrimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Viena vartus, apeliacinei teismo instancijai įvertinus skunde išdėstytus teisinius argumentus, jo veika perkvalifikuotina - iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, po ko skirtina sankcijos ribose bausmė. Perkvalifikavus, prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes jau ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir yra įsitikinęs, kad Baudžiamojo įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su mama, charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, nebevartoja narkotinių medžiagų.

Kita vertus, pirmos instancijos teismas už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Su tokia paskirta bausme nesutinka. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė yra nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimas. Bausmės vidurkis - penkeri metai. Kitų alternatyvų nėra. Nusikaltimo padarymo metu jam buvo šiek teik daugiau nei 19 metų. Sutinka, kad nusikalto praėjus nedideliam laiko tarpui po ankstesnio nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas. Nors teismas ir vertino, kad yra jaunas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau bausmė buvo paskirta aiškiai per griežta. Po jam inkriminuotos veikos padarymo, jo gyvenimo pokyčiai bei socialiniai interesai teismo nebuvo analizuoti. Pažymi ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik vieneri metai laiko, duomenų, kad jis ką nors neteisėto būtų padaręs, byloje nėra. Nors aukščiau aptartos aplinkybės nemažina jo kaltės, tačiau ir nerodo išskirtinai didesnio jo asmenybės pavojingumo visuomenei. Įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei tai, kad aplinkybių sunkinančių jos atsakomybę byloje nenustatyta, mano, kad turėjo būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Apeliantas ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, jas įsigijo savo reikmėms, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neturėjo teisėto pagrindo nuosprendį grįsti tomis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su 2011 m. liepos 15 d. įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismo sprendimas nuteisti A. A. dėl to, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas grįstas ne prielaidomis, o surinktų įrodymų visumos vertinimu ir savo vidiniu įsitikinimu, kuris buvo suformuotas išsamiai išnagrinėjus bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.).

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis A. A. nepripažino savo kaltės ir teigė, jog narkotines medžiagas laikė savo reikmėms, tačiau kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, kad A. A. laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, įrodo liudytojų S. K., A. M., D. K., M. G. parodymai, kratos ir daiktų poėmio bei apžiūros protokolai, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo suvestinės ir įrašai ir kt. S. K. apklausiamas teisme parodė, jog pirkdavo narkotines medžiagas – žolę iš A. A., su kuriuo susiekdavo SMS žinutėmis (t. 3, b. l. 111). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2011 m. liepos 14 d. parašė A. A. SMS žinutę, kurio paprašė parvežti 10 „meškerių“. Narkotikų norėjo nusipirkti savo reikmėms (t. 2, b. l. 17-18). Šiuos duotus parodymus liudytojas A. M. patvirtino teisme. A. M. apklausiamas teisme parodė, kad 2011 m. liepos 14 d. susirašinėjo su A. A.. Prašė jo parvežti „meškerių“. Paaiškino, kad „meškerės“ yra kanapės. Ankščiau yra pirkęs iš A. A. 1 gramą už 40 Lt (t. 3, b. l. 111). D. K. parodė, jog su draugais kelis kart yra įsigijęs narkotinių medžiagų. Jas pirkdavo S. K. iš A. A. (t. 3, b. l. 111). M. G. parodė, kad tris – keturis kartus vežė S. K., D. K. ir V. S. į Skuodą, nusipirkti kanapių iš A. A. (t. 3, b. l. 112). Iš paminėtų liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad jie ne kartą iš nuteistojo A. A. yra įsigiję narkotinių medžiagų, ir tai, kad A. A. prekiavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir jų dalimis. Tai, kad nuteistas A. A. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kratos metu rasta ir paimta 4 vnt., užspaudžiamų polietileninių maišelių (t. 1, b. 1. 132-136). Iš elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo suvestinės matyti, jog mobiliuoju ryšiu (žinutėmis ir pokalbiais) A. A. su kitais asmenimis bendrauja užuominomis, jam dažnai skambina įvairūs asmenys, kurie tariasi dėl susitikimo, ir dėl “meškerių”, “filmų” ir kt. įsigijimo (t. 1, b. l. 51-109). Taip pat matyti, kad A. A. dieną prieš tai kai pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, mobiliuoju ryšiu tarėsi su A. M. dėl narkotinių medžiagų parvežimo (t. 1 b. l. 157-181). Tai, kad A. A. įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, patvirtina ir tokie bylos duomenys, jog jis laikė narkotinių medžiagų už 500 Lt, nors nedirbo, neturėjo legalių pajamų, namuose laikė elektronines svarstykles. Remiantis teismų praktika ir elementaria gyvenimiška patirtimi, darytina išvada, kad A. A. rastas narkotinių medžiagų kiekis, laikytos elektroninės svarstyklės narkotinėms medžiagoms pasverti, polietileniniai užspaudžiami maišeliai narkotinėms medžiagoms išfasuoti, atskleidžia jo veikimo tiesiogine tyčia subjektyvius požymius ir aiškų tikslą – parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Ši A. A. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti šios veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl kaltinimo apimties

