Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Byla Nr. ATP-412-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
ATP-412-719/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-412-719/2014
Proceso Nr. 4-08-3-01513-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 4 d. 470 Lt bauda; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 27 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėjui buvo paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 17 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo 88 km/h greičiu), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, neturėjo su savimi ir pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti. Jis dėsto apie pažeidimo įrodinėjimo pareigą, asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn, ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą ir jo sudėtį, cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., skundžiamą nutarimą ir mano, kad šis nutarimas neteisėtas bei nepagrįstas dėl neteisingai įvertintų bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normų. Pažeidėjas pripažįsta, kad jis viršijo leistiną greitį ir nepateikė policijos pareigūnui savo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nurodo, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų automobilis buvo „pasislėpęs“ šalutinėje gatvėje, atokiau nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiuojant (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų automobilio nesimatė. Policijos pareigūnas jį stabdė ne stovėdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, o eidamas link jos ir mojuodamas krivule. Stabdymo metu policijos pareigūnų automobilį apvažinėjo kitas tamsios spalvos automobilis, kurio langai tamsinti ir kuris stabdymo metu jam užstojo tiek policijos pareigūnų automobilį, tiek ir jį stabdžiusį policijos pareigūną. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad važiuodamas 88 km/h greičiu jis vietą, kurioje jį stabdė policijos pareigūnas, pravažiavo labai greitai, o atsiradusi kliūtis – policijos pareigūnų automobilį apvažiuojantis automobilis tamsintais stiklais – užstojo jam jį stabdžiusį policijos pareigūną, todėl jis jo nepastebėjo. Stabdymo metu jis buvo blaivus, turėjo dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, už kurio neturėjimą baudžiama nedidele pinigine bauda, todėl jam nebuvo priežasties ir dingsties tyčia nesustabdyti vairuoto automobilio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Pažeidėjas tvirtina, kad tokioje jo veikoje nėra tiesioginės tyčios nepaklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyvinės pusės, todėl mano, kad pagal šią teisės normą jis buvo nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, nepaklususiam uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde neneigia to, jog jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo metu jis vairavo transporto priemonę, bet neigia savo kaltę dėl šio pažeidimo iš esmės teigdamas, kad jis nepastebėjo jį stabdžiusio policijos pareigūno, nes tiek policijos pareigūnų automobilį, tiek ir jį stabdžiusį policijos pareigūną jam užstojo policijos pareigūnų automobilį apvažiavęs tamsus automobilis, kurio stiklai yra tamsinti. Tačiau pagal faktines bylos aplinkybes matyti, kad iš tiesų buvo kitaip. Iš byloje esančio policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo įrašymo įranga padaryto vaizdo įrašo matyti, jog 2014 m. gegužės 17 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai vykdė eismo kontrolę ir matavo transporto priemonių važiavimo greitį mobiliu greičio matuokliu (40 b. l.). Policijos pareigūnų automobilis stovėjo pravažiavime tarp vienoje pravažiavimo pusėje esančios plovyklos (duomenys neskelbtini), deglinės (duomenys neskelbtini) ir kitoje pravažiavimo pusėje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Policijos pareigūnų automobilis stovėjo priekiu į šiaurę, priešais jį kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje buvo daugiabutis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje vietoje stovinčio policijos pareigūnų automobilio (duomenys neskelbtini) gatve judančių transporto priemonių vairuotojams neužstojo jokie pastatai, augalai, kelio ženklai ar kitos stacionarios kliūtys, todėl savo skunde Pažeidėjas nepagrįstai teigia, jog policijos pareigūnų automobilis stovėjo „pasislėpęs“. Toliau pagal vaizdo įrašą seka, kad įvažiavime iš minėto pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties ženklu Nr. 402 („važiuoti į dešinę“) policijos pareigūnas matavo (duomenys neskelbtini) gatve judančių transporto priemonių judėjimo greitį ir nustatęs, kad Pažeidėjo vairuotas automobilis viršijo leistiną greitį, siekdamas atkreipti Pažeidėjo dėmesį, mojuodamas krivule statmenai šio automobilio judėjimo krypčiai, t. y. stabdydamas šį automobilį, nuo šaligatvio įžengė į važiuojamąją dalį, tačiau Pažeidėjo vairuotas automobilis pro jį stabdžiusį policijos pareigūną pravažiavo net nepristabdęs. Pažeidėjo vairuotą automobilį stabdęs policijos pareigūnas buvo su policijos pareigūno uniforma, tuo metu buvo šviesu, matomumas buvo geras ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, stabdymo metu policijos pareigūnų tarnybinį automobilį apvažiavęs tamsus automobilis greitį matavusio policijos pareigūno dar nebuvo privažiavęs ir jis niekaip negalėjo Pažeidėjui užstoti jo vairuotą automobilį stabdžiusio uniformuoto policijos pareigūno. Tokias pat esmines aplinkybes policijos pareigūnai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose, vienas policijos pareigūnas patvirtino tai apylinkės teismo posėdžio metu (16, 17, 34 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję Pažeidėją, jie būtų su Pažeidėju susipykę ir būtų suinteresuoti apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant pakankamai sunkaus administracinio pažeidimo padarymu. Tokių duomenų Pažeidėjas taip pat nenurodė. Minėti proceso dalyvių parodymai yra nuoseklūs, jie papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs paminėtus policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo įrašymo įranga padarytame vaizdo įraše esančius duomenis, nuoseklius ir vienas kitą papildančius policijos pareigūnų parodymus, nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaraujančius Pažeidėjo parodymus bei kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą. Vairuodamas automobilį Pažeidėjas negalėjo nepastebėti jį stabdžiusio uniformuoto policijos pareigūno, o Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstyta tokia pozicija prieštarauja kelių eismo dalyvio protingo ir apdairaus elgesio taisyklėms, todėl ji laikytina Pažeidėjo pasirinkta gynybos priemone siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, vertinama kritiškai ir atmetama. Pagal byloje esančius ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrintus duomenis seka, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas iš tiesų vairavo automobilį, todėl policijos pareigūnui aiškiai išreiškus savo reikalavimą sustoti Pažeidėjas privalėjo sustabdyti jo vairuotą transporto priemonę, o to nepadaręs Pažeidėjas padarė ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintą pažeidimą, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai tokią Pažeidėjo veiką kvalifikavo bei nubaudė jį pagal šią teisės normą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o keisti ar naikinti jį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą nepakeistą ir P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas