Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

TATJANA JURKEVIČIENĖ, a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavėja, neteista kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. J. 2011 m. birželio 25 dieną, laikotarpyje tarp 12.00 val. - 12.10 val., parduotuvėje "Maxima" X, esančioje adresu Vytauto g. 68, Trakai, Trakų r. sav., nuo grindų pakėlė ir pasiėmė, tai yra, tokiu būdu pagrobė G. D. priklausančią 90 litų vertės violetinei žalios spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 250 litų, tokiu būdu T. J. pagrobė G. D. priklausantį 340 litų vertės svetimą turtą.

Kaltinamoji dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-06-25 ji apsipirkinėjo „Maxima" parduotuvėje Trakuose, apie 12.00 val. ir nueidama nuo kasos, pamatė ant grindų gulinčią violetinei žalios spalvos piniginę, kurią pakėlė nuo grindų ir pasiėmė sau bei išėjo iš parduotuvės, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Salkininkų kaime esančias kapines aplankyti mamos kapo. Automobilyje atidarė pavogtą piniginę ir joje pamatė nemažai kortelių, t.y. banko korteles, vairuotojo pažymėjimą, pinigų ji nematė. Kadangi buvo labai išsigandusi dėl to ką padarė, nieko nepaėmusi, piniginę išmetė pro automobilio langą, kur tiksliai, nepamena. Kaltinamoji nurodė, kad sumokėjo nukentėjusiajai 570 Lt turtinę žalą, tačiau mano , kad moralinė žala yra per didelė ir nepagrįsta. Jos turtinė padėtis yra sunki, ji viena augina mažametį anūką, gauna nedideles pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2011-06-25 apie 12.00 val. su draugėmis buvo Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" parduotuvėje. Prie kasos ji išsitraukė piniginę violetinei žalios spalvos, atskaičiavo pinigus už prekes ir kraudamasi prekes į krepšį, piniginę įsikišo po pažastimi, kaip piniginė iškrito ji nepastebėjo, tik po kelių valandų pastebėjo, kad dingo jos piniginė. Tada kreipėsi į VA VPK Trakų r. PK, po to dar užėjo į Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" X esančią parduotuvę peržiūrėti filmavimo kamerų užfiksuotą medžiagą ir pamatė, kad prie kasos jai piniginė nukrito ant grindų, o netoli stovinti moteris pakėlė jos piniginę ir išėjo. Tada ji tą pačią dieną Swedbank" banko mokėjimo korteles užblokavo, pinigai nuo jų nebuvo nuimti. Piniginėje buvo jos asmens dokumentai. Nei piniginė nei pinigai neatsirado, todėl naujų dokumentų išdavimas daug kainuoja pinigų. Ji dėl vagystės patyrė 1000 litų turtinę žalą: violetinei žalios spalvos odinė piniginė 90 litų vertės, 250 litų grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė 30 litų vertės, vairuotojo pažymėjimas 50 litų vertės, studento pažymėjimas 20 litų vertės, banko „Swedbank" dvi kortelės 60 litų bendros vertės, sodros pažymėjimas 60 litų vertės, elektroninis bilietas viešajam transportui 10 litų vertės, tai jau yra 570 litų. Taip pat važinėjimas Vilniaus viešuoju transportu (autobusai ir troleibusai) daugiau nei per du mėnesius jai kainavo mažiausiai 100 litų, važiavimas tarpmiestiniu transportu (autobusu) į Panevėžį pas tėvus 136 litai, ir vykimas traukiniu į Trakus 36 litai. Dėl to gaunasi, kad 272 litai vien tik važiavimo išlaidos. Prie 570 litų pridėjus 272 litus, bus 842 litai, o 158 litai yra už tai, ką ji patyrė apsipirkinėdama prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse, kadangi išlaidos gerokai padidėjo, nes prarado nuolaidų korteles. Vagystės dieną G. D. skolinosi 6 litus pas drauges, traukinio bilietui atgal į Vilnių. Tada iš brolio, kuris tuo metu svečiavosi Vilniuje, o gyvena pas tėvus Panevėžyje, skolinosi 50 litų, kad galėtų kitą dieną nuvažiuoti į Trakus ir grįžti, o tada pas tėvus į Panevėžį prašyti pinigų bei pasiimti pasą. Nuo to laiko, kai įvyko vagystė, G. D. daugiau nei du mėnesius važinėja viešuoju bei tarpmiestiniu transportu be jai kaip studentei, priklausančios penkiasdešimties procentų nuolaidos. Vilniaus mieste viešojo transporto vienkartinis bilietas kainuoja 2,50 Lt, į dieną G. D. važiuoja mažiausiai du kartus, tarpmiestinis bilietas Vilnius-Panevėžys, Panevėžys-Vilnius kainuoja į vieną pusę 34 litus, o dar grįžti atgal, tai viso jau 68 litai, o važiuoja pas tėvus kas antrą savaitgalį. Traukinio Vilnius-Trakai, Trakai-Vilnius bilietas kainuoja 6 litus, į abi puses 12 litų. Į Trakus PK G. D. važiavo du kartus ir šiandien, t.y. 2011-08-31 yra trečias kartas, kai ji atvažiuoja į policiją. G. D. paskaičiavo, kad ji nurodė per mažą turtinės žalos dydį pradiniame ieškinyje, t.y. 570 litų, todėl viską susumavusi ir įvertinusi, mano, kad jai šiai dienai padaryta 1000 litų turtinė žala. Be to, G. D. jaučia jai padarytą ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą. Vagystės dieną vyko G. D. draugės mergvakaris. Praradus piniginę G. D. šventė buvo sugadinta. Ji labai susinervino, jai buvo liūdna ir skaudu. Kai G. D. buvo priversta skolintis pinigų jai buvo gėda, nemalonu. Jautėsi nepilnavertė, neturėjo nei vieno dokumento įrodančio jos tapatybę. Daugiau nei du mėnesius G. D. negali naudotis jai priklausančiomis nuolaidomis, su kuriomis jai buvo lengviau gyventi. G. D. nedirbanti studentė, todėl kaskart negaudama nuolaidų nervinosi, liūdėjo ir vis suko galvą kaip sutaupyti. G. D. iki šiol negali vairuoti automobilio, nors jo pati ir neturi, neturi pinigų išsiimti naujo vairuotojo pažymėjimo. Visa tai G. D. žlugdo. Dėl tojai moralinė žala yra 3000 litų. Dėl to G. D. dėl šios vagystės patyrė 4000 litų žalą (b.l.2, 14-15,19,20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. apklausos metu parodė, kad ji su G. D. ir M.B. 2011-06-25 apie 12.00 val. buvo Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" parduotuvėje. Parduotuvėje jos užtruko apie dvidešimt minučių. Kaip ir kada G. pametė savo piniginę nepastebėjo. Taip pat negali pasakyti, kas buvo juodos piniginėje ir kiek buvo ten pinigų. G. išėjusi iš parduotuvės po kelių valandų pastebėjo, kad neturi oiniginės. Vėliau M. B. sužinojo, kad piniginę su asmens dokumentais ir 250 litų G. pametė 2011-06-25 Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" esančioje parduotuvėje prie kasos (b.l.24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. apklausos metu parodė, kad 2011-06-25 apie 12.00 val. ji su G. D. ir V. V. buvo Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" parduotuvėje. Parduotuvėje jos užtruko apie dvidešimt minučių. Kaip ir kada G. pametė savo piniginę ji nepastebėjo, nematė. Taip pat ji negali pasakyti kas buvo G. piniginėje ir kiek buvo pinigų. G. išėjusi iš parduotuvės po kelių valandų pastebėjo, kad neturi piniginės. Vėliau M. B. sužinojo, kad piniginę su asmens dokumentais ir 250 litų G. pametė 2011-06-25 Trakuose, Vytauto g. 68 "Maxima" esančioje parduotuvėje prie kasos (b.l. 25).

