Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-288-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
II-288-369/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01428-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-288-369/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01428-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1038-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1038-2020 J. P. buvo nubaustas 60 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 8 d. apie 10.38 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tai yra mobilaus ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 20 punktą (b.l. 4).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad 2020 m. balandžio 8 d. važiuodamas Savanorių pr. 183, Vilniuje, jis nesinaudojo mobilaus ryšio priemone, telefonas buvo jo kišenėje. Jį sustabdęs pareigūnas V. C. paėmė jo telefono IMEI ir patikrino įeinančius/išeinančius skambučius, ir nerado jokių įrodymų, kad jis būtų kalbėjęs telefonu. Pareigūnas įtarė, kad automobilyje buvo kitas telefonas, todėl jį ir jo automobilį apieškojo, tačiau kito telefono nerado, nepaisant šių dviejų aplinkybių jis surašė jam administracinio nusižengimo protokolą remdamasis tik faktu, neva matė telefono naudojimo faktą, nors galėjo klysti. Pareigūnas Š. K. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu priėmė savo kolegoms palankų sprendimą, dangstydamas kolegos aplaidų darbą. Be to, nagrinėjant bylą, pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su V. C. ir jo kolegos paaiškinimais, nebuvo nagrinėjami policijos pareigūnų rašytiniai parodymai, nuosprendis jam nebuvo paskelbtas garsiai, o atspausdintas ir jam įteiktas (b.l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas Š. K. nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, sprendimą priėmė pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir teisingumo, protingumo kriterijais. Skundą pateikęs asmuo per sprendimo apskundimo laikotarpį nepateikė jokių įrodymų, turinčių reikšmės veiką tirti, ją paneigti (b.l. 3).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad jis važiavo įmonės automobiliu antra eismo juosta, o policijos pareigūnai važiavo pirma eismo juosta. Jie važiavo lėtai, todėl jis juos aplenkė. Policijos pareigūnai persirikiavo į antrą eismo juostą, įjungė švyturėlius ir jį sustabdė. Jam sustojus, vienas pareigūnas liko mašinoje, prie jo priėjo kitas pareigūnas V. C., paklausė, ar jis žinąs dėl ko jį sustabdė. Jis pasakė nežinąs. Pareigūnas nusijuokė, pakomentavo, kad nusižengimą jis daro akivaizdžiai, bet neprisipažįsta. Jis paklausė, kokį nusižengimą. Pareigūnas pasakė, kad abu policijos pareigūnai aiškiai matė, kaip jis pridėjęs ranką prie ausies kalbėjęs telefonu. Jis nurodė, kad telefonu nekalbėjo ir parodė, kad jo telefonas yra kišenėje. Pareigūnas užsirašė jo duomenis, paprašė jo telefono IMEI kodo. Jis išsitraukė telefoną iš kišenės, parodė skambučius, kad tikrai nebuvo kalbama, parodė IMEI kodą, kurį pareigūnas nusirašė. Prisiminė, kad vairuodamas galėjo laikyti ranką prie ausies ir spaudyti ant veido buvusį spuogą, jie galėjo klaidingai palaikyti, kad jis kalba telefonu. Kol vienas pareigūnas automobilyje tikrino duomenis pagal IMEI kodą, iš automobilio išlipęs priėjo jo kolega, taip pat paklausė, ar jis sutinka su pažeidimu, kuriuo yra kaltinamas. Jis pakartojo, kad nesutinka. Po 5-10 min. vėl priėjo pareigūnas R. R., pasakė, kad susiklostė tokia situacija, gal jis turi kitų telefono numerių. Jis pasakė, kad tokių, kuriais naudotųsi dabar, neturi, gal buvo kokių studentavimo laikais. Pareigūnai nurodė manantys, kad jis turi antrą telefoną, kuriuo kalbėjo ir jį numetė, pamatęs policijos švyturėlius. Tada priėjo V. C., atnešė protokolą ir liepė jam pasirašyti. Jis pasirašė, kad nesutinka su nusižengimu, paaiškinime parašė, kad antro telefono neturi, leidžia daryti kratą. Pareigūnai apieškojo jį, mašiną, jis išsitraukė visus daiktus, antro telefono nerado. Šiuo metu jo telefone kontaktų registre jau nebesimato dviejų mėnesių senumo skambučiai, tarp jų du skambučiai D. J.. Pirmą kartą su D. J. kalbėjo telefonu 9.56 val. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Telefono skambučio 11.10 val. D. J. Tele 2 išklotinėje gali nesimatyti, nes jis realiai neįvyko. Kai norėdamas parodyti telefoną policijos pareigūnams, jį ištraukė, netyčia spustelėjo ant telefono numerio, telefonas pradėjo rinkti tą adresatą, tačiau jis greitai išjungė, kad skambutis neįvyktų. Kai pabaigė pokalbį su policijos pareigūnais, atsisėdo į mašiną ir tada skambino bendruoju pagalbos numeriu, klausdamas, ką jam daryti, jeigu jį neteisingai apkaltino. 09.32 val. yra skambinta M. G., jo telefono numerio pabaiga (duomenys neskelbtini), po M. G. sekė skambutis D. J., tada aš išėjo iš namų ir ėjo su juo susitikti, antras kartas buvo paspaustas telefone, kai rodė pareigūnams telefoną, šitas momentas būtų matomas, jeigu pareigūnai būtų pateikę vaizdo įrašą. Jis telefone neturi dviejų SIM kortelių.

