- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-1323-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00049-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2 veikos), 286 str., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d., paskiriant jam 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia: 2012-02-29, bausmės pabaiga: 2017-08-29. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 3 metai 3 mėnesiai 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 655 nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes įvertinus lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių visumą nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šį Komisijos nutarimą, prašydamas jį panaikinti, nuteistasis apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo V. V. skundą atmetė. Teismas sutiko su Komisijos išdėstytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
V. V. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, prašydamas išreikalauti Komisijos posėdžio garso įrašą, panaikinti Komisijos nutarimą ir teismo nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai laikėsi įstatymų ir pažeidė jo teises. Būtina atsižvelgti į Probacijos įstatymą, kuriame nustatyta, jog asmuo atlikęs minimalią bausmės dalį, įvertinus kitas būtinas aplinkybes, turi teisę būti paleistas lygtinai. Minimali bausmės dalis yra nustatyta probacijos įstatymo, pagal nusikaltimo sunkumą bei kitas svarbias aplinkybes. Įstatymas neapibrėžia, kokia neatliktos bausmes dalis yra per didelė. Todėl lygtinio paleidimo netaikymas tik dėl didelės likusios neatliktos bausmės dalies yra visiškai neteisėtas ir nesuderinamas su probacijos įstatymu. Priešingu atveju nuteistajam atimama teisė pasitaisyti, todėl pats probacijos institutas praranda prasmę.
Pagal Komisijai pateiktus dokumentus buvo matyti, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos plano sąlygas, todėl ir buvo pristatytas Komisijai. Komisija turėjo svarstyti jo paleidimo klausimą, o ne žeminti jo asmenį, privatų jo ir šeimos gyvenimą. Nuteistojo nuomone, taip jis yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į V. V. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O toks materialaus pagrindo vertinimas negali būti prilyginimas pakartotiniam nuteisimui.
Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, taip pat privalo įvertinti tas pačias aplinkybes, kaip ir teismas, ir savo nutarime motyvuotai paaiškinti vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą formavusias priežastis. Todėl nuteistojo asmenybės, jo ir jo šeimos gyvenimo vertinimas Komisijos posėdžio metu nėra nuteistojo žeminimas. Nuteistasis prašo išreikalauti Komisijos posėdžių garso įrašą, tačiau nenurodo tokio prašymo motyvo bei ką šis įrašas turėtų įrodyti. Be to, byloje yra pateikta posėdžio protokolo kopija, kuri patvirtina Komisijos posėdžio teisėtumą ir narių balsavimo rezultatus, todėl šis prašymas atmetamas.
Sutiktina, kad V. V. atliko būtinąją bausmės dalį, kada galimas svarstyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūrą klausimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl formalusis pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę buvo. Tačiau, įvertinus visas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, atliktoji bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad nuosprendžiu skirdamas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų.
Pritartina žemesnės instancijos teismui, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
Lygtinio paleidimo taikymui svarbu ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, juo labiau, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai, kad nuteistasis du kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka, palaiko ryšius su artimaisiais, teigiama jo darbinė motyvacija, dalyvavimas įvairiose programose, nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas.
Ypač įvertinus tai, kad V. V. anksčiau teistas net 7 kartus, nusikaltimai labai įvairūs, susiję ir su emocine būsena, lengvabūdiškumu, tačiau kai kuriais siekta ir finansinės naudos. Ir nors ankstesni teistumai neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau toks pakankamai didelis teistumų skaičius apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, negerbti ir ignoruoti visuomenės nustatytas elgesio normas, o tai verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo labiau, kad nuteistajam anksčiau jau yra du kartus taikytas lygtinio paleidimo institutas, vieną kartą nuteistasis pažeidė jo sąlygas ir buvo grąžintas tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Teismo suteiktas pasitikėjimas neturėjo itin teigiamo poveikio, nes nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas.
Viena iš paskutinių V. V. padarytų veikų – sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas realizuoti, yra ypač pavojinga visuomenei, jos nariams, prieštarauja susiformavusioms socialinėms vertybėms (ekonominėms, dorovinėms ir kt.) ir jas grubiai pažeidžia. Ja nuteistasis siekė ir finansinės naudos. Įvertinus tai, apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad likusi 3 m. 3 mėn. 2 d. neatlikta bausmės dalis, kai nuteistajam buvo paskirta 5 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, yra nepakankamas bausmės atlikimo laikas. Tuo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 69 balai pagal OASys, tai taip pat pagrindžia didesnį V. V. pavojingumą visuomenei. Psichologinės tarnybos, socialinio tyrimo išvadoje netinkamo elgesio modelio pasirinkimas, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymo įgūdžiai įvardijami kaip kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamo elgesio riziką. Nurodo, kad nuteistasis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, stengiasi minimalizuoti savo indėlį nusikaltimo įvykdyme, taigi dar nėra visiškai suvokęs savo elgesio pavojingumo, ir nelinkęs prisiimti atsakomybės. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis V. V. ir atliko BVK 157 str. 2 d. numatytą būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.