2011-06-26 prekybos centro „Maxima" apsaugos darbuotojas I. B., pateikė CD „PLATINUM" (kompaktinį diską) su 2011-06-26 prekybos centre „Maxima" esančių kamerų filmuota medžiaga.(b.l. 11).

2011-07-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus prekybos centro „Maxima" apsaugos darbuotojo I. B. pateiktą CD laikmeną, su 2011-06-26 prekybos centre lMaxima" esančių kamerų filmuota medžiaga, matyti, kaip laikotarpiu 12.00 val. - 12.10 val., moteris paima kažką nuo grindų, (b.1.12)

2011-08-08 VA VPK Trakų r. PK KPS tyrėjos L. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-08-07 Trakų m. turgavietėje pamatė moterį, kuri buvo labai panaši moterį, užfiksuotą 2011-06-26 prekybos centre „Maxima" esančių vaizdo kamerų, kaip įtariama įvykdžiusi G. D. piniginės vagystę. Paprašius moteriškės nuvykti kartu su ja į VA VPK Trakų r. PK patalpas moteris geranoriškai sutiko. Buvo nustatyta, jog ši moteriškė yra T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (b.1.31).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Tokiu būdu yra įrodyta, jog kaltinamoji įvykdė vagystę, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.4 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, prisipažino kalta, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajai-sumokėjo 570 Lt, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, auginanti vaikus. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes kaltinamajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąją dirbti ir neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teismo posėdyje prašė priteisti iš kaltinamosios 1000 Lt turtinę žalą ir 3000 Lt neturtinę žalą. Civilinė ieškovė nurodė, kad piniginėje buvo 250 Lt , už prarastų kortelių, pažymėjimo, buvusių piniginėje ji patyrė 320 Lt turtinę žalą, nes turėjo gauti naujas korteles, viso prašė priteisti 570 Lt turtinę žalą. Patikslintu ieškiniu ir teisme nukentėjusioji nurodė, kad turtinės žalos dydis padidėjo, nes be studento pažymėjimo, kuris suteikia jai teisę važiuoti visuomeniniu transportu su 50 procentų nuolaida, ji privalėjo pirkti bilietą pilna kaina, apsipirkinėjo parduotuvėje be nuolaidų, todėl turtinę žalą ji padidina iki 1000 Lt. Ji nurodė, jog jai padaryta ir neturtinė žala, nes ji turėjo skolintis pinigų, dėl ko jai buvo skaudu ir liudna.

Kaip matyti iš pateikto byloje kvito, kaltinamoji pripažino 570 Lt dydžio civilinį ieškinį ir sumokėjo šią sumą. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos likusios 430 Lt turtinės žalos., todėl likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Kaip žinia, turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, kaltinamoji savo nusikalstama veika didelės žalos nepadarė, be to ji atlygino žalą nukentėjusiajai, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios 300 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų nepatogumų, moralinius išgyvenimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, o prašoma priteisti 3000 Lt suma nukentėjusiajai iš kaltinamosios yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

T. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. J. per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosiios vietos.

Bausmės pradžią T. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę nuteistajai – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš T. J. 300 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti G. D..

Kitoje dalyje G. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.