Liudytojas V. C. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną jie tarnybiniu automobiliu važiavo Savanorių pr., jis vairavo automobilį, o šalia sėdėjęs kolega perdėjinėjo daiktus ir pamatė artėjantį baltos spalvos automobilį, kurio vairuotojas ranka prisidėjęs prie ausies naudojosi telefonu, apie tai pasakė. Tada V. C. pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip vyriškis kaire ranka laikydamas naudojasi telefonu. Ar jo lūpos judėjo, nematė. Koks telefonas sunku pasakyti, bet tikrai matė, jog tai buvo telefonas. Automobiliui juos lenkiant antra juosta ir automobiliams susilyginus pastebėjo, kad vairuotojas atkreipė į juos dėmesį ir ranką nuleido. Jie persirikiavo, atsidūrė už minėto automobilio ir V. C. per priekyje važiuojančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad vairuotojas vėl buvo pakėlęs ranką, pridėjęs laikė telefoną, kai pamatė policiją už jo, ranką nuleido, pradėjo muistytis. Tada jie pradėjo jį stabdyti. Sustabdžius, V. C. priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino, vairuotojas iš karto pasakė, kad aplamai jokio telefono su savimi neturi. Jam nurodžius, kad jis matė, kaip jis vairavo, vairuotojas pasakė, kad telefoną turi įsidėjęs į dešinę kišenę. Telefonas buvo nepilnai kišenėje. Vairuotojas ištraukė telefoną, rodė skambučius, kad neskambino. Tada jis paprašė įjungti telefono IMEI kodą, kad patikrintų, ar telefonas nėra paieškomas. Tada surašė administracinio nusižengimo protokolą. Buvo klausta J. P., ar jis sutinka su nusižengimu. Jis sakė, kad nesutinka, jam buvo duota surašyti paaiškinimą atskirai. Jie paklausė, ar jis turi antrą telefoną. J. P. sutiko, kad būtų atlikta apžiūra, jis apžiūrėjo automobilį, antro telefono jame nerado.

Liudytojas R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliavimo metu važiuojant tarnybiniu automobiliu Savanorių pr. pirma eismo juosta, jis dėjo kompiuterį, kampu pamatė, kaip antra eismo juosta artėja automobilis Toyota šviesios spalvos, atsisukęs pastebėjo, kaip vairuotojas laikė kairę ranką prie ausies, akivaizdžiai matyti, kad jis turi kažkokį daiktą. Jų žvilgsniams susitikus, staigus judesys, jis kolegai sako „telefonas“. Pravažiuojant automobiliui ir jiems susilyginus, matė, kad vairuotojas galvą palenkęs rankoje kažką maigo, atsisuka į juos. Automobilis pravažiavo. Jie persekioja, galiniai stiklai tamsinti, todėl tolesnio vaizdo nematė. Jie persirikiavo, kolega įjungė švyturėlius, sustabdė automobilį šone. Kolega išlipęs iš automobilio, nuėjo prie vairuotojo. Jis turėjo „bodycamerą“. Jis paspaudė vaizdo įrašo mygtuką, eidamas prie automobilio, paties pažeidimo nespėjo užfiksuoti - įjungti kameros. Jis neapžiūrėjo automobilio, jį apžiūrinėjo kolega. Laisvų rankų įrangos automobilyje klausimas nebuvo gvildenamas. Vairuotojas apie tai net neužsiminė. Jis neigė kalbėjęs telefonu, sakė, kad pas jį spuogas ir draskė veidą. Antro telefono automobilyje nerado. Vairuotojas buvo labai nervingas, pokalbio maniera buvo į ginčo provokavimą, Jis gali 90 procentų teigti, kad tai buvo būtent telefonas. Telefonas buvo šviesiai rusvas. Jis įsitikinęs, kad tai telefonas. 5-7 m. atstumu buvo, kai pamatė telefoną laikant ir jį nuleido, pravažiuojant vairuotojas tą daiktą dar minkė.