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turėjo ir privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto pozicija, tačiau konstatuoja, kad visa apimtimi A. A. nusikalstama veika yra įrodyta.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

A. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti: jis 2011 m. liepos 15 d., apie 16.00 val., prie UAB „Palink“ prekybos centro IKI adresu Žemaitijos g. 51/Sedos g. 18, Mažeikių m., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 500 litų nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo viso 25,37 gramus narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuri buvo supakuota į tris atskirus užspaudžiamus polietileninius maišelius. Tuoj pat po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis (25,37 gramus), supakuotą į tris atskirus užspaudžiamus polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, padėjo ir neteisėtai jas laikė I. A. priklausančio automobilio „FORD FOCUS“ valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bagažinėje po atsarginiu ratu bei šiuo automobiliu iki 2011 m. liepos 15 d., 16 val. 40 min., iš Mažeikių miesto neteisėtai gabeno į Skuodo miestą, kol Ylakių k., Skuodo r., kelio Mažeikiai – Skuodas 31,950 kilometre jį sustabdė bei sulaikė policijos pareigūnai, kurie įvykio vietos apžiūros metu automobilio bagažinėje rado ir paėmė šiuos tris polietileninius užspaudžiamus maišelius su 25,37 gramais narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.

Šioje byloje paties apelianto parodymus apie narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes patvirtina ir tai, kad narkotinę medžiagą jis gabeno ir narkotinė medžiaga pas jį buvo rasta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. A. ir už tai, kad jis narkotinę medžiagą įsigijo, turėdamas tikslą ją platinti.

Dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies taikymo.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apklaustų liudytojų parodymų patikimumo prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias draudžiama versti asmenį duoti parodymus prieš save. Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs, kad jei asmeniui baudžiamojoje byloje nėra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, gabenimu, platinimu, jis kaip liudytojas yra apklausiamas apie kito asmens veiksmus, tada nėra pagrindo teigti kad pažeistos konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis) ir BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save (kasacinė nutartis 2K-500/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinamas tik apelianto A. A. padarytų veiksmų teisėtumo klausimas, liudytojai A. Z., A. M., D. K., J. M., M. Š., M. G. ir V. S. davė parodymus ne apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, jiems baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu, platinimu, todėl apeliaciniame skunde be teisėto pagrindo teigiama, kad pažeistos konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis) ir BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save.

Dėl bausmės.

Atmetus skundo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo apeliantui, nesvarstomi skundo argumentai dėl to, kad pakeitus veikų kvalifikaciją, turi būti pakeista paskirta bausmė.

Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas A. A. paskyrė 4 metus laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 54 straipsnį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė, kad A. A. yra dar labai jaunas, charakterizuojamas tik teigiamai. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas sunkus nusikaltimas, bet laikytas narkotinės medžiagos kiekis yra santykinai mažas. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai laiko, duomenų, kad jis ką nors neteisėto būtų padaręs, byloje nėra. Šis nusikaltimas neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant nuteistajam A. A. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl skundžiamas Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti:

A. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bausmę sušvelninti, paskirti 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.