2020 m. balandžio 8 d. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 PK vyr. tyrėjų R. R. bei V. C. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 8 d. patruliuojant Vilniuje, ties Savanorių pr. 174, važiuojant kraštine pirma eismo juosta pastebėjo antra eismo juosta privažiuojant baltos spalvos automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. P. rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – tamsiai-gelsvos rusvos spalvos telefonu, kurį laikė kairėje rankoje prisidėjęs prie kairės ausies. Pareigūnams persirikiavus į antrą eismo juostą, buvo akivaizdžiai matyti, kaip vairuotojas pamatęs kad jie persirikiavo už jo vairuojamo automobilio, ranką, kurioje laikė telefoną greitai patraukė nuo kairės ausies ir telefoną padėjo. Panaudojus šviesos švyturėlius ir garso signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas ties Savanorių pr. 183, Vilnius. Pareigūnui R. R. priėjus minėto automobilio Toyota ir, vairuotojas atidarė automobilio langą ir jam paaiškinus stabdymo priežastį, iš karto teigė, kad telefonu nesinaudojo ir aplamai telefono šiuo metu prie savęs neturi. Bendraujant su vairuotoju šis pasakė, kad vis dėlto turi mobilaus ryšio telefoną, kuris visą laiką buvo jo kišenėje dešinėje pusėje. J. P. iš išorinės kišenės išėmė mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo gelsvos rusvos spalvos (b.l. 9-10).

J. P. 2020 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė mobilaus ryšio priemone nesinaudojęs, su pažeidimu nesutinkąs. Automobilyje turėjo tik vieną mobilaus ryšio priemonę (b.l. 8).

2020 m. balandžio 30 d. apklausos protokole užfiksuoti J. P. parodymai, kuriuose šis nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. apie 10.30 val. jis važiavo įmonės automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Savanorių pr. antra juosta ir lenkė policijos pareigūnų automobilį, kuris važiavo pirma eismo juosta. Atlikus lenkimo manevrą, policijos pareigūnų automobilis persirikiavo už jo ir įjungę šviesos-garso signalą, jį sustabdė. Priėjęs pareigūnas V. C. prisistatė ir paklausė, ar jis žinąs, už ką jis yra sustabdytas. Atsakė, kad nežino. Pareigūnas jam paaiškino, jog matė, kaip jis kalba telefonu kaire ranka pridėjęs jį prie kairės ausies. Jis su tuo nesutiko. Pareigūnas paprašė, kad parodytų savo telefono IMEI kodą. Jis ištraukė savo telefoną iš dešinės kelnių kišenės ir davė jam nusirašyti IMEI kodą. Maždaug po 20 minučių priėjo pareigūnas V. C. ir davė jam pasirašyti protokolą. Jis pasakė, kad su pažeidimu nesutinka. Pareigūnas pasakė, kad jis yra tikras, esą J. P. kalbėjo telefonu, gali turėti automobilyje antrą įrenginį, kurį numetė pamatęs policijos švyturėlius ir privalo pasirašyti protokolą, nes jam bus įteiktas protokolo kopija. Pasirašęs protokolą užpildė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, kad antro telefono automobilyje neturi, kad leidžia apžiūrėti automobilį. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, patikrino J. P., patikros metu nieko neradę, toliau teigė, kad matė, kaip jis kalbėjo telefonu. Su pažeidimu nesutinka (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis.

Teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, palyginęs juos su liudytojų parodymais, laiko įrodytu, kad pasitvirtino nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, jog vairuodamas automobilį Toyota J. P. naudojosi mobilaus ryšio priemone laikydamas jį kaire ranka.

Policijos pareigūnų V. C. ir R. R. parodymai dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie vienodai nurodė aplinkybes, kad pamatė antra juosta iš galo artėjantį automobilį Toyota, kuris artėjo prie pirma juosta važiuojančio policijos automobilio, pareigūnas R. R. pirmas pamatė, kad vairuotojas laiko kairėje rankoje prie ausies telefoną, apie tai įspėjo kolegą V. C., pastarasis pats užfiksavo šią aplinkybę pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį. Pamatęs pareigūnus, automobiliams susilyginus vairuotojas ranką su telefonu nuleido. Pareigūnas V. C. nurodė matęs, kaip Toyota vairuotojas kėlė telefoną prie ausies ir po to, kai aplenkė policijos automobilį ir pareigūnų automobilis persirikiavo už Toyota. Abu pareigūnai buvo kategoriški, kad J. P. naudojosi būtent telefonu. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas fiksuotas šviesiu paros metu, iš santykinai nedidelio atstumo (R. R. nurodė 5-7 m atstumą), esant nedideliam automobilių judėjimo greičiui (J. P. teisme patvirtino, kad pareigūnų automobilis važiavo lėtai, todėl jis jį lenkė) bei atstumui (tai matyti iš vaizdo medžiagos). Tai rodo, kad pareigūnai galėjo aiškiai matyti, kas vyksta važiuojančio automobilio salone. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo visos objektyvios aplinkybės pareigūnams V. C. bei R. R. matyti ir įsitikinti, kad J. P. vairuodamas automobilį laiko rankose mobiliojo ryšio telefoną.

Policijos pareigūnai pateikė jų tarnybinio automobilio priekine ir galine vaizdo kameromis darytus vaizdo įrašus V1203-200408-114000-20010300 bei V1203-200408-114000-20010200, vaizdas jose nėra ryškus, nes automobilio Toyota langai tamsinti, tačiau galinės kameros vaizdo įraše 11:33:49-11:33:51 minutėmis matyti, kad vairuotojas dar automobiliui artėjant iš galo prie pareigūnų automobilio, staiga pakelia kairę ranką prie galvos ir ten laiko, Toyotai maksimaliai priartėjus prie tarnybinio automobilio yra matyti sulenktos rankos kontūras galvos lygmenyje, tačiau ką būtent vairuotojas laiko, neįžiūrima (b.l. 13- ) Vis dėl to minėtas įrašas patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes apie J. P. manipuliacijas kaire ranka, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų nurodytais teiginiais, jog jie matė, jog pareiškėjas kalbėjo būtent telefonu. Nors iš paties vaizdo registratoriaus įrašo nesimato ir nėra galimybių pasakyti tiksliai, kokį daiktą J. P. laiko rankoje pakeltoje prie ausies, t. y. jis negali būti vertinamas kaip objektyvus tiesioginis pareiškėjo kaltės įrodymas, tačiau jo užfiksuoti duomenys leidžia pareigūnų parodymus apie tai, kaip buvo užfiksuotas pažeidimas, vertinti kaip patikimus. Būtent šiuo įrašu nustatyta, jog patrulių automobilis prasilenkė su iš paskos atvažiavusiu J. P. vairuojamu automobiliu labai nedideliu atstumu, oro sąlygos buvo geros. Vaizdo registratoriaus duomenys leidžia teigti, jog pareigūnai turėjo realią galimybę matyti pravažiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus ir tinkamai juos įvertinti. Pareigūnams matyti, kas vyksta pravažiuojančiame pažeidėjo automobilyje, niekas netrukdė. Nors automobilio stiklai tonuoti, priekinių stiklų pralaidumas pakankamas matyti, kas vyksta automobilio viduje (priekinėse vairuotojo ir keleivio sėdynėse). Visa tai leidžia liudytojų R. R. ir V. C. parodymus vertinti kaip patikimus.

J. P. pateikti duomenys nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas pateikė savo naudojamo telefono 2020 m. balandžio 8 d., skambučių išklotinės išrašą (b.l. 27), kuris turi paneigti, kad fiksuotu laiku jis jokių skambučių neturėjo ir telefonu nekalbėjo. Pirma, jo darytoje telefono ekrano nuotraukoje matyti, kad 11:10 val. adresatui, fiksuotam kaip C. D. J.... buvo du išeinantys skambučiai, iš kurių ekrane dėl techninių galimybių fiksuojamas tik vėliausio, tai yra antrojo skambučio laikas 11:10 val.. Detali šių skambučių informacija nėra išskleista ir nematyti, kada buvo fiksuotas pirmas skambutis abonentui C. D. J.... J. P. nurodė, kad pirmą kartą šiam adresatui buvo skambinta 9.56 val. numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB Tele 2 pateikta teismui J. P. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė (b.l. 50) patvirtina, kad šis numeris priklauso abonentui C. D. J. (kadangi pagal Tele2 išklotinę ir J. P. telefono nuotrauką su minėtu abonentu buvo atliktas skambutis ir 11.57 val.).

Visgi atsižvelgtina į tai, kad Tele2 išklotinėje yra fiksuoti tik susijungę skambučiai (tai matyti iš fiksuotos pokalbių trukmės sekundėmis), išklotinės neatspindi tų skambučių, į kuriuos adresatas galimai neatsiliepė. Vaizdo įraše matyti, J. P. rankos judesys 5.20 įrašo minutę, kai jis pakelia ranką, ir ji laikoma tokioje padėtyje prie galvos sugniaužtam delnui esant ausies aukštyje iki 5.26 min, kol automobilis Toyota priartėja prie pareigūnų automobilio užpakalinės dalies. Taigi neatmetama galimybė, jog vairuotojas laikė telefoną kaire ranka prie kairės ausies, laukdamas, kol atsilieps pašnekovas, tačiau šiam to nepadarius, šis skambutis į Tele2 išklotinę nepateko. 6 sekundžių tarpas, laukiant kol pašnekovas pakels ragelį yra visiškai natūralus, tačiau pernelyg ilgas pasikasyti veidą, ką teigė daręs J. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad skambučių registro informaciją pačiame telefone yra galimybė lengvai valdyti, tai yra pašalinti informaciją apie buvusius skambučius. Taip pat pažymima, kad skambinti galima per įvairias internetines aplikacijas, tokias kaip „Viber“ „Messenger“ ir pan.), t. y. nebūtina atlikti skambutį naudojantis pokalbių planu. Tokiu atveju telefono skambutis taip pat nepatektų į UAB „Tele 2“ išklotinę. Be to, asmuo gali naudotis ne viena, o dviem SIM kortelėmis, o taip pat ir naudotis išankstinio mokėjimo planais, kur abonento asmens duomenys net nėra fiksuojami.

Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų bei kitos bylos medžiagos (tarnybinio pranešimo, vaizdo įrašų) nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, pareiškėjas nenurodė. Policijos pareigūnai asmeniškai pareiškėjo nepažįsta, užfiksavo pažeidimą atlikdami tarnybines funkcijas, ir nėra suinteresuoti nurodyti klaidingas aplinkybes. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jokios kitos priežasties sustabdyti automobilį pareigūnai neturėjo.

Pareiškėjo teisme nurodyta aplinkybė, kad automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, todėl jam nėra būtinybės vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis, jo veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir atsakomybės nešalina. Aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje J. P., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl faktinis laisvų rankų įrangos buvimas automobilyje savaime neįrodo, kad šia įranga administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojosi. Liudytojas R. R. nurodė, kad aiškinantis su vairuotoju dėl telefono naudojimo fakto, šis nieko apie laisvų rankų įrangą neužsiminė. Jei ši įranga būtų buvusi įjungta ir veikianti, teismui atrodo neįtikinama, kad gindamasis nuo nepadaryto nusižengimo, pareiškėjas nebūtų atkreipęs pareigūnų dėmesio į tokį svarbų argumentą.

Teismas konstatuoja, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas pagrįstai konstatavo, kad J. P. 2020 m. balandžio 8 d. apie 10.38 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tai yra mobilaus ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo byla, nutarimas nebuvo pagarsintas, nebuvo nagrinėjami policijos pareigūnų rašytiniai parodymai.

Policijos pareigūnų rašytiniai parodymai yra užfiksuoti jų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose ir pateiktuose nusižengimo padarymo dieną, jie yra sudėtinė bylos dalis ir pagrindiniai įrodomieji duomenys nagrinėjant bylą, todėl pareiškėjo argumentas kad jie nebuvo analizuoti ir vertinti nepagrįstas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su visa bylos medžiaga nagrinėjant bylą teisme, tad jei buvo apribota jo galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga tyrimo metu dėl karantino apribojimų, tai ištaisyta bylos nagrinėjimo procese.

ANK XXXIII skyrius reglamentuojantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teiseną ne teismo tvarka, nenustato pareigos bylą nagrinėjančiam pareigūnui skelbti pagarsinant priimtą nutarimą, tokia procedūra nustatyta tik teismui, nagrinėjančiam bylą žodinio proceso tvarka. ANK 620 straipsnio 1 dalis numato tik nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiuntimą ar išdavimą asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1038-2020.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas